Rubrika Aplinkosauga

2019 m. vėl numatyta parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos (KPP) priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos sritį „Parama asbestinių stogų dangos keitimui“. Paraiškos bus pradėtos rinkti balandžio 1 d. Baigtos – gegužės 31 d. Kaimuose – taip, sodų bendrijose – ne Pagal priemonės veiklos sritį remiamas gyvenamojo namo, priklausančio fiziniam asmeniui arba asmenims, visos asbestinės stogo dangos pakeitimas. Paramos lėšomis galima keisti stogus tik tų namų, kurie … Skaityti toliau →

Naujieji metai atnešė naujų problemų nedidelėms miško ruošos įmonėms. Įsigaliojus Valstybinių miškų urėdijos (VMU) parengtoms 2019 metų medienos ruošos paslaugų pirkimo sąlygoms, smulkieji rangovai ėmė viešai reikšti savo pretenzijas, teigdami, jog reikalavimas sumokėti išankstinį 5 proc. metinių apyvartinių lėšų dydžio garantą faktiškai sužlugdytų jų verslą, kuris dešimtmečius juos maitino, ir priverstų juos tapti valstybės pašalpų gavėjais. Galimai dėl to VMU skelbtas konkursas miško rangos darbams Prienų regioninio padalinio teritorijoje pirkti buvo simbolinis – dokumentus viešųjų … Skaityti toliau →

Šv. Kalėdos – didžiausia šventė pasaulyje, kai minimas Jėzaus Kristaus gimimas. Ši šventė yra tapusi ir mūsų kultūros dalimi bei tradicija. Šiuo metu daugumai Šv. Kalėdos neįsivaizduojamos be dovanų, Kalėdų Senelio, gausaus stalo bei vieno pagrindinių atributų – papuoštos Kalėdų eglės. Senovės egiptiečiai per Kalėdas kaip puošmenas naudojo palmes, o romėnai rinkdavosi eglę kaip pavasario žalumos pranašę. Istoriškai Vidurio Europoje kalėdinio medelio pradininke laikoma Vokietija (XVI amžiuje), kai karštai tikintys krikščionys namo parsinešdavo eglutę, o … Skaityti toliau →

Miško kirtimai – svarbi ūkininkavimo miške bei miško priežiūros dalis, todėl privačių miškų savininkams, ketinantiems vykdyti miško kirtimus, privalu susipažinti su Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo pagrindinėmis nuostatomis, kurios glaustai išdėstytos šiame straipsnelyje. Kas išduoda leidimus kirsti mišką, derina pranešimus apie ketinimą kirsti mišką? Leidimus kirsti mišką išduoda ir pranešimus apie ketinimą kirsti derina Valstybinės miškų tarnybos (VMT) teritoriniai poskyriai. VMT svetainėje adresu www.amvmt.lt pagal miško sklypo buvimo vietą galima sužinoti, į kurį poskyrį … Skaityti toliau →

Paprastasis suopis yra viena gausiausių plėšriųjų paukščių rūšis Lietuvoje. Jų ypač gausu Aukštaitijoje ir Vidurio Lietuvoje (Kėdainių, Kaišiadorių rajonuose). Tai – vienas naudingiausių paukščių, sunaikinantis daug pelinių graužikų. Jis yra nevikrus, gerokai didesnis už varną. Suopiai – laukų gyventojai, jie renkasi atokesnes vietoves, miškų pakraščius, o peri miško tankmėje arba pavienių kirtimų medžiuose. Lizdą krauna iš pušų, eglių, juodalksnių. Rugpjūčio mėnesį ne taip toli nuo Kaišiadorių, Užuguosčio kaimo laukuose, peršautą suopį surado medžiotojas Renatas Milkevičius. … Skaityti toliau →

Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (ARATC) ryžosi dar vienam eksperimentui – pirmasis Lietuvoje pradėjo surinkinėti maisto atliekas iš biudžetinių regiono savivaldybių įmonių: ugdymo ir švietimo, sveikatos priežiūros ir kitų įstaigų, kuriose teikiamos maitinimo paslaugos. Ši paslauga biudžetinėms įmonėms papildomai nieko nekainuos – ji bus teikiama pagal bendrus rinkliavos principus. Naujovė dar tik pradedama įgyvendinti, bet daugelis įstaigų jau pasirašė sutartis su ARATC, kurio darbuotojai ne tik nemokamai surinks ir išveš maisto atliekas, bet ir sutvarkys … Skaityti toliau →

Alytaus regione jau pradedamos surinkti gyventojų išrūšiuotos maisto atliekos. Pirmoji ne tik regione, bet ir visoje šalyje startavo Druskininkų savivaldybė, kur pirmą kartą maisto atliekos atskirai surinktos spalio viduryje. „Maisto atliekų rūšiavimas ne tik padės sumažinti sąvartyne šalinamų mišrių atliekų kiekį, bet ir leis užtikrinti, kad rinkliava už atliekų tvarkymą nebrangtų“, – sakė Druskininkų savivaldybės administracijos direktorė, Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro valdybos pirmininko pavaduotoja Vilma Jurgelevičienė. Anot jos, regione sukurta pažangi ir efektyvi atliekų … Skaityti toliau →

Želdinius ir žėlinius stipriai pakenkti arba juos sunaikinti gali stirnos, elniai, briedžiai, peliniai graužikai, kiškiai, prie griovių ar kitų vandens telkinių – bebrai, retais atvejais – šernai. Apsaugai nuo pažeidimų naudojamos biologinės, cheminės ir mechaninės apsaugos priemonės. Svarbiausia medynų apsaugos biologinė priemonė – ekologinės pusiausvyros išlaikymas tarp žiemos ganyklų miškuose pašarinio talpumo ir kanopinių žvėrių gausumo. Visais atvejais labiausiai želdiniai ir žėliniai pažeidžiami sklypuose, esančiuose žvėrių žiemos koncentracijos vietose. Žvėrys gali pažeisti bet kokio tankio … Skaityti toliau →

Kretingoje įsikūrusios bendrovės „Žemaitijos miškas“ vadovė Palmira Lipskienė prisipažįsta mokanti žmones vaikščioti po mišką žiūrint ne sau po kojomis, o daugiau kelti akis į medžių viršūnes. „Svarbu pastebėti, kaip medžiai sutaria tarpusavy, ar nekonkuruoja, ar neužgožia vieni kitų. Jeigu labiausiai šviesą mėgstantis beržas atsidurs po kitų medžių lajomis, nudžius. O štai eglė, kitų medžių užgožta, taip tūnos ilgai, bet ir 30-ies sulaukusi bus vis dar žema“, – pasakoja Palmira. Mišku reikia rūpintis Privačių ir valstybinių … Skaityti toliau →