Rubrika Tai, kas išaugina…

Prienų r. neįgaliųjų draugija pristatė nuveiktus darbus

Prieš kelis mėnesius įvestas karantinas sujaukė daugelio žmonių, įmonių ir įvairių organizacijų planus. Balandžio mėnesį turėjęs vykti Prienų rajono neįgaliųjų draugijos susirinkimas taip pat buvo nukeltas. Visgi po gana ilgo laiko Stakliškių kultūros ir laisvalaikio centre vėl subruzdo žmonės. Čia vyko Prienų r. neįgaliųjų draugijos kasmetinis ataskaitinis susirinkimas, kuriame bendravimo pasiilgę draugijos nariai prisiminė nuveiktus darbus ir tarpusavyje pasidalijo savo džiaugsmais ir rūpesčiais. Prienų r. neįgaliųjų draugija – tai pelno nesiekanti organizacija, gyvuojanti jau daugiau … Skaityti toliau

Rubrikoje Tai, kas išaugina... | Komentarų: 0

„Statyti geriau nei griauti…“

Tolerancijos laukas Kryžiai ir koplytėlės su įvairiausiomis skulptūromis nuo senų dienų buvo neatskiriamas Lietuvos peizažo elementas. Nuo XV amžiaus lietuviai statė kryžius, norėdami paminėti mirusius artimuosius, kartu išreikšdami pagarbą dvasioms, tikėdamiesi sulaukti jų malonės, siekdami padėkoti ir ieškodami apsaugos bei dvasinės ramybės. Šie paminklai buvo ir yra pagarbos religijai ir gamtai išraiška. Kaip teigia kryždirbystės paveldo tyrinėtojai, XIX a. kaimuose kryžių galėjai rasti kone kiekvienoje sodyboje, kapinėse, bažnyčių šventoriuose, pakelėse ir net laukuose bei miškuose. … Skaityti toliau

Rubrikoje Tai, kas išaugina... | Komentarų: 0

Kaime gera gyventi nuo lopšio…

Pusdienis kaime Kiekviena kelionė į kaimo vienkiemį – tarsi kelionė laiku. Kai Jurgita Klimavičiūtė iš Stakliškių kaimo pasakė, kad jos namų turiu ieškoti Lauko gatvėje, tai išgirdusi nenustebau. Mat, dar iš vakaro kalbinti kadaise, maždaug prieš penkiasdešimt metų ten gyvenę kraštiečiai paaiškino, kaip pasiekti Klimavičių sodybą. Jie taip pat vardino tuščias sodybas, nupirktas ir aptvertas tvoromis „kažkokių ponų“… Tad važiuojant jau nestebino ir laukų platybės, ir krūmynų gausa, ir nešienautų pievų ploteliai, į kuriuos galbūt … Skaityti toliau

Rubrikoje Tai, kas išaugina... | Komentarų: 0

Garbinga Leonų giminės istorija

Laisvės kaina XVIII amžiaus pabaigoje, po III Abiejų tautų respublikos padalijimo, Lietuva skilo į dvi dalis – didesnė dalis atiteko Rusijos imperijai, mažesnė (Užnemunė) – Prūsijai. Visai netrukus šalyje pradėta vykdyti ir visuotinė tautos rusinimo politika, kuriai Lietuvos gyventojai priešinosi slaptais sąmokslais ir atvirais sukilimais. Nors ir su nedidelėmis pertraukomis, Rusijos priespauda tęsėsi ir vėliau, todėl skirtingais istorijos laikotarpiais lietuviams teko ginti savo laisvę. Šioje šimtmečius trukusioje kovoje pasižymėjo daugelis mūsų šalies šviesuolių, tarp jų … Skaityti toliau

Rubrikoje Tai, kas išaugina... | Komentarų: 0

Kariuomenėje dirbanti prieniškė Edita: „Pasirodo, galiu daugiau, nei pati įsivaizduoju“

Aš pilietis Prieš penkerius metus, Lietuvoje grąžinus šauktinių kariuomenę ir devynių mėnesių privalomąją karo tarnybą, į kariuomenę vėl buvo pašaukta tūkstančiai vaikinų. Dar vėliau nedrąsiai pradėta diskutuoti ir apie merginų šaukimą. Šia tema nuomonių būta visokių: vieni nori lygybės, kiti teigia, jog kariuomenėje moterims – ne vieta. Nepaisant to, vis daugiau merginų bei moterų, pamindamos visus įsišaknijusius stereotipus, renkasi tarnauti Tėvynei. Viena iš jų – iš Prienų rajono kilusi Edita Drūlytė. Kadaise Editai teko paragauti … Skaityti toliau

Rubrikoje Tai, kas išaugina... | Komentarų: 0

Dizainerė Ugnė Martinaitytė: „Viskas gali turėti daugiau nei vieną funkciją“

Maždaug prieš du dešimtmečius pasaulį užplūdusi blizgučių ir spindesio banga suformavo greito vartojimo kultūrą, kuri bene labiausiai įsitvirtino mados industrijoje. Skaičiuojama, jog kasmet pasaulyje pagaminama apie 80 milijardų naujų drabužių. Dauguma jų per gana trumpą laiką atsiduria sąvartyne, nors galėtų sėkmingai „atgyti“ kitose rankose ar būti perdirbami, o greitosios mados atstovai ir toliau skatina neatsilikti nuo naujausių tendencijų. Tai lemia, jog tekstilės industrija laikoma viena labiausiai aplinką teršiančių pramonės šakų. Reaguodama į pasaulyje susiklosčiusią situaciją, … Skaityti toliau

Rubrikoje Tai, kas išaugina... | Komentarų: 0

Būti globėja – pats geriausias sprendimas

52 metų birštonietė Rita Sadauskienė yra viena iš penkių Birštono savivaldybės globėjų, kuri jau vienuolika metų nuolat globoja savo sesers vaikus. Gruodžio 21–osios data jai giliai įstrigusi atmintyje. Būtent prieš Kalėdas jai teko skubiai apsispręsti ir savo namuose priglausti apleistus giminaičius, kitaip jie būtų atsidūrę globos namuose. Dukterėčiai tuomet buvo treji, o sūnėnas ėjo penktus metukus. Rita pasakojo, kad abejonėms neturėjo laiko, šį drąsų žingsnį ji žengė nepaisant to, kad buvo patyrusi sunkių išgyvenimų šeimoje, … Skaityti toliau

Rubrikoje Tai, kas išaugina... | Komentarų: 0

Gyvenimo prasmė – suteikti vaikams naujus namus

Tolerancijos laukas Kasmet pirmąjį liepos sekmadienį Lietuvoje minima Globėjų diena. O šiais metais, nuo birželio 29 iki liepos 5 d., akcentuojant vaikų globos svarbą, Lietuvoje paskelbta Globos savaitė. Jos metu vyksta renginiai visuomenei, pagerbiami asmenys ir šeimos, globojantys vaikus, kalbama apie globos situaciją Lietuvoje, pasakojama apie galimybę tapti globėjais. Ne išimtis ir Birštono savivaldybė. Pagerbti birštoniečiai, globojantys vaikus Birželio 29 d. į BĮ Nemajūnų dienos centro organizuotą padėkos renginį, vykusį Birštono savivaldybėje, buvo sukviesti birštoniečiai, … Skaityti toliau

Rubrikoje Tai, kas išaugina... | Komentarų: 0

Dvaras, kuriame linksmindavosi pats A.Smetona, atvėrė duris visuomenei

Prienų rajono pašonėje įsikūręs Daukšiagirės dvaras skaičiuoja jau antrą šimtmetį (133 m.), todėl romantizmo stiliaus dvasia pulsuojantys rūmai mena išties spalvingą ir intriguojančią istoriją. Čia būta visko: ir meilės romanų, ir prašmatnių tuometinio Lietuvos elito pokylių, kuriuose dalyvaudavo pats A.Smetona. Daugiau nei 100 metų dvaras buvo uždaras, čia galėjo patekti tik pavieniai ir, kaip liudija rašytiniai šaltiniai, įtakingi asmenys, tačiau dabartiniai savininkai nusprendė atversti naują istorijos lapą – atverti dvaro duris žmonėms. Daukšiagirės dvarą XIX … Skaityti toliau

Rubrikoje Tai, kas išaugina... | Komentarų: 0

„Mes – iš Ingavangio“: gimtojo kaimo, žmonių ir bendruomenės istorijos

„Labai malonus šių dienų įvykis! Išėjo laukta knyga „Mes – iš Ingavangio“. Knyga solidi, kietais viršeliais, 374 puslapių. Mes, visi ingavangiškiai, lenkiamės dr. Kostanto Algirdo Aleksyno (jis irgi iš Ingavangio) užsispyrimui ir darbštumui, jog jis šią knygą parašė, surinko, mus visus subūrė. Apie Ruseckų šeimą teko rašyti man pačiai. Knygoje daug nuotraukų. Mūsų kaimas labai didelis, trijų ilgų linijų, Smetonos laikais buvęs didžiausias kaimas Lietuvoje, tad aš net nepažinojau visų gyventojų, bet štai knygoje susipažinsiu. … Skaityti toliau

Rubrikoje Tai, kas išaugina... | Komentarų: 0