Rubrika Kultūros kryžkelė

„Sakraliniu Nikodemo Silvanavičiaus keliu“

Lietuvos ir Baltarusijos dailininkas Nikodemas Silvanavičius Lietuvos dailės istorijoje paliko ryškų pėdsaką. Nemenką indėlį N.Silvanavičius įdėjo ir į Birštono krašto kultūros ir meno paveldą, todėl gruodžio 18 dieną Birštono Carito bendruomenės namuose vyko renginys „Sakraliniu Nikodemo Silvanavičiaus keliu“, skirtas dailininko, akademiko, mozaikininko 185-osioms gimimo metinėms ir 100-osioms mirties metinėms paminėti. Renginio metu Birštono muziejaus direktorė Vilijeta Šalomskienė pristatė margą, kaip mozaika, N. Silvanavičiaus biografiją, vingiuojančią nuo Cincevičių kaimo iki Peterburgo. N.Silvanavičius yra laikomas ne tik … Skaityti toliau

Rubrikoje Kultūros kryžkelė | Komentarų: 0

Pelekonių kaimo pavardžių ir pravardžių kaita

(Pasaulio lietuviui kalbininkui Antanui Klimui atminti) Į pabaigą besiritantys 2019-ieji tarp kitų titulų įvardijami ir Pasaulio lietuvių metais. Minint iš Pelekonių kaimo kilusio kalbininko Antano Klimo, ko gero, garsiausio Kašonių krašto žmogaus, verto Pasaulio lietuvio vardo, 95-ąją amžiaus sukaktį, vis norisi atsidusti: primirštas vardas, primirštas veidas… Todėl ir džiugu, kad radosi graži proga plačiau susipažinti su šio šviesaus žmogaus darbais, kurių daugumą jis vienaip ar kitaip siejo su gimtuoju Pelekonių kaimu. Likimo nublokštas į tolimąsias … Skaityti toliau

Rubrikoje Kultūros kryžkelė | Komentarų: 0

Zitos Mažeikaitės kelias į gimtuosius namus…

Gilius pėdsakus literatūros kelyje paliko poetas Justinas Marcinkevičius, kurio pramintais takais šiuo metu eina ne vienas kraštietis. Tarp jų – ir Zita Mažeikaitė – Lietuvos poetė, vertėja, į lietuvių kalbą išvertusi ne vieną žymų kūrinį ir parašiusi keletą eilėraščių rinkinių. Gruodžio 12 dieną, sugrįžusi į gimtąjį kraštą, Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje poetė pasidalijo gyvenimiška patirtimi su skaitytojais bei pristatė naują savo knygą „Esanti“. Rašytoja gimė ir augo Ingavangio kaime ir, kaip ji pati teigė, … Skaityti toliau

Rubrikoje Kultūros kryžkelė | Komentarų: 0

„…tai, kur ir kame esu, yra mano kelias“

Truputėlis istorijos Žvilgtelėję praeitin, remiantis amžininkų įžvalgomis, patirsime, kad bažnyčia ne tik žmonių dvasinė atgaiva, bet  savotiška kūrybinio gyvenimo vedlė bei kultūros nešėja. Balbieriškio kraštas visais laikais garsėjo dainingais čia gyvenusiais žmonėmis. Tėvai, o ypač seneliai, mena skaitlingus ir balsingus balbieriškiečių chorus, kuriems vadovaudavo Dievo duotą pašaukimą arba specialų išsilavinimą turėję muzikantai. Apie XX a. ketvirtąjį dešimtmetį Balbieriškio bažnyčios choras turėjo 50 giesmininkų, į jį būrėsi dauguma  miestelio ir aplinkinių kaimų jaunimas. Vargonininko pareigos buvo … Skaityti toliau

Rubrikoje Kultūros kryžkelė | Komentarų: 0

Vadovo Antano Degučio atminimui skambėjo jo numylėtos kanklės…

Sekmadienį Skriaudžiuose buvo paminėta ilgamečio Skriaudžių ansamblio „Kanklės“ vadovo, dainų ir melodijų autoriaus Antano Degučio (1899– 1992) 120–ties metų gimimo sukaktis, į minėjimą sukvietusi jo mokinius ir visus tuos, kuriems kankliavimas ir liaudies muzika yra svarbi gyvenimo dalis. Menant šio krašto šviesuolį, ant jo kapo Skriaudžių kapinėse buvo uždegtos žvakelės, Šv. Lauryno bažnyčioje aukotos šv. Mišios, jo garbei skambėjo kanklės. Skriaudžių laisvalaikio salėje vyko prisiminimų popietė ir koncertas, kuriame daugiausia ansamblio vadovų Prano Puskunigio, Antano … Skaityti toliau

