Rubrika Kultūros kryžkelė

2019 – Vietovardžių metai: Konkursas „Mano kaimo, miestelio, miesto vardas“ Naravai

Ona Valerija Grybauskienė Naravų kaimas įsikūręs vaizdingoje vietoje. Iš vienos pusės jį skalauja mėlyno Nemuno vingis, o iš kitos saugo šimtametės Prienų šilo pušys. Kaimas išsiskiria medžių gausa sodybose, dideliais sodais, gėlių darželiais, kuriuose buvo auginamos įvairios senovinės gėlės. Darželius aptverdavo pynučių, statinių tvoromis, kurios teikė darželiams puošnumo. Ypatingą vietą darželiuose užėmė jurginai, kurių šeimininkės turėdavo po keliasdešimt rūšių. Jurginų žiedais puošdavo pakelės kryžius arba nešdavo į Prienų bažnyčią papuošti altorius. Apylinkėse yra kryžių ir … Skaityti toliau

Rubrikoje Kultūros kryžkelė | Komentarų: 0

Tarp šviesių dienų ir debesų

Visą laiką reikia ką nors turėti delne duonos trupinį smėlio ar aukso smiltį akmenėlį Komuniją raidę saulės spindulį lašą lietaus vėjo gūsį. Visą laiką turėti, kitaip – kelią pamesi. (A. Ruseckaitė. „Debesiu“) „Štai ir pristačiau pirmą kartą savo eilėraščių knygelę „Debesiu“. Ir kurgi daugiau gali būti tas pirmasis kartas, jeigu ne Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje, į kurią visada be galo draugiškai pakviečia direktorė Daiva Čepeliauskienė, malonios ir jos kolegės, taip pat seniai pažįstamos. O … Skaityti toliau

Rubrikoje Kultūros kryžkelė | Komentarų: 0

Kurti įkvepia gimtųjų namų aplink

Iš Šilavoto kilęs tapytojas Petras Lincevičius prieš ketverius metus laimėjo tarptautinės šiuolaikinio meno mugės „ArtVilnius’2015“ geriausiojo jaunojo menininko prizą. Šis įvertinimas menininkui atvėrė naujas galimybes – per pastaruosius metus jis eksponavo savo darbus ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, dalyvavo bendruose projektuose Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Lenkijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Nors Petras gyvena Vilniuje, gimtojo krašto niekuomet nepamiršta. Jis yra freskos „Neegzistuojanti erdvė“, esančios Birštono „Vytautas Mineral SPA“, sumanytojas ir bendraautorius, nuo 2014 metų kuruoja simpoziumus … Skaityti toliau

Rubrikoje Kultūros kryžkelė | Komentarų: 0

Bendrystės tiltas tarp Gižų ir Balbieriškio

Prieš pat Žolinę, rugpjūčio 14 d. Balbieriškio Rožinio Švč. Mergelės Marijos bažnyčios choristai, parapijos pastoracinės tarybos ir Carito narės kartu su klebonu Remigijumi Veprausku lankėsi Vilkaviškio rajone, Gižuose. Į šį miestelį Suvalkijoje Balbieriškio parapijos aktyvistai vyko vedami noro susitikti, išgirsti ir patirti, kaip ir kuo gyvena žmonės ir mažesniuose miesteliuose. Kultūrinei pažintinei kelionei šis, beveik pusšimtį metų gyvuojantis miestelis, pasirinktas neatsitiktinai. Kun. R. Veprauskas čia buvo paskirtas vienai pirmųjų savo tarnysčių, puikiai pažįstantis šį kraštą … Skaityti toliau

Rubrikoje Kultūros kryžkelė | Komentarų: 0

Po mažuosius miestelius pasižvalgius

Lietuvos Respublikos Seimas kasmet paskelbia vardų ir įvykių, kuriais bus pažymimi metai, sąrašą. Šiemet jame – net vienuolika atmintinų datų. Tai paskatina giliau pasidomėti vienu ar kitu praeities reiškiniu, įvykiu, istorine asmenybe ar kultūroje ryškų pėdsaką palikusiu žmogumi. „Versmenės“ klubo nariai savo programoje kasmet numato, ką ir kaip iš to sąrašo paminės. Šiemet su malonumu kalbėjome apie Vaižgantą, prisiminėm savo gimtųjų vietų vardus, o galiausiai išsiruošėm į smetonines – šventę, skirtą Prezidento Antano Smetonos 145-osioms … Skaityti toliau

