Rubrika Krašto šviesa metų kloduose

Nuo Aušrakalnio – į didelį ir aukštą kelią…

Vinco Mykolaičio – Putino tėviškėje Pilotiškėse, ant Aušrakalnio, vyko rašytojo – poeto ir prozininko – kūrybos skaitymai „Į didelį ir aukštą kelią“. Šiemet birželį sukanka penkiasdešimt metų nuo vieno iš didžiausių lietuvių literatūros klasiko fizinės netekties. O mūsų kraštas pagrįstai gali didžiuotis galimybe turėti ir puoselėti šį rašytojo tėviškės ir jos apylinkių kampelį, jam tapusį kūrybinio įkvėpimo atspirtimi. Aušrakalnio kalnelis, lyg ir piliakalnis, yra traukos centras visiems rašytojo gerbėjams. Juk savo romano „Altorių šešėly“ herojaus … Skaityti toliau

Rubrikoje Krašto šviesa metų kloduose | Komentarų: 0

Prisimintas Algirdas Julius Greimas

Į UNESCO minimų datų sąrašą šiemet įtrauktas mitologo, semiotiko, kalbininko Algirdo Juliaus Greimo (1917 – 1992) šimtmetis. Minėjimai, parodų ir knygų pristatymai vyko Maskvoje, Paryžiuje, Vroclave, Vilniuje, Šiauliuose, Kaune, Kupiškyje ir daugybėje kitų vietovių, kuriose A.J.Greimas gyveno, mokėsi, dirbo. Šaknys Prienuose A.J.Greimo tėvas Julius Greimas (1882 – 1942) yra gimęs Šilavoto kaime, vėliau mokėsi Veiverių mokytojų seminarijoje, mokytojavo įvairiose pradžios mokyklose. 1934 – 1940 m. jis buvo išrinktas Prienų miesto burmistru. Jo iniciatyva buvo atlikta … Skaityti toliau

Rubrikoje Krašto šviesa metų kloduose | Komentarų: 0

Apdainavo namą ir ilgesį

Mūsų krašto, kaip ir visos Lietuvos, vyresniosios kartos žmonės, bent kiek linkę bendroje kompanijoje ar prie šventinio stalo uždainuoti, ir dabar tebeprisimena ar bent yra mokėję švelniai jausmingą, raiškią ir melodingą dainą apie gyvenimo verpetuose pradingusią meilę. Savo jaunystės dainynėlyje esu ją įsirašęs tokią: Mano namas vijokliais apaugęs, Mano namas pušų šlamesy. Oi, sugrįžk, kur dingai, mielas drauge, Suraminki mane ilgesy. Į jos plaukus žiedai įsipynę, Sidabriniai, auksiniai žiedai. O tai kas, kad bakūžė medinė … Skaityti toliau

Rubrikoje Krašto šviesa metų kloduose | Komentarų: 0

„Jieznas gali tapti dar didesniu“…

Piliakalnių metams Gegužės 13 dieną, vėluojant pavasariui, dalis jiezniečių sodino bulves, kai miestelį su kultūrine misija užgriuvo pilietiškų Vytauto Didžiojo universiteto studentų, dėstytojų, Lietuvos žurnalistų draugijos narių iš Kauno ir Vilniaus, kraštiečių „desantas“, pasiryžęs sutvarkyti Paukščių (Dukurnonių) piliakalnį, nusiteikęs artimiau pabendrauti su vietos gyventojais, padiskutuoti apie piliakalnių reikšmę jų gyvenime, kultūrinio paveldo išsaugojimo problemas. Ir padirbėjo, ir pabendravo Iš pat ryto Paukščių piliakalnyje prasidėję darbai gausiame Lietuvos žurnalistų, Jiezno seniūnijos, kultūros, Prienų rajono savivaldybės darbuotojų, … Skaityti toliau

Rubrikoje Krašto šviesa metų kloduose | Komentarų: 1

Jiezno krašto istorijos ištakos. Paukščių piliakalnis

Piliakalnių metams ir Jiezno vardo paminėjimo 525 -mečiui Ieškome  pradžių pradžios. Krašto istorijos pradmenys labai didele dalimi  yra  susiję su krašto piliakalniais ir šalia jų buvusiomis gyvenvietėmis, piliakalniuose ir jų papėdėse rastais radiniais. Piliakalniai mums – ir pirmieji krašto žmonės, jų ūkinė veikla, jų amatai, mainai ir atskirų žemių tarpusavio santykiai. Piliakalniai mums mena ir pirmųjų gyventojų gynybos sistemą nuo vidaus ir išorės priešų. Piliakalniai – kelių šimtmečių klodai, susiję ir su senaisiais mūsų tikėjimais, … Skaityti toliau

