Rubrika Kultūros kryžkelė

Dvi Balbieriškio parapijos koplyčios

Senosiose Balbieriškio kapinėse už Peršėkės upės nuo miestelio einant kairėje pagrindinio tako pusėje prašalaičiui sunkiai pastebimas žemės kauburys, iš keturių pusių apjuostas apsamanojusiais akmenimis. Tai penkiolikos metrų ilgio ir dešimties pločio koplyčios, turinčios išmūrytą rūsį, liekanos. Vietos senoliai mena pasakojimus apie Pirmojo pasaulinio karo metais kilusį kapinių koplyčios gaisrą, persimetusį į miestelį, plėnimis paleidusį keliolika pastatų tarp Ringio upės ir bažnyčios. Vilniaus gatvės pradžioje gyvenusio ir trobesių netekusio Stasio Diškevičiaus giminaičiai pasakojo, jog gaisrą sukėlė … Skaityti toliau

Rubrikoje Kultūros kryžkelė | Komentarų: 0

Skaitymas – nauda, malonumas ar…?

Labai taikliai apie skaitymą yra pasakęs britų rašytojas ir žurnalistas Dž. Adisonas „Skaitymas protui – tolygu fiziniai pratimai kūnui“. Šiuos jo žodžius patvirtina ir moksliniai tyrimai bei apklausos, kurios sako, kad skaitymo nauda akivaizdi ir nenuginčijama. Tiesa, nekalbu apie fragmentišką trumpų tekstų, intarpų, aprašų, facebuko žinučių, elektroninių laiškų ar reklamuojamo produkto aprašymų skaitymą. Kalbu apie ilgus tekstus, nebūtinai gilią ir tvirtą išliekamąją vertę turinčius romanus ar kaip tik mokslinius traktatus ar istorinius metraščius – čia … Skaityti toliau

Rubrikoje Kultūros kryžkelė | Komentarų: 0

Ar kalba yra svarbiausia lietuviškos tapatybės forma

Žodžio keliu Vis dažniau diskutuojant apie lietuviško tapatumo reikšmę šiuolaikinio žmogaus gyvenime, iš tribūnų pasigirsta skambios mintys apie, neva, griūvančią lietuvių kalbos, kaip svarbiausios lietuviškos tapatybės formos, pilį. Visgi tokių diskusijų gausa ir aktualumas rodo, jog susirūpinimas lietuvių kalba pasiekė XXI amžiaus apogėjų. Tačiau kaipgi yra iš tikrųjų? Apie tai kalbamės su kalbininko Jono Kazlausko vardo premijos laureatu, kalbininku, prof. Bonifacu Stundžia. – Profesoriau, neretai lietuvių kalba apibūdinama kaip viena seniausių ir sunkiausių kalbų pasaulyje: … Skaityti toliau

Rubrikoje Kultūros kryžkelė | Komentarų: 0

„…tiems, kurie buvote, esate ir kurie būsite“

Prienuose esančios „Varnelės kepyklėlės“ savininkė Renata Valatkienė – Varnelė Baltoji išleido savo pirmąją eilėraščių ir miniatiūrų knygą. Jos kūrybai būdingas savitas eiliavimas, subjektyvūs tikrovės išgyvenimai, išreikšti originaliomis metaforomis. Eilėraščiai išsiskiria ir forma, ir kalba, artimi siurrealizmui, nepaklūstantys taisyklėms ir standartams, labai artimi keturvėjininkų kūrybai. Galima sakyti, kad tai moderniosios baltosios eilės. Knygos autorė Varnelė Baltoji – ji kitokia, tad ir jos eilės neįprastos, netelpančios į jokius standartiškumo rėmus. Šią savo pirmąją knygą skiriu Jums – … Skaityti toliau

Rubrikoje Kultūros kryžkelė | Komentarų: 0

„Tai ne tik močiučių ar diedukų reikalas…“

Jeigu kiekvienas iš mūsų savęs paklaustume: kas yra etninė kultūra? Tikriausiai daug kas atsakytų, jog tai yra liaudies dainos, šokiai, tradiciniai amatai – visa tai, ką kūrė ir kuo gyveno mūsų senoliai. Tačiau, Jiezno gimnazijos abituriento Manto Kalinkevičiaus teigimu, etnokultūra yra kur kas daugiau… „Tai ne tik tradicijų perdavimas ateities kartoms, bet ir svarbus darbas – jų išsaugojimas ir nuolatinis puoselėjimas. Tai suvokimas, kas aš esu ir kokia buvo mano tauta prieš šimtą metų, kokia … Skaityti toliau

