Rubrika Tai, kas išaugina…

Žmogus, kelionėmis garsinęs Lietuvą ( II )

Česlovas iškauskas Peršokę ankstyvąją Mato Šalčiaus biografiją grįžkime prie prof. B. Šetkaus pranešimo. Pirma, Matas Šalčius yra pavyzdys, kuris rodo, kiek daug galima nuveikti ne tik per savo gyvenimą, bet dar jaunystėje. Reikia pasakyti dar aiškiau – dirbant su dideliu pasišventimu. „Brolau, aš pašvenčiau visas savo jėgas šalies švietimui ir laisvei, bet mažai padariau, tęsk tu toliau mano darbą“. Šiuos žodžius Matas Šalčius užrašė praėjus penkioms dienoms po to, kai Lietuva 1923 m. prisijungė Klaipėdos … Skaityti toliau

Rubrikoje Tai, kas išaugina... | Komentarų: 0

Stanislovas Moravskis, biografinė apybraiža „Juozapas Oleškevičius (1777–1830)“ /fragmentai/ ( II )

Stanislovo Moravskio skaitymus prisiminus… Rašyta Ustronėje, dabar – Jundeliškės, visai greta Birštono, 1849 metais (Tęsinys. Pradžia – „Gyvenimo“ Nr. 67) Oleškevičius jau iš pat pradžių su manimi kalbėjosi taip tarytum būtų pažinojęs šimtą metų. . Mano laikas labai brangus – tarė, – nes dienos šviesą čia turime vos pusę metų. Todėl nepykite, kad dirbsiu savo darbą – tai netrukdys kalbėtis. Tamsta iš Vilniaus? – Iš Vilniaus, iš Lietuvos. – Ak, vadinasi, pažinojau Tamstos tėvą. Labai … Skaityti toliau

Rubrikoje Tai, kas išaugina... | Komentarų: 0

Kuriamas parkas pasakoja ir istoriją…

Šilavoto Davatkyno bendruomenė gražiai tęsia prieš dvejus metus gimusios idėjos – įkurti parką – įgyvendinimo darbus. Bendruomenės lėšomis įsigytas žemės sklypas Šilavoto centre iniciatyvių ir kūrybingų žmonių dėka tampa jaukia erdve, praturtinančia miestelio ir visos seniūnijos žmonių gyvenimo kasdienybę. Tęsiant Šilavoto bažnyčios statytojo, lietuviškos spaudos platintojo ir uolaus lietuvybės puoselėtojo kunigo Antano Radušio, kurio vardu ir pavadintas parkas, tradiciją, parke jau pasodinta eglė, šilkapušių ir daugiamečių augalų. Kuriamoje poilsio ir laisvalaikio erdvėje iškelta vėliava, atsirado … Skaityti toliau

Rubrikoje Tai, kas išaugina... | Komentarų: 0

Žmogus, kelionėmis garsinęs Lietuvą ( I )

Česlovas iškauskas Šis pasakojimas – apie žymų lietuvių keliautoją ir savo Tėvynės garsintoją. Straipsnis buvo patalpintas knygoje „Lietuviais esame mes gimę“ (2022, Kaunas, leidykla „Obuolys“). Jeigu jūsų paklausčiau, kuo susiję Čiudiškių kaimas ir Guajaramerino (Guayaramerin) miestelis, tik patraukytumėte pečiais ir pasukiotumėte pirštą smilkiny. Kažkur toli toli, už maždaug 12 tūkstančių kilometrų nuo šio Lietuvos kaimo, pasimetęs kalnuotame Bolivijos ir Brazilijos pasienyje, yra šis ilgos (apie 2300 km) ir vingrios Mamorės upės, įtekančios į Amazonę, į … Skaityti toliau

Rubrikoje Tai, kas išaugina... | Komentarų: 0

Sugrįžimas į dvasios tvirtovę prie Alšios. Sudvariškėms – 500 metų. Sudvariškių kaimas Rusijos carizmo gniaužtuose (VI)

Sudėtingi paskutinieji Sudvariškių dvaro dešimtmečiai 19 amžiuje 1824 m. rugsėjo 9 dieną Sudvariškių dvare buvo pravesta Vilniaus vyskupijos kurijos organizuota revizija, kad būtų išsiaiškinta, kaip savo pareigas atliko nuo 1817 metų septynerius metus dvaro administratoriumi dirbantis Juozapas Pruskis. Buvo aprašytas kiekvienas Bagdoniškių, Sudvariškių ir Krasausiškių kaimų valstietis, jo atliktos prievolės ir sumokėti mokesčiai. Juozapas Pruskis šiuos ilgus metus nuomavo Sudvariškių valdą už 375 carinius sidabro rublius. Vienuolynui jis sumokėdavo pajamų 10 kartų daugiau – iki … Skaityti toliau

