Rubrika Namų ūkis

Senoliai labai atidžiai stebėdavo balandžio orus ir taip spėdavo, kokia bus vasara, ruduo. Sakydavo: šaltas balandis – karšta vasara, gražus ruduo. Balandžio lietūs – aukso vertės. Šalna per Jurgines (balandžio 23 d.) – blogas ženklas, nes pavasaris bus vėlyvas ir šaltas. Jei beržai už alksnius išsprogsta pirmiau, bus sausa vasara. Jei atvirkščiai – drėgna. Jei skruzdėlynų angos atsuktos į pietus, o paukščiai lizdus suka pietinėse užuovėjose, reikia laukti šaltos vasaros. Bet jau ir patys įsitikinome, … Skaityti toliau →

Vegetariškoji virtuvė (iš praeities mūsų…) Velykinė boba Sumaišo 2 stiklines karštos grietinėlės su stikline karšto sviesto ir stikline miltų. Kai ataušta, įmuša 1 kiaušinį, įmaišo stiklinę skystų mielių ir pastato šiltai. Kai pakyla, įmaišo 3 trynius, sutrintus su 2 stiklinėm cukraus ir 5 stiklines miltų. Gerai išminkę pastato pakilti. Kai pakyla, išplaka rankomis, prideda migdolų, razinų, sudeda į formas. Kai pakyla patepa kiaušiniu ir pastato į karštą krosnį. Velykinis rusiškas sūris su migdolais Pertrina per … Skaityti toliau →

Pašnekesiai Kapt, kapt, kapt… Tas nuo stogų vandens lašų kapsėjimas, tai lyg gražiausia muzika po ilgos žiemos sužvarbusiai mūsų širdžiai. Diena ilgyn, saulės daugyn – pavasaris! Kaziukas! Na, ir kas, kad be mugių šurmulio, be naujų pirkinių, eilių prie baronkų. Ir sutikit, kad jau visai nesunku bus su tuo susitaikyti. Svarbu, kad sveiki, gyvi, kad gal pasiseks nors Verbų sekmadienį su kuklia žalia šakele nukeliauti gyvai į šv.Mišias, kad Velykoms, jei Dievas duos, susitiksim su … Skaityti toliau →

Pašnekesiai Trys Karaliai atkeliavo… brangias dovanas gimusiajam atnešė. Džiaugiuosi šiandien dar galėdama sveikintis ir sveikinti jus, mieli bičiuliai, su Naujaisiais, nes po Trijų Karalių jau baigiasi šventinis laikotarpis, nupuošiamos eglutės, nurenkamos visos puošmenos, nutyla šurmulys… O kas toliau? Vėl pilka kasdienybė? Kokia ji laukia mūsų vis dar besitęsiančiu sunkiu visam pasauliui pandemijos metu? Šią minutę pirmiausia norėtųsi pasidalinti liūdesiu ir skausmu su visais tais, kuriuos palietė ši baisi Covido rykštė – susirgo patys, jų artimieji, … Skaityti toliau →

Sveiki, mielieji. Štai jau ir pamažėle ateiname į metų pabaigą. Uždegę pirmąją žvakę pradėjome Advento laiką ir naujus liturginius metus. Adventas (lotyniškai – Atėjimas) šiais metais kaip ir buvęs Velykų laikas mums jau kitokie – pandemijos užklupti viso pasaulio žmonės esame suklusę, sunerimę, suvaržyti karantino ir visokių draudimų. Sunku su tuo susitaikyti. Bet pagalvojus, gi nuo seniausių laikų būtent prieš Kalėdas mūsų protėviai paisė daugelio draudimų. Jais buvo stengiamasi palaikyti darną, tvarką ir ramybę, nes … Skaityti toliau →

Guodžiau savo kaimynę. Nepatikėsit, tokios susikrimtusios jau seniai nebuvau mačiusi. Per tą graudulį niekaip negalėjo nusiraminti ir visko sklandžiai papasakoti, tik vis kartojo: „Juozas, tas mano Juozas…“. Ot tai tau, spėjau pagalvoti, taip gražiai sutaria, tokį amželį nugyveno, o dabar, senatvėje, pradės pyktis? Ir kuo čia taip nepasidalino? Pas panas tai gal jau per senas Juozas vaikščioti? Tik jau šiek tiek paašarojusi nurimo ir išklojo visą istoriją. Grįžo per Vėlines aplankę kapus tėviškėje, o kitą … Skaityti toliau →

Vėlinės be plastiko ir sintetinių spalvų Besiruošiant Vėlinėms mūsų kapines užlieja gėlių ir žvakių jūra. Taip lietuviai išreiškia pagarbą savo išėjusiems artimiesiems. Tačiau ar toks dėmesio mirusiesiems demonstravimas iš tiesų atitinka mūsų tradicijas? Plastikinės gėlės, plastiko ir stiklo indeliai, kurie lieka sudegus žvakėms, užteršia mūsų aplinką taip, kad vis garsiau kalbama apie kapinėse tiksinčią ekologinę bombą. Galbūt mes rungtyniaudami, kieno kapas bus apšviestas skaisčiau, ar nustelbs kitus spalvingų žiedų gausa – vis dėlto užmirštame tikrąją … Skaityti toliau →

Šis liaudiškas posakis jau gana senas. Dabar jaunimas nežiūri ir nesilaiko tokių dalykų, kad linksmybėms labiausiai tinkamas metas yra jau po visų darbų – kada sumano, tada tas vestuves ir kelia. Belieka tik džiaugtis, kad apskritai dar jų nori. O štai aš nerimstu ir vėl jums, mielieji bičiuliai, papasakoti, ką pastarosiomis dienomis džiugaus esu patyrusi… Turiu tokią vieną porą, kaip sakau, savo širdies draugus. Taigi jiems šiomis dienomis suėjo 50 bendro gyvenimo metų – auksinis … Skaityti toliau →