Rubrikoje Kultūros kryžkelė | Komentarų: 0

2019 – Vietovardžių metai: Konkursas „Mano kaimo, miestelio, miesto vardas“

Išmanai Tai yra kaimas Prienų rajone, 7 km nuo Balbieriškio, prie kelio Alytus – Prienai – Kaunas. Istorija byloja, kad į šią apylinkę iš pradžių įsikėlė dvi šeimos – Valatkai ir Išmanai. Kai buvo galvojama, kaip pavadinti kaimą, buvo nuspręsta pavadinti pusę kaimo Valatkais, kitą pusę – Išmanais. Šios šeimos jau seniai išnyko, bet kaimų pavadinimai išliko. Šiuo metu kaime gyvena maždaug 7 šeimos, kurių pavardės jau kitokios. Išmanų pavadinimas kilęs iš veiksmažodžio manyti, matyt, … Skaityti toliau

Rubrikoje Kultūros kryžkelė | Komentarų: 0

Rimanto Kmitos popromanas „Pietinia kronikas“ – tarsi laiko mašina

Rugpjūčio 14-osios gaivų vakarą kurorto svečiai ir birštoniečiai rinkosi į kitokio formato projekto „Po žvaigždėtu vasaros dangum. Literatūriniai vakarai Birštone 2019 m.“ renginį. Esame įpratę, kad projekto vakaruose skamba muzika, aktorių skaitoma poezija, tačiau įsitikinome, kad gera diskusija pakylėja ir sujudina jausmų, prisiminimų klodus ne mažiau, nes svečiuose buvo įdomus žmogus, poetas, prozininkas, literatūros kritikas, humanitarinių mokslų daktaras Rimantas Kmita. Pirmoji poezijos knyga „Nekalto prasidėjimo: eilėraščiai“ gavo Zigmo Gėlės literatūrinę premiją, o štai pirmasis romanas „Pietinia kronikas“ … Skaityti toliau

Rubrikoje Kultūros kryžkelė | Komentarų: 0

Apie dainų ir spalvų raštus

Po visą Lietuvą – nuo Mažeikių iki Ignalinos – keliaujanti, geros muzikos mėgėjus džiuginanti Giedriaus Kuprevičiaus ir solisto Jono Sakalausko koncertinė programa „Iš dainų gyvenimo“ pavasarį pirmą kartą parodyta Birštone, o rugpjūčio 17-ąją gražiojoje Kurhauzo salėje klausytojai turėjo progą išgirsti dar vieną Giedriaus Kuprevičiaus premjerą – Pažaislio muzikos festivalio koncerte „Margas dainų raštas“ skambėjo kompozitoriaus duetas „Linksmasis muzikantas“, kurį atliko Sabina Martinaitytė (sopranas) ir svečias iš Vokietijos, kontratenoras Matthias Rexroth bei koncertmeisterė Audronė Eitmanavičiūtė (fortepijonas). … Skaityti toliau

Rubrikoje Kultūros kryžkelė | Komentarų: 0

2019 – Vietovardžių metai. Konkursas „Mano kaimo, miestelio, miesto vardas“

Stakliškės Stakliškės – gyvenvietė Prienų rajone, į rytus nuo Prienų, prie kelio Vilnius–Prienai–Marijampolė. Jų apylinkėse yra 9 piliakalniai. Jie čia, kaip ir daugelyje kitų Lietuvos vietų, buvo pradėti pilti dar I tūkstantmetyje prieš Kristų. Rašytiniuose šaltiniuose Stakliškių vietovę pirmą kartą (1375 m.) paminėjo vokiečių kronikininkas Hermanas Vartbergė, aprašydamas kryžiuočių ketinimus pulti Trakų pilį, jis pažymėjo, kad dalis jų kariuomenės nakvojo Stakliškėse (Staghelisken). Jau XIII–XIV a. čia būta nemažos gyvenvietės. Vietovė nuo XIV a. pabaigos minima … Skaityti toliau

Rubrikoje Kultūros kryžkelė | Komentarų: 0

Prisimenant Kunigiškių kaimo kalvį

„Kalvio kiemas visuomet buvo pilnas žmonių, plačioje apylinkėje kalvis buvo gerbiamas, net ir okupacijų metais laikytas nepriklausomu nuo valdžių, savotišku kaimo aristokratu“, – sako Kunigiškiuose (Balbieriškio sen.) gyvenanti Marcelė Adelė Aldakauskienė, apylinkėse žinomo kalvio Antano Ulecko (1914–1991) dukra. Keturis dešimtmečius moteris dirbo gimtojo kaimo bibliotekoje, rūpinosi gyventojų švietimu, kultūrine veikla, rengė parodas, režisavo spektaklius, talkino kolūkiui surašinėjant sodiečių laikomus ūkinius gyvūnus ir pan. Nūnai M.A. Aldakauskienė išėjusi vadinamojo užtarnauto poilsio, slaugo sunkiai sergančią seserį Levutę … Skaityti toliau

Rubrikoje Kultūros kryžkelė | Komentarų: 0