Rubrikoje Tai, kas išaugina... | Komentarų: 0

Svarbu patikėti, kad viskas įmanoma…

Išlaužas nuo įkūrimo išgyveno įvairius etapus: nuo grafo Tiškevičiaus dvaro iki nuobodžios sovietmečio gyvenvietės, kuri ir po Atgimimo nesurado savo tapatybės. Tarytum vietovardžio kilmės legenda apie buvusio miško vietoje likusias išlaužas būtų pristabdžiusi permainas. Bet, keičiantis gyvenimo sąlygoms ir būdui, žmonių santykiams ir vertybėms, atsiradus naujiems finansavimo šaltiniams, atėjo ir šio miestelio eilė atsinaujinti. Paskatinimą gražintis vietos gyventojai gavo iš klebono dr. Viliaus Sikorskio, su kurio atėjimu prasidėjo kardinalūs pasikeitimai bažnyčioje ir jos aplinkoje. Susibūręs … Skaityti toliau

Rubrikoje Tai, kas išaugina... | Komentarų: 0

Stanislovas Moravskis, biografinė apybraiža „Juozapas Oleškevičius (1777–1830)“

Rašyta Ustronėje, dabar – Jundeliškės, visai greta Birštono, 1849 metais Su kokia palaima, su kokiu saldžiu sielos patosu, su kokia dėkinga širdimi, kai jau perėjau pusę savo dygliuoto gyvenimo, kai jau nieko ateityje nesitikiu; taigi kai tik grįžtu į praeitį, kai atsisuku atgal, mano mintys visada sustoja prie žmonių, deja (!), jau pasitraukusių iš šios ašarų pakalnės; žmonių, kurie savo gerumu, savo dora, savo tokiu šiandien retu kilnumu, savo angeliška širdimi ir angeliška siela atstovauja … Skaityti toliau

Rubrikoje Tai, kas išaugina... | Komentarų: 0

Praėjo 82 metai, kai Prienų krašte neskamba jidiš kalba

Kadaise Prienų rajone gyvenę žydų tautybės žmonės čia puoselėjo ramų šeimyninį gyvenimą, kūrė smulkius verslus, formavo savitą miestelių kultūrinį, socialinį ir religinį gyvenimą. Tačiau 1941 m. Lietuvoje prasidėję masinės žydų žudynės lėmė, jog jau 82 metus Prienų krašte nebeskamba jidiš kalba, nebešvenčiamas Šabas, o visoje Lietuvoje liko vos kelios negausios žydų bendruomenės. Nors per daugiau nei aštuonis dešimtmečius žemė sugėrė nekaltų žmonių dejones ir kraują, Prienuose, Kęstučio gatvėje, esančioje masinių žydų žudynių vietoje tragiškų įvykių … Skaityti toliau

Rubrikoje Tai, kas išaugina... | Komentarų: 0

Gyva istorijos pamoka: vardan tų, kurie buvo miestelio savasties dalimi…

Rugpjūčio 23-iąją Lietuvoje buvo minima Molotovo–Ribbentropo pakto pasirašymo ir Baltijos kelio, Juodojo kaspino diena. Įvykiai, kuriuos skiria 50 metų, pakeitė ir Balbieriškio žmonių gyvenimą, todėl simboliška, kad šių datų paminėjimas sutapo su miestelyje surengta gyvosios istorijos, žmoniškumo pamoka. Jos dalyviais tapo visi, praėjusį trečiadienį pakviesti į iškilmes Balbieriškio miestelyje, kur S.Nėries gatvėje, prie 24-uoju numeriu pažymėto pastato – buvusios žydų sinagogos – vietos bendruomenės iniciatyva buvo pastatytas ir atidengtas memorialinis paminklas su įrašu apie šioje … Skaityti toliau

Rubrikoje Tai, kas išaugina... | Komentarų: 0

Jauki ir šilta, kaip ir tos dienos oras…

Rugpjūčio 19 dieną Išlaužo seniūnijoje vykęs renginys „Šventupės vingiais“ užbaigė seniūnijose šurmuliavusių vasaros švenčių maratoną. Ši šventė, pasak seniūno Tomo Skrupsko, buvo skirta žmonių bendrystei, nuveiktų ir tebevykstančių darbų aptarimui, viešai padėkai visiems ir kiekvienam atskirai – už parodytas iniciatyvas, paramą, nuolatinį indėlį rengiant šventes, garsinant ir gražinant Išlaužo kraštą. Todėl ir šiemet svarbiu ir neatsiejamu šventinės programos akcentu išliko Išlaužo seniūnijos seniūno padėkų įteikimas asmenims ir šeimoms, aktyviausiai prisidėjusiems prie seniūnijos, parapijos, bendruomenės darbų, … Skaityti toliau

Rubrikoje Tai, kas išaugina... | Komentarų: 0