Rubrika Namų ūkis

Guodžiau savo kaimynę. Nepatikėsit, tokios susikrimtusios jau seniai nebuvau mačiusi. Per tą graudulį niekaip negalėjo nusiraminti ir visko sklandžiai papasakoti, tik vis kartojo: „Juozas, tas mano Juozas…“. Ot tai tau, spėjau pagalvoti, taip gražiai sutaria, tokį amželį nugyveno, o dabar, senatvėje, pradės pyktis? Ir kuo čia taip nepasidalino? Pas panas tai gal jau per senas Juozas vaikščioti? Tik jau šiek tiek paašarojusi nurimo ir išklojo visą istoriją. Grįžo per Vėlines aplankę kapus tėviškėje, o kitą … Skaityti toliau →

Vėlinės be plastiko ir sintetinių spalvų Besiruošiant Vėlinėms mūsų kapines užlieja gėlių ir žvakių jūra. Taip lietuviai išreiškia pagarbą savo išėjusiems artimiesiems. Tačiau ar toks dėmesio mirusiesiems demonstravimas iš tiesų atitinka mūsų tradicijas? Plastikinės gėlės, plastiko ir stiklo indeliai, kurie lieka sudegus žvakėms, užteršia mūsų aplinką taip, kad vis garsiau kalbama apie kapinėse tiksinčią ekologinę bombą. Galbūt mes rungtyniaudami, kieno kapas bus apšviestas skaisčiau, ar nustelbs kitus spalvingų žiedų gausa – vis dėlto užmirštame tikrąją … Skaityti toliau →

Šis liaudiškas posakis jau gana senas. Dabar jaunimas nežiūri ir nesilaiko tokių dalykų, kad linksmybėms labiausiai tinkamas metas yra jau po visų darbų – kada sumano, tada tas vestuves ir kelia. Belieka tik džiaugtis, kad apskritai dar jų nori. O štai aš nerimstu ir vėl jums, mielieji bičiuliai, papasakoti, ką pastarosiomis dienomis džiugaus esu patyrusi… Turiu tokią vieną porą, kaip sakau, savo širdies draugus. Taigi jiems šiomis dienomis suėjo 50 bendro gyvenimo metų – auksinis … Skaityti toliau →

Džiovinimas – tai pats patikimiausias, vienas paprasčiausių ir populiariausių konservavimo būdų, kurį renkasi norintys ilgiau išsaugoti vasaros derlių. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena, kad džiovinamame produkte vandens koncentracija mažėja palaipsniui iki ribos, kuriai esant susidaro nepalankios sąlygos mikroorganizmams augti, vystytis ar daugintis, todėl džiovinti produktai gali būti ilgiau išsaugomi, galima sukaupti jų atsargų ir tinkamai laikant išsaugoti iki kito sezono. Džiovinti ruošiamų uogų, vaisių ar grybų specialistai rekomenduoja neplauti – pakanka kruopščiai nuvalyti, apipjaustyti, … Skaityti toliau →

Krūmynai soduose pasipuošė raudonųjų, juodųjų ir baltųjų serbentų kekėmis. Kuo naudingos šios sultingos uogos? Ką iš jų pasigaminti žiemai? Raudonieji serbentai naudingi senjorams Saldžiarūgštės uogos turi daug vitamino C (mažiau nei juodieji serbentai), A, E, P, B, PP, seleno, geležies, kalio, o tai naudinga kraujagyslių sistemai ir širdžiai. Gausu ir antioksidantų, kovojančių su vėžinėmis ląstelėmis, pektinų aterosklerozės profilaktikai. Raudonieji serbentai turi gintaro ir obuolių rūgščių, kurios suteikia energijos ir itin naudingi pagyvenusiems žmonėms. Uogos stiprina … Skaityti toliau →

Vasara – šviežių uogų metas. Ne tik vaikai, bet ir suaugusieji mėgsta kvapnias, saldžias, aromatingas vyšnias. Ką gi mes apie jas žinome? Vyšnią kaip gydomąjį augalą gydytojai vartojo jau antikos laikais. Vyšnių tėvynė – Kaukazo ir Krymo Juodosios jūros pakrantė. Manoma, kad šis vaismedis Europą pasiekė per Romą. Pasaulyje priskaičiuojama per 120 vyšnių rūšių. Viena seniausių – dekoratyvinė kiniškoji vyšnia, auginama Japonijoje ir Kinijoje. Stiprina ir jaunina Lietuvoje populiaru auginti vyšnaites sodybose, soduose. Vyšniose daug … Skaityti toliau →

Gera vidurvasarį gardžiuotis šviežiais traškiais ridikėliais. Kuo jie naudingi mūsų savijautai bei sveikatai? Ką gardaus galime pasigaminti? Pokalbis su Vilniaus dietologijos centro gydytoja dietologe Egle Kliukaite-Sidorova ir maisto technologe Zeta Štarkevičiene. Pirmą kartą ridikėliai užderėjo Viduržemio jūros pakrantėje. Ypač jie buvo vertinami Senovės Graikijoje. Garsus gydytojas Hipokratas patardavo vartoti ridikus sutrikus virškinimui, nusilpus regėjimui, kosuliui raminti ar plaučių ligoms gydyti. XVI amžiuje ridikėliai paplito Europoje, pirmieji juos atrado prancūzai. Ridikėliai atitolina aterosklerozę? E. Kliukaitė: Ridikėliai … Skaityti toliau →

Širdyje kažkokia sumaištis, nes dar tokia artima Joninių dvasia, tas džiaugsmingas jaudulys sulaukus ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties, o štai imi suvokti, kad jau pats vasaros vidurys, kad tuoj riedėsime žemyn, į rudenį. Toks jau, žmogau, esi – negali ir neišmoksti džiaugtis šia akimirka. Tai dairaisi atgal, tai jau ateitį buri. Liepa irgi kupina švenčių… Tuoj švęsime Mindaugines, kaip jau įpratome vadinti savo garbingą šventę, tuomet lauksime Šv. Onos su nauja duona… Ir apskritai, dabar … Skaityti toliau →