Žemės ūkio ministras – apie kovas su lobistais ir kokiems sektoriams nuspręsta skirti didžiausią paramą

Laidoje Delfi Tema žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pasakojo, ar atsitrauks nuo kai kurių savo siūlymų, pavyzdžiui, didelį šurmulį sukėlusių pievų priežiūros taisyklių pakeitimų, pieno tvarkymų taisyklių ir kam bus skiriamos pagrindinės išmokos.
K. Navickas sako, kad ūkininkų vardu ne visada kalba tie, kurie jiems iš tiesų atstovauja, be to, įtampos yra ir tarp atskirų žemdirbių grupių.
„Žemės ūkio ministerijoje per keletą mėnesių apsibrėžėme, kaip bendrausime su socialiniais partneriais ir lobistais. Tai turi vykti skaidriai ir su visais vienodai. Jokių „po stalinių“ susitarimų negali būti. Kitas darbas tas, kad perskirstėme pereinamojo laikotarpio 2021-2022 m. finansinės perspektyvos lėšas. Viena dalis pinigų atiteks jau esamoms priemonėms, kita dalis skirta kokybiniam pokyčiui ir pandemijos pasekmių švelninimui“, – aiškina ministras ir sako, kad taip buvo parodyta politinė valia ir parama sutelkta į žemės ūkio gamybą.
Tai reiškia, kad norima užtikrinti, jog būtų pagaminama pakankamai produktų, nes šiandien trūksta pieno, kiaulienos, jautienos. Mūsų tikslas Lietuvos ir ES piliečius aprūpinti įperkamu sveiku maistu.
Reikia nubrėžti, kiek turi būti gaminama naudojant tvarias technologijas, ekologiškai.
Dabar diskutuojama su sektoriais ir svarstoma, kurios priemonės pagelbėtų paskatinti gamybą. Kitas kriterijus – tvarumas. Sprendžiama, kokio ekonominio pajėgumo ūkiai turi potencialą augti ir bus remiami intensyviau. Kiti ūkiai bus tik palaikomi.
„Pagrindiniai ir konkretūs sprendimai bus balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje“, – terminus įvardina K. Navickas ir sako, kad mato, jog yra ūkių segmentas, kurie tiesiog bus palaikomi, nes klausimas, ar verta investuoti į jų modernizavimą. Jis įvardina ir tuos, kurie turi didžiausią potencialą – vidutiniai ir šeimos ūkiai. Reikia tik sutarti dėl kriterijų. Kol kas bendro strateginio plano, kaip bus skirstoma parama, dar nėra.
„Ateinantis finansinis laikotarpis bus vienas iš paskutinių gausiai finansuojamų laikotarpių, nes ES signalas toks, kad finansavimas žemės ūkiui mažės, didės parama aplinkosaugai ir ekologijai“, – dėlioja ministras ir sako, kad kol kas negalima pagal vieną kriterijų vertinti ir stambių bendrovių. Vienos užsiima tik augalininkyste, kitos turi didelius gyvulininkystės ūkius, joms reikia sutvarkyti gerovę, prisitaikyti prie gyvūnų gerovės reikalavimų.
Kalbant apie sugriežtintus reikalavimus pieno kokybei, mėšlo tvarkymui, K. Navickas sako, kad nors sakoma, jog tai skaudžiausiai palies smulkius ir vidutinius ūkius, tačiau kai atskiriamos priemonės iki 50 sąlyginių galvijų ir didesniems, kyla milžiniškas triukšmas, nors manome, kad stambesni turi pakankamai resursų savarankiškai išspręsti šias problemas.
„Šiame sektoriuje daug manipuliacijų ir kalbėjimo mažųjų vardu. Iš kitos pusės, kol kas nerandame bendro vardiklio kaip padėti, nes yra tarpininkai, kurie pasiima dalį pieno kainos. Kuriame programas, kurios padėtų atsisakyti šių tarpininkų ir žmonės gautų teisingą kainą“, – sako ministras.
Kalbant apie mėšlą jis pastebi, kad jis kol kas mažai naudojamas augalininkystėje, nes dirbti su mineralinėmis trąšomis paprasčiau. Visgi ateinant Žaliajam kursui nebus kitos išeities, kaip panaudoti visus vietinius resursus. Turime pilnai išnaudoti mėšlą ir tai bus vienas iš uždarų ciklų. Kuo jų bus daugiau, tuo mažiau importuosime trąšų. Kaip tai padaryti, kitas klausimas.
„Ūkininkų pastangos užrakinant CO2 turi būti įvertinamos ir už tai sumokama“, – dėlioja K. Navickas ir sako, kad nesitrauks nuo sprendimo drausti mulčiuoti pievas ir reikalauti, kad žolė būtų išvežta iš lauko ir sutvarkoma.
Gamybos čia nėra, tik išmokos. Aplinkosauginės prasmės taip pat nėra, nes mulčiuota žolė ant dirvos blogina paukščių buveinių būklę. Galbūt išmoka reikšminga socialinė parama, tačiau, kai pažiūri, kas deklaruoja, tai nėra vietos gyventojai.
„Kai įvertini šiuos faktorius, matai, kad tęsti politikos neverta. Dabar visi kalba, kad nėra kur dėti šieno. Mums reikia siekti, kad pievose būtų ganomi gyvuliai. Imituoti ūkininkavimą nėra tvaru ir atsakinga“, – dėsto K. Navickas.
Delfi.lt. Arūnas Milašius 2021 m. balandžio 9 d.

Rubrikoje Žemės ūkis. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *