Rubrika Krašto šviesa metų kloduose

„Esam suvalkiečiai tarp Šešupės ir Nemuno“…

2017 -ieji – Tautinio kostiumo metai „…Tautinės savivertės pojūtis, taip pat noras išmanyti savojo tautinio kostiumo ypatumus ir tame pažinimo procese kilęs susižavėjimas yra kertiniai akmenys, ant kurių laikosi tautinio kostiumo fenomenas“.., – taip apie pagarbą tautiniam kostiumui, gebėjimą didžiuotis savąja istorija, kultūra, valstybe žurnale „Liaudies kultūra“ rašo lietuvių tautinio kostiumo kolekcijos kūrėja, menotyros mokslų daktarė Teresė Jurkuvienė, tvirtindama, jog „vilkėdami tautiniu kostiumu, norime to ar nenorime, atstovaujame savo tautai – neleistina ją įžeidinėti“. Kad … Skaityti toliau

Rubrikoje Krašto šviesa metų kloduose | Komentarų: 0

Lietuvių kalbos dienos Birštone

2017-ieji – Lietuvių kalbos kultūros metai. Minint juos, vasario 16 – kovo 11 dienomis Lietuvoje ir užsienyje buvo organizuota daugybė renginių, skirtų lietuvių kalbos sklaidai, jos prestižui didinti. Į gimtajai kalbai skirtų renginių ciklą išradingai bei įdomiai įsijungė ir Birštono viešoji biblioteka. Ypač didelio dėmesio sulaukė intelektualus protmūšis lietuvių kalbos ir literatūros tema „Gimtojo žodžio skraistėn įsisupus“, kurį organizavo Birštono viešosios bibliotekos darbuotojai, padedant Birštono savivaldybės vyriausiajai kalbos tvarkytojai Kristinai Šalčiūtei. Lietingą kovo 9-osios vakarą … Skaityti toliau

Rubrikoje Krašto šviesa metų kloduose | Komentarų: 0

Prisimename knygnešius

Turime dar vieną knygą, padėsiančią prisiminti mūsų krašto žymius žmones. Vytauto Krupoveco savo lėšomis išleista knyga „Erškėčiuotu ir dygliuotu gyvenimo keliu“ pasakoja apie knygnešį Praną Zykų (1874 – 1944). Kaip rašo knygos autorius, jo senelio brolis Pranas Zykus buvo labai aktyvus lietuvybės žadintojas ir labai kūrybingas žmogus. Nuo jaunų dienų jis platino caro draudžiamą lietuvišką literatūrą, paslapčiomis mokė vaikus. Nors ir nebaigęs dailės mokslų, Pranas Zykus domėjosi ir tapyba. Jo darbai buvo skirti Darsūniškio bažnyčiai … Skaityti toliau

Rubrikoje Krašto šviesa metų kloduose | Komentarų: 0

Danutės Skaudžiūtės – Jakušovienės prisiminimai

Iš Alksniakiemio krašto istorijos. Skaudžių giminė (II) Gimiau 1947 m. Kalvių kaime, Onos Alvikaitės – Skaudžiuvienės ir Juozo Skaudžiaus šeimoje. Buvau septintas vaikas, augome šešiese (vienas visai mažas mirė) – penkios seserys ir brolis. Nuo pat mažens mus mamytė mokė rūpintis vieniems kitais. Kadangi buvau jauniausia, tai daugiausia globodavo mane, dar ir dabar, sulaukusi garbaus amžiaus, esu seserų globojama. Mūsų sodyba labai gražioje vietoje: pro šalį pietų pusėje teka upė Ošvenčia, kuri įsilieja į Nemuną. … Skaityti toliau

Rubrikoje Krašto šviesa metų kloduose | Komentarų: 0

Prišaukę angelus žmonės tiki geromis gyvenimo permainomis

Praėjusią savaitę Birštono muziejuje, keliais mėnesiais anksčiau – ir Prienuose, VšĮ „Meninė drožyba“, buvo pristatytas Lolitos Piličiauskaitės – Navickienės 2016 metais išleistas fotografijų albumas „Angelų kalva“, pasakojantis apie Užugirio kaime, netoli Užutrakio dvaro, Trakų rajone, sukurtą didingų ąžuolinių koplytstulpių ir stogastulpių taką, skirtą Lietuvos tūkstantmečio vardo ir Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios 600 metų jubiliejams įprasminti. Muziejininkės Romos Zajančkauskienės kalbinami renginio svečiai – knygos autorė Lolita Piličiauskaitė – Navickienė, vienas iš Angelų kalvos kūrėjų … Skaityti toliau

Rubrikoje Krašto šviesa metų kloduose | Komentarų: 0

Iš Alksniakiemio krašto istorijos. Skaudžių giminė (I)

Albinos Magdelenos Skaudžiūtės prisiminimai apie tėviškę Mūsų namai. Mūsų seneliai Jokūbas Skaudžius ir Marija Elena Skaudžiuvienė (Marčiulionikė, atitekėjusi iš Bagrėno) turėjo šešis vaikus. Vyriausioji Elžbieta išvažiavo į Ameriką, ten ištekėjo už Siaurusevičiaus. Pranciškus gyveno mūsų šeimoje, nebuvo vedęs. Ona ištekėjo už Gudausko Jurgio į Bačkinykėlius. Juozas parvedė marčią Oną Alvikaitę iš Šiauliškių. Jurgis vedė našlę Kapočienę Mariją ir išėjo gyventi į Šiauliškius. Tėtukas Jokūbas mirė mums dar negimus. Mamutę prisimename. Ji mus augino. Mirė karo … Skaityti toliau

Rubrikoje Krašto šviesa metų kloduose | Komentarų: 0

Senos nuotraukos pasakoja

Esu įsitikinęs, kad kiekvienas mūsų tautos istorijos tarpsnis buvo savaip įdomus ir prasmingas. Ankstesniu laikmečiu gyvenę žmonės, jų likimai, išgyvenimai, nuveikti darbai mums yra atspirtis ir galimybė, savotiškas įpareigojimas tęsti pradėtą veiklą, perspėjimas pasimokyti iš pavyzdžių ir nedaryti klaidų. Todėl rubrikoje „Senos nuotraukos pasakoja“, pasitelkdamas senas archyvines nuotraukas, siekiu papasakoti apie tuos birštoniečius, kurie dirbo paprastą, bet reikalingą darbą, prisidėjo prie kurorto infrastruktūros kūrimo, padėjo gyvenimo pagrindą ateities kartoms. Viena iš tokių birštoniečių šeimų – … Skaityti toliau

Rubrikoje Krašto šviesa metų kloduose | Komentarų: 0

Mamos dainos

Jonas Staliulionis Tai iš vaikystės, iš alksnynų krašto, upelių, klonių, pievų, ežerų, iš motinos audimų rašto, pakalnėje pražydusių linų. Laimei, vaikystėje man dar teko girdėti gyvą liaudies dainą, skambėjusią ne nuo scenos, ne iš radijo imtuvų, o praėjusio amžiaus vidurio kaimo žmonių buityje. Mano atmintis vis dar saugo iš jaunos mamos lūpų girdėtas dainas. Jeigu tie posmai nekirbėtų galvoje, nešildytų krūtinės, nežadintų prisiminimų, pilkas ir nuobodus liktų nuo šūvių apkurtęs mano vaikystės pasaulis. Būdavo, mama … Skaityti toliau

Rubrikoje Krašto šviesa metų kloduose | Komentarų: 1

Ievos Simonaitytės ženklai Birštono kurorte

2017-ieji – Ievos Simonaitytės metai „Aš rašau apie kraštą, žmones, kultūrą, kurių nebėra. Kai stovi prie kapo duobės, į kurią gula ištisi kaimai su savo žmonėmis ir jų vartotais žodžiais, pasakomis, padavimais, pajunti norą pastatyti bent menką medinį krikštą. Jis netrukus sutrūnys ir pradings, bet galbūt koks nors praeivis perskaitys to paminklo įrašą ir pasidžiaugs sau atradęs kažką gyva ir artima“. /Ieva Simonaitytė/ Lietuvos Respublikos Seimas, įvertindamas tai, kad Ieva Simonaitytė yra „paskutinioji Mažosios Lietuvos … Skaityti toliau

Rubrikoje Krašto šviesa metų kloduose | Komentarų: 0

Žibalinės lempos vaikai

Žiūriu į 1950 metų buvusio Jiezno rajono Vaitkūnų pradžios mokyklos klumpėtų pirmokėlių išblukusią nuotrauką ir matau pirmame suole palinkusį prie sąsiuvinio mažą, strazdanotą, avinėm žirklėm apkirptą berniuką. Vaikas pluša, stengiasi. Nuo tokių pastangų net kakta aprasoja. Suraitęs pirmą savo gyvenime „A“ raidę, berniukas atsitiesia, perbraukia ranka veidą, pažvelgia į lentą ir nurausta. Mat jo raidė tokia šleiva, kreiva, negraži, net nepanaši į mokytojo parašytą. Vaikas atsidūsta, ilgai žiūri į lentą, mintyse kelis kartus parašo tą … Skaityti toliau

Rubrikoje Krašto šviesa metų kloduose | Komentarų: 0