Rubrikoje Krašto šviesa metų kloduose | Komentarų: 0

„Puoselėja tai, kas šventa kiekvienam“…

2017 -tieji – Tautinio kostiumo metai Kai žvelgi į tautinį kostiumą vilkinčius žmones, tautinės kultūros puoselėtojus bei saugotojus, pasijunti tarsi kelionėje laiku į praeitį ir suvoki, jog audinių raštuose lyg būtų „įausta“ paprastų kaimo žmonių pasaulėjauta ir gili išmintis, kurie iš kartos į kartą perduoda suvokimą, kokia brangi gimtinės žemė, jos žmogus bei tradicijos laiko keliu nuo pradžios iki pabaigos… Kiekvienas Lietuvos regionas ne tik išsiskiria skirtingomis tarmėmis – ypatingų, atskirai teritorijai būdingų bruožų turėjo … Skaityti toliau

Rubrikoje Krašto šviesa metų kloduose | Komentarų: 1

Švęsime Šilavoto Davatkyno muziejinės veiklos dešimtmetį

Viktorija Lincevičiūtė 2017 metų gegužės 14 dieną Šilavoto Davatkynas minės 10 metų muziejinės veiklos jubiliejų. Šią Prienų kraštui svarbią datą vainikuos Apaštališkojo Nuncijaus – Šventojo Sosto atstovo Lietuvoje Jo Eminencijos arkivyskupo Pedro Lopez Quintana vizitas Šilavote šventės proga. Šventės pradžia – 12 val. Šilavoto Švč. Jėzaus Širdies bažnyčioje – šv. Mišias aukos Apaštališkasis Nuncijus Pedro Lopez Quintana. Antroji šventės dalis vyks Davatkyne, joje taip pat dalyvaus J.E. Quintana, Kauno sakralinės mokyklos choras, solistai – Egidijus … Skaityti toliau

Rubrikoje Krašto šviesa metų kloduose | Komentarų: 0

Pagerbti kultūros darbuotojai

Pasaulinės Kultūros ir Taikos dienos šventėje buvo pagerbti Prienų rajono savivaldybės kultūros įstaigų darbuotojai, o geriausiems – įteikti apdovanojimai. Pirmenybė atiduodama širdžiai Parodų salėje buvo atidaryta dailininko Vlado Tranelio tapybos darbų paroda „Fragmentai“. Autoriaus darbai daugybę kartų buvo eksponuoti įvairiuose Lietuvos miestuose bei užsienyje, o Prienuose – tai tik trečioji autorinė paroda. Pasak autoriaus, šioje parodoje eksponuojami per pastaruosius dešimt metų nutapyti kūriniai. Paprašytas surengti parodą, V.Tranelis sako apsidžiaugęs, kad turi ką parodyti – namuose, … Skaityti toliau

Rubrikoje Krašto šviesa metų kloduose | Komentarų: 0

„Paukščių takas“ turi savo šaknis

Jau penktą kartą buvo surengtas kultūrinis festivalis – Pasaulinės Medžio dienos, kuris kasmet prasideda kovo 21-ąją, švenčiant Tarptautinę miško dieną. Ši data pasirinkta siekiant atkreipti dėmesį į medieną, kaip ekologišką ir atsinaujinančią medžiagą, ir taip pat skleisti žinią apie miškų išsaugojimą. Pirmasis renginys vyko 2013 m. Tanzanijoje, vėliau Kinijoje, Turkijoje ir Nepale. Ši unikali šventė šiais metais vyko JAV – per 70 km nuo Los Andželo nutolusiame Long Beache. Jos tema – „Šaknys“. Jau pati … Skaityti toliau

Rubrikoje Krašto šviesa metų kloduose | Komentarų: 0

Reikėjo gyventi ir išgyventi

Senos nuotraukos pasakoja Vaikai ir suaugusieji, kaimynai ir artimieji Veroniką Švedienę vadino tiesiog vardu. Kaip pagarbos ir pripažinimo ženklą. Balbieriškiečiams Veronika visuomet atrodė linksma, šmaikšti, bet drauge išdidi, turinti savo nuomonę ir įsitikinusi tiesos viršenybe. Beveik visą sovietmetį ji dirbo Balbieriškio mokykloje: skambindavo varpeliu, kviesdama į pamokas ir pertraukas. Pirmasis skambutis vaikams atrodė netikėtas ir gąsdinantis, antrasis – laukiamas ir linksmas. Paskui Veronika valė koridorius ir klases, mokykloje buvusį tarnybinį butą ir langus, vėliau mokiniams … Skaityti toliau

Rubrikoje Krašto šviesa metų kloduose | Komentarų: 0