Rubrikoje Kultūros kryžkelė | Komentarų: 0

Gimtieji Norkūnai – panemunės kaimas su istorine praeitimi ir ateitimi

Saliamonė KAMINSKIENĖ Norkūnai – kaimas rytiniame Balbieriškio seniūnijos pakraštyje. Šiaurine dalimi, smėlėta žemėjančia lyguma, jis remiasi į Nemuną. O ten – gyvenvietė ir kokia rėksminga, klykianti, piktai švysčiojanti sparnais, kai pasirodo katinas, vanagas ar krankliai! Tai – urvinės kregždės-pečelindos. Plikame krante tik urveliai, bet pamėgink pasidomėti, kas juose yra – gausi taip, kad daugiau nelįsi. Katinai dumia net virsdami, nors po kiek laiko ir vėl mėgina sugrįžti. Ir akmuo vandenyje, net du – vienas didelis, … Skaityti toliau

Rubrikoje Kultūros kryžkelė | Komentarų: 0

Keliautojai pasidalino žygių akimirkomis „Šaltupyje“

Lietuvos keliautojų sąjungos nariai, lapkričio 9 d. susirinkę į bendražygio Raimondo Puišio kaimo turizmo sodybą „Šaltupis“, uždarė aktyvų sezoną, į kurio kalendorių buvo įtraukta per 40 renginių – sveikatingumo žygių, maratonų, vandens slalomo, daugiakovės, kalnų technikos varžybų, turizmo sąskrydžių, festivalis „Sportas visiems“, Tarptautinės judėjimo savaitės renginiai ir kt. Po gražiausias Lietuvos vietoves keliauta pėsčiomis, baidarėmis, dviračiais, automobiliais. Kaip ir kiekvienais metais, šią vasarą buvo surengtos tarptautinės ekspedicijos ir turiados į kalnus. Jų maršrutai vedė į … Skaityti toliau

Rubrikoje Kultūros kryžkelė | Komentarų: 0

Gyvenimo kelią Tėvynė parodė

Lapkričio mėnesį Birštono viešojoje bibliotekoje atidaryta literatūros paroda „Jono Žičkaus gyvenimo keliu“. 2019-ųjų pabaigoje sukanka 95-eri metai, kai gimė Kęstučio apygardos partizanas, politinis kalinys, knygos „Nueitas kelias“ autorius, buvęs mūsų bibliotekos skaitytojas Jonas Žičkus. Jonas Žičkus (1924 12 27–2007 06 05) gimė Tauragės apskrityje, Skaudvilės valsčiuje, Norkiškės kaime. Mokėsi Norkiškės pradinėje mokykloje ir Skaudvilės gimnazijoje. 1944 m. J. Žičkus įstojo į Lietuvos laisvės armiją. 1945 m. kartu su savo bendraklasiais įkūrė pogrindinę moksleivių organizaciją, užmezgė … Skaityti toliau

Rubrikoje Kultūros kryžkelė | Komentarų: 0

Ar reikia kapinėms madų?

Lietuva kaip krikščioniškas kraštas pasižymi savitomis ir išskirtinėmis mirusiųjų pagerbimo tradicijomis. Nuo seno lietuviai itin daug dėmesio skyrė laidojimo apeigoms, vėliau kur kas labiau susitelkė į kapavietes, jų puošybą bei tvarkymą. Kai kurie mokslininkai teigia, kad kapinės pasitarnauja ir funkcinėms, ir emocinėms reikmėms, o kultūrologų nuomone, jos atspindi tautos kultūrą. Visgi besikeičiantis gyvenimo ritmas diktuoja ir savitas kapų priežiūros tendencijas, kurios neretai daug ką pasako apie šiuolaikinę visuomenę. Anot socialinių mokslų daktaro, tyrinėjusio Lietuvos kapaviečių … Skaityti toliau

Rubrikoje Kultūros kryžkelė | Komentarų: 0

Subtilus dalininkės Marijos Smirnovaitės žvilgsnis į Juozo Erlicko tekstus

Lapkričio 7 d. bibliotekoje vyko dailininkės Marijos Smirnovaitės iliustracijų parodos pagal geriausių Juozo Erlicko eilėraščių knygą „Bijau varlės“ atidarymas. Jos originalus ir subtilus žvilgsnis į Juozo Erlicko tekstus suteikė jiems naujų prasminių spalvų. Paroda ori ir savo lengvumu, ir brandumu, šviesi ir, kaip ir J. Erlicko eilėraščiai, kviečianti į kasdienybę žvelgti žaismingiau. Jauna, tačiau jau pelniusi ne vieną reikšmingą apdovanojimą ir užtikrintai knygų iliustratorių elite įsitvirtinusi dailininkė papasakojo apie kūrybinį procesą, skaitė eilėraščius. Marija Smirnovaitė … Skaityti toliau

Rubrikoje Kultūros kryžkelė | Komentarų: 0