Rubrika Kultūros kryžkelė

„Mes mylime dalintis…“

– Kiekviena pėda čia mano įminta, kiekvienas medis – išlaipiotas. Štai tam Vilniaraistyje stebėdavau pelėdžiukus. O raisto pavadinimas kilęs nuo to, kad samanos kaip vilnos buvo. Jas veždavo panaudoti statyboms į Jiezną, – taip nesustodamas, kol važiuojame į Nibrius pas naujakurius Ramintą ir Kęstutį Zaicevičius, Jiezno seniūnas Algis Bartusevičius pasakoja apie tas vietas, kurias pravažiuojame. Tad tikrai tokią kelionę, ypač šiemet, kai minime vietovardžių metus, galima pavadinti edukacine. Pravažiuojame Apušoto, Šilinių kaimus. Štai ir Martinonių … Skaityti toliau

Rubrikoje Kultūros kryžkelė | Komentarų: 0

„Versmenės“ šventėse žiūrovų nebūna

Kas yra šventė? Ar per šventę būtina linksmintis? Kiekvienas, ko gero, turi savo supratimą ir paaiškinimą. Bet svarbiausia – šventė turi sukelti teigiamų išgyvenimų, sužadinti gerą nuotaiką, leisti pasireikšti kiekvienam dalyviui. Šventei turi būti priežastis.       Tokia priežastimi klubo nariams jau ne pirmus metus yra Sekminės. Rytas – dvasinei ramybei bažnyčioje, po pietų – vaišės ir linksmybės. Taip visada buvo, nė viena lietuviška šventė be vaišių neapsieidavo. Šventės, minimos metų metus, yra atėjusios … Skaityti toliau

Rubrikoje Kultūros kryžkelė | Komentarų: 0

Konkursas „Mano kaimo, miestelio, miesto vardas“

2019 – Vietovardžių metai Kodėl Prienai vadinami Prienais? Mūsų gimtasis miestas yra Prienai. Istoriniuose šaltiniuose apie Prienus užsimenama jau nuo 1502 m., miestas pradėjo augti XVII a., kai LDK kunigaikštis Aleksandras Prienų dvarą ir apylinkių žemes padovanojo didikui Mykolui Glinskiui, jam valdant 1604m. pastatyta pirmoji Prienų bažnyčia. XIX a. miestas dar labiau išaugo – 1827 m. buvo 1972 gyventojai, o naujausiais duomenimis 2018 m. – 8623 gyventojai. Miesto vardas tikriausiai yra asmenvardinės kilmės – dar … Skaityti toliau

Rubrikoje Kultūros kryžkelė | Komentarų: 0

Tarpukario istorinės atminties sugrįžimas į Užuguostį

Užuguosčio Šventų apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčioje vykęs Europos muziejų nakties renginys tapo gražia švente. Kažkada vaikystėjė nuo Liciškėnų kalvų atrodęs toks tolimas ir nepažintas mūsų krašto kampelis dabar tapo mano nuostabia pažinimo versme, kaip ir Jieznas, Birštonas, Panemunis, Kašonys, Verbyliškės ar Pikelionys, kur visuomet norisi sugrįžti, paeiti paprastu kaimo takeliu, susitikti su nuostabiais žmonėmis. Žmonėms, kurie domisi savo krašto šaknimis, vertina tavąsias pastangas,niekada neatsakysi, padėsi ir visada būsi su jais. Susipažinęs su veiklia Užuguosčio … Skaityti toliau

Rubrikoje Kultūros kryžkelė | Komentarų: 0

Iš amžių glūdumos atklydęs

2019 – Vietovardžių metai: Konkursas „Mano kaimo, miestelio, miesto vardas“ Yra Šilavoto pašonėje toks kaimas. Kadaise buvęs didžiausias ir gausiausiai apgyventas ne tik savo parapijoje, bet ir visoje Lietuvoje. Keistu pavadinimu. „INGAVANGIS. Oi, kaip man patinka, kad jo niekas iš karto neįsimena, neištaria, kad niekas nemoka kirčiuoti. Šis pavadinimas man skamba kaip liaudies sutartinė, skamba kaip džiazas, skamba kaip visa simfonija. Paslaptingas jotvingiškas kaimo vardas – išdidus“, – tikina iš jo kilusi garbi poezijos ir … Skaityti toliau

