Rubrika Namų ūkis

Tenai prie suzmegusios kūtės išsprogdavo kelios žibutės melsvuodavo skurdžiai baltai tos kelios žibutės kasmet tos kelios žibutės tiktai tos kelios žibutės net (Donaldas Kajokas) Nepasisekė šiemet net Atvelykiui rasti mėlynuojančio žibučių lopinėlio pašlaitėje… tik snieguolių kupstai, lyg užsilikusio sniego, baltuoja… Na, dar kelios šiltos dienelės, ne kur dėsis, išlies savo mėlį, o mes atsigriebsime tos išsiilgtos pavasario šilumos. Visus, turinčius savą kiemą, sodybą ar sodą, ji išvilios laukan, ragins prie pavasario darbų. Nepavydžiu tiems, kurių … Skaityti toliau →

Namams… Rimsta šventinis šurmulys, ir nors namai dar pilni šventinių puošmenų, laikas visokius niekučius dėti į dėžutes ir su užrašu „Velykos“ slėpti sandėliuko lentynoje iki kitų metų. Atšilus orams, dar laukia langai, jeigu prieš šventes išsisukote nuo šio darbelio. Kad ir kokių stebuklingų priemonių besiūlytų prekybininkai, nepamirškime išbandytų ir patikimų – pav. laikraščiu nublizginti drungnu muiluotu vandeniu nuplautus stiklus. Spindės iki apakinimo! Ir spintos…Dabar jau tikrai žieminius rūbus reikia išvėdinti, išvalyti ir, sudėjus į tam … Skaityti toliau →

Ką tik buvo spalis, o dabar jau kovas… Net beveik ne kovas – kovo pabaiga. Negi vėl stebuklą būsiu pramiegojęs – Sniegeną ir speigą, auskarą sniege? Tarp žolių pernykščių – apipuvęs lapas, purvas, perlo šukė,- bet gal nebe ta? Ieškai, kas pradingo, atminty kas slepias, Ką minkštai sugėrė miego tuštuma. Tik staiga pro šaką – žalias kovo ledas… Tarsi nujautimas, kad kažką tenai, Kur buvai nebuvęs, tu žinai nematęs – Tik seniai užmiršęs tai atmintinai. … Skaityti toliau →

Namams… Ech… tas švenčių laukimas! Ir nors prieš Velykas svarbiausia ruoša laukia didžiąją savaitę, tikrai nesuklysite jau dabar pradėjusios švarinti ir puošti namus. Tuo labiau, kad ir visas kovas kupinas gražių progų ir švenčių. Žiūrėk, dar kokie netikėti svečiai gali užklysti, o ir patiems nėra jokios garantijos, kad paskutinėmis prieššventinėmis dienomis neužklups nenumatyti darbai ir rūpesčiai. Pavasario ir Velykų atributas – švarūs, išblizginti langai. Tačiau užsibuvę žiemos šalčiai koreguoja mūsų planus. Tikrai nerizikuokime sveikata – … Skaityti toliau →

Parašiau antraštę galvodama apie rugsėjį. Bet kai ryte, žengdama pro duris į lauką, vėl visu veidu užkabinu ir prisilipinu voratinklį, nutariu, kad yra kiek kitaip. Tikrasis rudens pasiuntinys – voras, kantrus, be galo darbštus ir stropus tinklų mezgėjas. Kiekvieną rytą aš jo triūsą sunaikinu, ir dar pakeiksnoju, kitą dieną vėl tas pats. Bet nesižavėti šio padarėlio kūriniu negali. Ilgai apžiūrinėju saulės apšviestą plonytį, tvarkingą tinklą anapus lango ir negaliu suvokti, kaip tu, voreli, jį sukūrei, … Skaityti toliau →

Sode. Rugsėjis – slyvų, kriaušių, obuolių ir retų sodo augalų vaisių skynimo ir sandėliavimo mėnuo. Visus vaisius nuskinkite iki šalnų. Iš smulkių, menkos kokybės vaisių spauskime sultis, išsivirkime, džemų, pasigaminkime obuolinių sūrių, prisidžiovinkime žiemai. Šiuo metu džiaugiamės ir gausiu remontantinių aviečių derliumi. Vaisėdžio pakenktus vaisius ir pradėjusius pūti surenkame ir sunaikiname. Nepalikite ant medžių ligotų vaisių, juos nuskinkite. Ligos sukėlėjai ant vaisių toliau vystosi, sudaro sporas, kuriomis plinta liga. Ligotų vaisių nemaišykite su sveikaisiais. Taip … Skaityti toliau →

Vasaros rytas – pats nuostabiausias paros metas. Mėgstu atsikelti anksti ir mėgautis ta gaivia akimirka ir nuojauta, kad bus puiki diena. Ar dažnai pasidovanoju tokią šventę? Būsiu sąžininga – tikrai ne kasdien. Tinginystės kipšiukas turi daugybę būdų sugriauti gerus pasižadėjimus. Vienas toks – suvilioti atidėliojimu: perskaitysiu seniai nužiūrėtą knygą, paskambinsiu vienišai, ligotai pusseserei, kelsiuosi anksti. Rytoj, poryt, kada nors. Sakoma, kad „daugelio mūsų gyvenimas panašus į vieną ilgą atidėliojimą“. Tačiau vasara nieko neatidėlioja. Jei šiek … Skaityti toliau →

Pažįstu vos vieną žmogų, kuriam patinka vėjas. Seniai jį bemačiau, o norėčiau paklausti, ar „neatsivalgė“ jis to vėjo šį pavasarį. Pūtė ir pūtė nepailsdamas, pašvilpaudamas, priversdamas susigūžti. Bet vasara vis tiek įvedė savo tvarką. Mano daržas tūnojo susitraukęs, atrodė, kad silpnučiai daigeliai, nugairinti šalto vėjo, nori lįsti atgal į žemę. Bet saulė pašildė dienelę kitą, dar ir lietus pateškeno, staigiai šoktelėjo viskas į viršų, net visokie amarai nespėjo susigaudyti. Labai smagu matyti bujojantį savo daržą, … Skaityti toliau →

Darže. Liepą jau džiaugiamės ne viena daržo gėrybe. Dar pasėkite ir pasodinkite daigais daržovių. Kai nuderės ankstyvosios daržovės, nelaikykite tuščių lysvių. Purenkite žemę, pabarstykite greitai tirpstančių kompleksinių trąšų ir pasėkite ropių, ridikų (juodųjų ir baltųjų), daikonų, krapų, špinatų. Pasisodinkite daigais pekininių, žiedinių ir ropinių kopūstų. Vėlai rudenį ir žiemos pradžioje turėsite šviežių daržovių. Daržo pakraštyje pasisėkite rūgštynių, rabarbarų. Mėnesio pradžioje dar patręškite tirpiomis kompleksinėmis trąšomis kopūstines daržoves, vėlyvos sėjos morkas, burokėlius. Jei nelyja, žemė sausa, … Skaityti toliau →