Rubrikoje Kultūros kryžkelė | Komentarų: 1

„…kultūra be Bažnyčios – sausa ir bežmogė“

XIX–XX amžiuose, kai Lietuva patyrė carinės Rusijos priespaudą, vėliau – sovietinę okupaciją, bažnyčia buvo viena svarbiausių institucijų, slapta puoselėjusi lietuvišką tapatumą, ypač sergėjusi gimtąjį žodį. Keičiantis istorinėms aplinkybėms, keitėsi ir žmonių gyvenimo būdas, o kartu su juo – visuomenės požiūris į maldos namus bei pačios bažnyčios įsitraukimas į visuomeninį gyvenimą. Tačiau Pakuonio parapijos bažnyčia – tai neatsiejama šio krašto kultūros dalis, o jos iniciatyvos jau tampa ir gražiomis miestelio tradicijomis. Apie tai, ką šiuolaikiniam žmogui … Skaityti toliau

Rubrikoje Kultūros kryžkelė | Komentarų: 0

Nuo seno mylėjo spausdintą žodį…

2017 m. duomenimis, kaimiškose vietovėse bei nedideliuose miesteliuose kultūros produktai ir paslaugos aktyviai buvo vartojamos beveik dvigubai mažiau nei didmiesčiuose. Nepaisant to, jog jau ilgą laiką kalbama apie regionų gaivinimo planą, kultūros paslaugų prieinamumas ir pasiūla nedideliuose miesteliuose vis dar kelia diskusijų. Mat, naujakuriai ramybe alsuojantį užmiestį neretai renkasi, kaip miegamąjį rajoną, o kultūros produktų bei paslaugų ieško didmiesčiuose. Su panašia situacija susiduria ir Prienų rajonas. Lietuvos kultūros politikos strategijoje „Kultūra 2030“ teigiama, jog „šiuo … Skaityti toliau

Rubrikoje Kultūros kryžkelė | Komentarų: 0

Pėsčiomis Lietuvą apkeliavę Antanas ir Einira Aleknos: „Labiausiai įsiminė kontrastas tarp miesto ir kaimo“

Jausti, suprasti, gyventi… 481,51 kilometro arba 719 698 žingsniai – tiek per 15 dienų Camino Lituano keliu nuėjo gyvenimą mylintys ir, kaip patys teigia, su vėjeliu gyvenantys, entuziastingi ėjikai iš Jiezno Antanas ir Einira Aleknos. Pėsčiomis skersai Lietuvą – nuo Žagarės iki Lazdijų – apkeliavę Aleknos sako: „Žmonės dažnai mūsų klausia: „Tai koks gi yra tas piligriminis kelias“? Mes ir atsakome: „Kaip ir gyvenimas – visoks: lygus, kalnuotas, duobėtas, vėjuotas, saulėtas ir lietingas…“ Nors kelionę … Skaityti toliau

Rubrikoje Kultūros kryžkelė | Komentarų: 0

„Apsisuks laikas, ir žmonės vėl vertins tai, kas iš širdies rankomis pagaminta…“

Būna, kad pakilti virš kasdienybės, įvairių rūpesčių, fizinių bei dvasinių skausmų žmogui padeda ir prigimtis, ir netikėtai atrastas širdžiai mielas užsiėmimas, mokėjimas dalintis su kitais tuo, ko kartais jau reikia paieškoti su žiburiu. Būtent tokį tikrumą ir pajutau besisvečiuodama pas Virginiją Sutkienę Pakuonyje. Galbūt, kaip vėliau pati šeimininkė sakys, dėl to, kad „vienkiemiuose visi geri žmonės buvo“, imsiu suvokti, iš kur tas jos pačios gerumas kilęs. Taigi, pasirodo, iš tų raistų, jų salelių, iš taip … Skaityti toliau

Rubrikoje Kultūros kryžkelė | Komentarų: 0

„Matas Šalčius – žmogus, atvėręs Lietuvai duris ir langus į pasaulį“

Prisiminti, negalima pamiršti… Sena Šalčių giminės pavardė minima dar nuo XVIII amžiaus. Prienų rajone, Čiudiškių kaime, daugiau nei prieš šimtą metų nedideliame mediniame namelyje gyvenę Pranė ir Juozas Šalčiai augino devynis vaikus – dvi dukteris ir septynis sūnus. Čia, Čiudiškiuose, vienuolikos asmenų šeimoje augo ir vienas žymiausių Lietuvos rašytojų, keliautojų, visuomenės veikėjų Matas Šalčius. Šiemet, minint 130-ąsias keliautojo gimimo metines, rugsėjo 19 dieną į gimtąją M. Šalčiaus sodybą susirinko ne tik išskirtinės jo asmenybės gerbėjai, … Skaityti toliau

Rubrikoje Kultūros kryžkelė | Komentarų: 0