Rubrikoje Kultūros kryžkelė | Komentarų: 1

Kalvių senoliai gyveno draugiškai…

Rašydama apie Kalvių kaimą pagal Algirdo Guso prisiminimus trumpai aprašiau Būblių šeimą. Nežinau, ar pavyks surinkti išsamesnės medžiagos apie visus Kalvių kaime gyvenusius žmones, bet pasinaudodama jų palikuonių ir savo skurdžiais prisiminimais pateikiu žiupsnelį pabirų apie kitus gyventojus. Gelčių šeima Antano ir Bronės Gelčių sodyba glaudėsi prie Ošvenčios upelio. Nuo pat mano girininkavimo pradžios ją prisimenu, kaip vieną iš tvarkingiausių. (Tuo laiku geriausiai buvo tvarkoma Skaudžių sodyba). Vasaromis gražiausiomis gėlėmis džiugindavo prie namo prigludęs darželis. … Skaityti toliau

Rubrikoje Kultūros kryžkelė | Komentarų: 0

Juozo Kudirkos gyvenimas ir kūryba (1939 03 19 – 2007 06 21)

Iš Daivos Venclovienės parengto pranešimo Būsimasis etnologas gimė 1939 m. per Juozines Skriaudžiuose (Prienų r.). Vaikystė nebuvo lengva. Vienerių metų jis neteko tėvo, o visa tėvo giminė buvo emigravusi į JAV, motinos brolis buvo išsiųstas į lagerį, o jo šeima ištremta… Sovietinė valdžia sunkiomis ekonominėmis sankcijomis ir žiauria moraline prievarta atkaklią jo motiną įtikinėjo stoti į kolūkį. Nors gyvenimo aplinkybės buvo nepalankios, J. Kudirka, padedamas ir palaikomas motinos, su jam būdingu užsispyrimu siekė viduriniojo mokslo. … Skaityti toliau

Rubrikoje Kultūros kryžkelė | Komentarų: 0

Gyvenimui visuomet reikia šviesos…

„Mes neklystamai žinome, kad žemę kartais aplanko išskirtinio likimo žmonės, kurie paliudija dangaus blyksnius, kurie pasako, kad žemė sukurta ne vien žemės labui, kad ji – amžinybei. Jie tai pasako ir milijonai tuo patiki. Gyvenimas niekuomet nebus lengvas, jam visada reikės šviesos, – todėl jie ir ateina, tie žvaigždžių pasiuntiniai. Jie krinta į žemę aukso lietumi, sidabro spinduliais ir žmonės, kuriuos jie paliečia, pasijunta stipresni, tampa drąsesni. Aukso spinduliais apipinta gyvybė veda mus iš tamsos … Skaityti toliau

Rubrikoje Kultūros kryžkelė | Komentarų: 0

„Kankliukai“ – meilės savo krašto kultūrai ir draugystės mokykla

Gilias šaknis Veiverių krašte turinčio „Kanklių“ ansamblio „vaikaičiui“ – Skriaudžių vaikų ir jaunimo folkloro ansambliui „Kankliukai“, kuris buvo įkurtas 2008 metais, sukako 10 metų. Šios sukakties proga Skriaudžių laisvalaikio salėje buvo surengtas šventinis koncertas „Mano kanklės paauksuotos“, kuriame „Kankliukai“ koncertavo kartu su vaikų ir jaunimo folkloro kolektyvais „Sūduoniukas“ (Kazlų Rūda), „Jieznelė“ (Jieznas), „Ratilėlis“ (Kaunas) ir „Žolynukai“ (Marijampolė). Pertraukėlių metu dalyviai galėjo dalyvauti edukaciniuose užsiėmimuose – mokėsi lieti žvakes, gaminti lėlytes, austi tautines juostas, susipažino su … Skaityti toliau

Rubrikoje Kultūros kryžkelė | Komentarų: 0

„Pastatyk istorijai namus“

1914 metais pasaulį sudrebino Pirmasis pasaulinis karas, kuris neaplenkė ir Lietuvos. Iš pat pradžių Didysis karas pavertė mūsų valstybę kovų lauku, kuris pareikalavo, regis, sveiku protu nesuvokiamų aukų, tačiau, kaip sakoma: „Lietuviais esame mes gimę, lietuviais norime ir būt!“ Todėl nuo seno kovingumu garsėjanti tauta nepasidavė ir šįkart: 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba kreipėsi į Rusijos, Vokietijos ir kitų valstybių vyriausybes, pranešdama apie nepriklausomą Lietuvos valstybę. Ši diena iki šiol minima Lietuvoje, nes … Skaityti toliau

Rubrikoje Kultūros kryžkelė | Komentarų: 0