Rubrika Kultūra: mumyse ir šalia mūsų

Birštono sakraliniame muziejuje atidaryta meno kūrėjų, Aukso vainiko laureatų, tautodailininkų, beje, abiejų alytiškių, Sauliaus Lampicko ir Artūro Janicko, medžio drožybos, kryždirbystės paroda, veiksianti iki rugpjūčio 9 dienos. Parodoje pristatomi 26 naujausi kūrėjų darbai – šalia šventųjų gausos puikuojasi paukščiai ir angelai. Viena salė skirta Sauliaus Lampicko, o kita – Artūro Janicko darbams. Drožiniai, kaip pastebi Birštono sakralinio muziejaus vedėja dr. Roma Zajančkauskienė, „alsuoja jaukumu, šiluma, lietuvio dvasia, nes kūrėjai yra lietuvių liaudies kryždirbystės tradicijų puoselėtojai“. … Skaityti toliau →

Tai – Vytauto Mačernio žodžiai iš rašytojos Aldonos Ruseckaitės knygos „Dūžtančios formos“. Kai nuo kaitros alpo žolynai ir gėlynai, susirinkome į estradą prie Nemuno pasiklausyti poetės, rašytojos, muziejininkės, ilgametės Maironio literatūros muziejaus direktorės Aldonos Ruseckaitės pasakojimo apie Vytauto Mačernio kūrybą ir sudužusį gyvenimą. „Pati savęs klausiu, kodėl parašiau šią knygą? Kodėl parašiau, kai apie jauniausią literatūros klasiką Vytautą Mačernį (1921-1944) tiek prirašyta? Atsakymas tėra vienas – aš norėjau parašyti ŠĮ TEKSTĄ. Norėjau ir tiek“. Tai … Skaityti toliau →

Birželio 17 d., įgyvendindami projektą „Literatūriniai vakarai po žvaigždėtu vasaros dangum“, finansuojamą Lietuvos kultūros tarybos ir Birštono savivaldybės, kvietėme pažinti Birštoną Teodoro Narbuto raštuose. Renginį moderavo ir pranešimą apie istoriką Teodorą Narbutą skaitė hum. m. dr. Reda Griškaitė, tekstus, kurių vienas, istorinis Birštono aprašymas, lietuvių kalba nuskambėjo pirmą kartą, skaitė aktorius Rimantas Bagdzevičius, muzika svaigino fortepijoninis trio „AMICI“. Kaip visuomet hum. m. dr. Redos Griškaitės širdimi išieškoti žodžiai ir faktai apie Teodorą Narbutą – jaudino … Skaityti toliau →

2021 – Lietuvos archyvų metai Gražų penktadienio vakarą šalia medžiu kvepiančio Rimorystės muziejaus Veiveriuose ir vėl – sujudimas. Po rudenį pristatyto Arvydo Baryso filmo ištraukos apie Klebono Kazimiero Skučo surinktą ekspoziciją su nekantrumu buvo laukiama filmo „Dovana Lietuvai. Kazimiero Skučo Rimorystės muziejus“, kuris su atida, meile žmogui ir atsakomybe ateinančioms kartoms pasakoja apie jau užmarštin benueinančią rimoriaus profesiją, Lietuvos istoriją, Veiverių krašto papročių paslaptis, Klebono Kazimiero darbščias rankas ir pagarbą darbui. Klebono meilė arkliams ir … Skaityti toliau →

Didikų Pacų palikimo ženklai Jiezno mieste „Pakėlėme kameros objektyvą aukštyn, banguojančiais fasadais grakščiai didingos baroko bažnyčios svaigiai įsuko į savo verpetą. Ir jau neužteko užrašo ant Petro ir Povilo bažnyčios fasado, atradome ir Pacų statytą didingą mažo Jiezno miestelio bažnyčią. Daugėja žinių, stiprėja emocinės baroko ir taip pat prieštaringo mūsų amžiaus sąsajos“, – tokiais Vytauto Didžiojo universiteto studentų kūrybinės grupės „Declamationes“ poetinės miniatiūros žodžiais baigėsi dvi dienas trukusi mokslinė konferencija „LDK Didikų Pacų giminė ir … Skaityti toliau →

Klojimo teatrų kultūra Prienų rajone ir kaimyniniame Birštone klojimų renginiai džiugina kone visą vasarą, todėl Nemuno krašte klojimų kultūra užima ypatingą vietą, o mėgėjų teatrų festivaliai kuria ir savitas bendruomenių tradicijas. Šių metų klojimų festivalių sezonas birželio 5 d. atidarytas netoli Išlaužo įsikūrusioje jaukioje „Šaltupio“ sodyboje. Čia Gintarės ir Raimondo Puišių iniciatyva mėgėjų teatrų festivalis ūžia jau tryliktus metus iš eilės. „Šaltupis – kultūros ir meno širdis“, – toks šūkis pasitiko į Šaltupio klojimą susirinkusius … Skaityti toliau →

Didikų Pacų palikimo ženklai Šiandien žvelgiant į Pažaislio vienuolyno komplekso, Jiezno Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios didybę ir interjero puošnumą, galime tik įsivaizduoti, kokie didingi ir prabangūs galėjo būti tuo pat laikotarpiu, XVII a. antroje pusėje, statyti Jiezno dvaro rūmai – buvusi LDK didikų Pacų giminės rezidencija. Vieni didžiausių Abiejų Tautų Respublikoje rūmai bemaž du šimtus metų liudijo Pacų giminės politinę, ekonominę ir kultūrinę galią, o XIX–XX a., vykstant sudėtingiems istorijos procesams valstybėje, buvo negrįžtamai sunaikinti… … Skaityti toliau →

Ar kas uždegs vaškinę žvakę, Kai smėlio kauburį supils Už sunkų kelią, baugią naktį, Ar mus kas knygnešius atmins. Lemtingi žodžiai sudėti į šias eilutes, nes visais laikais nebuvo deramai įvertinta tai, kas buvo padaryta dėl tautos, dėl visuomenės ir jų namų gerovės. Žinoma, priežasčių tam būta įvairiausių, tokių, kaip nedraugiškų valstybių sukelti viską naikinantys grobikiški karai, po to dar sekusios, kaip ir pastarojo meto, labai pavojingų virusų pandemijos, marinusios ir seną, ir mažą, – … Skaityti toliau →

Didikų Pacų palikimo ženklai Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės didikai Pacai – seniausia ir galingiausia Lietuvos bajorijos giminė, aktyviai veikusi ne tik valstybės visuomeniniame-politiniame gyvenime, bet ir prisidėjusi prie iki šiol išlikusių ypatingos kultūrinės, meninės reikšmės ir vertės bažnyčių, vienuolynų statybų fundavimo Varšuvoje, Vilniuje, Kaune, Jiezne ar kituose buvusios Abiejų Tautų Respublikos (ATR) miestuose ir miesteliuose. Savo galios viršūnę didikai Pacai pasiekė XVII amžiaus antroje pusėje. Giminės iškilimas siejamas su LDK kancleriu Kristupu Zigmantu Pacu. Anot tarptautinės … Skaityti toliau →