Rubrika Kultūros kryžkelė

„Varnelės kepyklėlėje“ apie knygas, gyvenimą, baltą varną ir ne tik…

– Dienelė praėjo nuostabiai su mielais nuolatiniais ir naujais klientais. Mergaitė, penkiolikmetė gimnazistė, jau tapusi mano drauge, kartais beruošianti pamokas, kartais šiaip skaitanti knygą. Trys draugės, skirtingų profesijų, kurias jau galiu vadinti vardais, nors pažįstu vos keletą mėnesių. Jos tapusios ir mano kepyklėlės nuolatinėmis degustatorėmis, turinčiomis savo tvirtą nuomonę. Dvi senjorės, pas mus jau dažnai besilankančios, besidominčios literatūra. Kartais beklausydama jų, išgirstu įdomių dalykų. Nauji klientai – abi kompanijos iš Vilniaus. Kas su reikalais Prienuose, … Skaityti toliau

Rubrikoje Kultūros kryžkelė | Komentarų: 0

„… Reikia tų, kurie tiki ir palaiko“

Kai atsiverčiau vieną iš paskesnių kunigo Algirdo Toliato knygų „Sekmadienio SMS“, akys pirmiausia „pagavo“ įžangos žodyje išsakytą mintį apie tai, jog tam, „…kad gimtų idėja, neužteka tik sumanytojo. Reikia tų, kurie tiki ir palaiko“. Kodėl ji taip įstrigo? Neabejoju, jog dėl to, kad šių gilių žodžių prasmę tiesiog liudija ir pats gyvenimas. Mūsų, patikėjusių prieš penkerius metus vykusioje Sobuvos kaimo kraštiečių sueigoje gimusia idėja – atstatyti nuo gamtos ir laiko naštos pavargusį kaimo kryžių, buvo … Skaityti toliau

Rubrikoje Kultūros kryžkelė | Komentarų: 0

Knygų renesansas technologijų amžiuje

Šiais laikais sparčiai populiarėjančios išmaniosios technologijos keičia ne tik žmonių buitį, bet ir kultūrą, tam tikras tradicijas. Pastaraisiais metais modernėjančios technologijos pradėjo keisti ir knygų skaitymo įpročius, atsirado daugiau galimybių pažinti literatūros pasaulį: nemaža dalis knygų perkeliamos į kino ekranus, jas galima skaityti elektroninėse skaityklėse, klausytis audio formatu. Paradoksalu, tačiau, besipriešindama greito vartojimo kultūrai, visuomenė pradėjo atsigręžti į tradicinę knygą, spausdintą žodį. Viešoje erdvėje vis dažniau keliami klausimai, ar knyga išliks vertybė, socialiniuose tinkluose padaugėjo … Skaityti toliau

Rubrikoje Kultūros kryžkelė | Komentarų: 0

Apie žmogų gamtoje ir jo ženklus arba: mes visi – vieno kraujo

Laiškai iš Nemuno krantinės Rašiniais, literatūros vakarais, parodomis vis prisimename Birštono kurhauze viešėjusius rašytojus Kazį Binkį, Gabrielę Petkevičaitę-Bitę, Žemaitę, Ievą Simonaitytę, Antaną Vienuolį, dailininkus Mstislavą Dobužinskį, Kazį Šimonį, žymųjį tenorą Kiprą Petrauską ir jo žmoną, poetę, aktorę Eleną Žalinkevičaitę-Petrauskienę, solistę Aleksandrą Staškevičiūtę, džiaugiamės, kad Birštone nuolat lankėsi, kurortu rūpinosi kunigas ir rašytojas Vaižgantas. Šypteliu pastebėjusi, jog berankiodama žinias apie Birštono Kurorto svetainę bei jos svečius tarpukariu, nejučiomis tampu ir šiandieninio kurhauzo metraštininke. Tik įdomu, ar … Skaityti toliau

Rubrikoje Kultūros kryžkelė | Komentarų: 0

Apie akordeono muziką ir rugsėjo spalvas

Ko gero, dažnas galėtume pasakyti, jog artimiausias ir mieliausias yra senasis Birštonas. Ir be gražiosios kurorto svetainės salės turbūt jau nebemokėtume gyventi, nebeapsieitume be jos – čia nuolat skamba tiek geros muzikos arba: čia skamba vien gera muzika! O ir rudenėjančio Vytauto parko vaizdas – už puikiausią dailininko paveikslą įstabesnis. Netiesa, kad nuolat tai regėdamas, apsipranti ir tarsi nebematai, nesidžiaugi. Džiaugiesi, argi galėtum nesidžiaugti – ryškiausiomis rudens spalvomis besidažantį rugsėjį įspūdingai palydėjo 5-asis Birštono akordeono … Skaityti toliau

Rubrikoje Kultūros kryžkelė | Komentarų: 0

Mes stovėjom, ir upė sau plaukė

Birštonas nuo seno garsėja ne tik mineraliniais vandenimis, bet ir įspūdingu kraštovaizdžiu. Čia stūkso Vytauto kalnas, o aplink kurortą vingiuoja upių tėvas Nemunas. Daug dainų ir eilių parašyta apie Lietuvos upes, o rugsėjo 25 dieną jų grožis įprasmintas ir fotografijų parodoje „Mes stovėjom, ir upė sau plaukė“, kuri buvo pristatyta Birštono muziejuje. Parodoje eksponuojami kelių kartų fotografų darbai. Senajai fotografų kartai atstovauja tarpukario menininkas Vytautas Augustinas, kuris įamžino atgimstančią, nepriklausomą, naująją Lietuvą. Pasak parodos kuratorės, … Skaityti toliau

Rubrikoje Kultūros kryžkelė | Komentarų: 0

Kūrėjų pėdsakais…

Susitikimai Žmogau, aš žemėje radau įmintas tavo pėdas. Sakyk, kas tu esi, jei nori čia palikti ženklus. (V.Mačernis) Vinco Mykolaičio-Putino tėviškėje, Pilotiškių kaime, vaikščiojome „Kūrėjų pėdsakais“ Prienų krašte. Jaukus susibūrimas vyko pačioje rašytojo tėviškės širdyje – muziejaus klėtelėje, kuri, kaip visada, tapo jaukia užuovėja kūrybos mylėtojams, o ypač vis labiau įsismarkaujant rudens darganoms. Susirinkusiems teko galimybė susipažinti su knygos autoriumi Benjaminu Kondratu, kuris yra literatūrinės kraštotyros pradininkas, filologas, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas ekspertas, išleidęs … Skaityti toliau

Rubrikoje Kultūros kryžkelė | Komentarų: 0

2019 – Vietovardžių metai: Konkursas „Mano kaimo, miestelio, miesto vardas“ Naravai

Ona Valerija Grybauskienė Naravų kaimas įsikūręs vaizdingoje vietoje. Iš vienos pusės jį skalauja mėlyno Nemuno vingis, o iš kitos saugo šimtametės Prienų šilo pušys. Kaimas išsiskiria medžių gausa sodybose, dideliais sodais, gėlių darželiais, kuriuose buvo auginamos įvairios senovinės gėlės. Darželius aptverdavo pynučių, statinių tvoromis, kurios teikė darželiams puošnumo. Ypatingą vietą darželiuose užėmė jurginai, kurių šeimininkės turėdavo po keliasdešimt rūšių. Jurginų žiedais puošdavo pakelės kryžius arba nešdavo į Prienų bažnyčią papuošti altorius. Apylinkėse yra kryžių ir … Skaityti toliau

Rubrikoje Kultūros kryžkelė | Komentarų: 0

Tarp šviesių dienų ir debesų

Visą laiką reikia ką nors turėti delne duonos trupinį smėlio ar aukso smiltį akmenėlį Komuniją raidę saulės spindulį lašą lietaus vėjo gūsį. Visą laiką turėti, kitaip – kelią pamesi. (A. Ruseckaitė. „Debesiu“) „Štai ir pristačiau pirmą kartą savo eilėraščių knygelę „Debesiu“. Ir kurgi daugiau gali būti tas pirmasis kartas, jeigu ne Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje, į kurią visada be galo draugiškai pakviečia direktorė Daiva Čepeliauskienė, malonios ir jos kolegės, taip pat seniai pažįstamos. O … Skaityti toliau

Rubrikoje Kultūros kryžkelė | Komentarų: 0

Kurti įkvepia gimtųjų namų aplink

Iš Šilavoto kilęs tapytojas Petras Lincevičius prieš ketverius metus laimėjo tarptautinės šiuolaikinio meno mugės „ArtVilnius’2015“ geriausiojo jaunojo menininko prizą. Šis įvertinimas menininkui atvėrė naujas galimybes – per pastaruosius metus jis eksponavo savo darbus ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, dalyvavo bendruose projektuose Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Lenkijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Nors Petras gyvena Vilniuje, gimtojo krašto niekuomet nepamiršta. Jis yra freskos „Neegzistuojanti erdvė“, esančios Birštono „Vytautas Mineral SPA“, sumanytojas ir bendraautorius, nuo 2014 metų kuruoja simpoziumus … Skaityti toliau

Rubrikoje Kultūros kryžkelė | Komentarų: 0