Diskusijoje su Seimo nariais – apie verslo aplinkos problemas

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai (Kauno PPAR), tęsdami verslo ir politikos atstovų tradiciją nuolat aptarti verslo aplinkai aktualius finansų, mokesčių, įstatymų, įdarbinimo, paramos ir kitus klausimus, kovo 22 dieną rūmų nariams surengė apskritojo stalo diskusiją su LR Seimo nariais, atstovaujančiais Kauno ir Marijampolės apskričių rinkėjams.
Virtualus susitikimas užtruko daug ilgiau nei planuota, nes Seimo nariams pristačius rengiamus įstatymų projektus ir jų pataisas, kurie bus svarstomi parlamento pavasario sesijoje, gausiai susirinkę verslininkai jiems išsakė įvairių sektorių problemas, skaudulius ir pateikė „namų darbų“. „Tikimės, kad mus suprasite ir aukščiausiu lygiu priimsite verslininkams gyvybiškai svarbius sprendimus,“ – tarpusavio supratimui pakvietė diskusiją moderavęs Kauno PPAR prezidentas Zigmantas Dargevičius.
LR Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis sveikinimo kalboje pabrėžė kultūros reikšmę visose šiuolaikinio gyvenimo srityse ir pakvietė jos nepamiršti dalykiniuose pokalbiuose. Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius akcentavo, kad komitete nuolat peržiūrima, kaip veikia paramos nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusiam verslui priemonės, siūlomos įstatymų pataisos, kurios verslui leistų išgyventi. Jis pakvietė verslininkus aktyviai įsitraukti, teikti pasiūlymus, kuomet Seime bus svarstomi Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai.
Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis papasakojo apie rengiamą Geodezijos ir kartografijos įstatymo projektą, ketinimus peržiūrėti valstybinės žemės valdymo principus ir procedūras, dalį funkcijų perduoti savivaldybėms, taip pat išsakė savo nuomonę dėl būtinybės keisti specialistų rengimo sistemą.
Aplinkos apsaugos komiteto narys Andrius Palionis pritarė kolegų siūlymui urbanizuotas teritorijas perduoti savivaldybių žinion ir atkreipė dėmesį į verslui svarbų Teritorijų planavimo įstatymą. Jo teigimu, šių metų sausį Seimui panaikinus nuo 2014 metų galiojusią supaprastintą žemės pertvarkymo projektais (ne detaliuoju planu) tvarką, ir nekilnojamojo turto vystytojai, ir žemės savininkai neišvengiamai patirs problemų, todėl jis kvietė verslininkus diskusijai šiuo klausimu.
Biudžeto ir finansų komiteto pavaduotojas Algirdas Butkevičius akcentavo, jog kitais metais planuojama peržiūrėti visą mokestinę sistemą ir priimti atitinkamus įstatymus. Anot jo, verslas galės pasinaudoti valstybės parama kuriant darbo vietas, nes Ekonomikos ir inovacijų ministerija ketina skirti nemažą lėšų sumą laisvų ekonominių zonų, pramonės parkų kūrimui.
Ekonomikos komiteto narys, Kauno regiono bičiulių grupės pirmininkas Andrius Kupčinskas kalbėjo apie susisiekimo sausumos ir vandens keliais infrastruktūros tvarkymo ir sujungimo problemas, atkreipė dėmesį į tragišką šalies kelių būklę, kuriai gerinti esamo finansinio fondo nepakanka. Anot jo, daugiau lėšų keliams tvarkyti bus pritraukta, apmokestinus jų infrastruktūra besinaudojančias sunkiasvores krovinines transporto priemones. Kelių naudotojo mokestis būtų paremtas ne laikine sistema (skaičiuojamas pagal vinjetės rodmenis), o susietas su realiai transporto priemonės nuvažiuojamais kilometrais. Seimo narys taip pat išsakė savo nuomonę dėl poreikio paskubinti elektroninio imuniteto paso kūrimą.
Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Marius Matijošaitis žadėjo kitą mėnesį Seime registruoti įstatymo pataisą, pagal kurią Lietuvos įmonių, veikiančių užsienyje, darbuotojams būtų numatytos tokios pat socialinės garantijos, kaip ir registruotų Lietuvoje. Verslininkus, kurie dirba ar ketina įsitvirtinti Pietryčių Azijos rinkose, jis informavo apie tai, kad dar šiais metais Taivane bus įkurta Lietuvos verslo atstovybė, kurios darbuotojai pagelbės ekonominės diplomatijos klausimais. Taip pat plečiamos Lietuvos atstovybės JAV ir Australijoje.
Sveikatos reikalų komiteto narė Orinta Leiputė sulaukė verslininko klausimo, kodėl prekybos ir paslaugų srityse dirbantys ir kasdien tiesioginių kontaktų su klientais turintys darbuotojai nėra skiepijami nuo COVID-19 ligos prioriteto tvarka. Seimo narė sakė, kad prioritetine tvarka skiepijamų asmenų grupių sąrašą sudarė Sveikatos apsaugos ministerija, jų sąrašas nuolat tikslinamas, tačiau ji žadėjo gautą klausimą kelti aukščiausiu lygiu.
Europos reikalų ir Kaimo reikalų komitetų nario Andriaus Vyšniausko pastebėjimu, Seime patvirtinus Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas, kai kurių sričių darbuotojai bus įpareigoti privalomai periodiškai tirtis dėl COVID-19, bus numatyta kompensacijų už testavimą tvarka.
Užsimezgusioje diskusijoje Kauno regiono verslininkai politikams skundėsi, kad valstybės finansinė parama, skirta nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusiems verslams, laiku nepasiekia įmonių. Paprastai vėluojama dėl perteklinių reikalavimų ir išsamių veiklos patikrinimų. Iš įmonių prašoma daugybės dokumentų, kurie pagrįstų pandemijos metu sumažėjusias veiklos apimtis ir kitus rodiklius. Verslininkų įsitikinimu, reikalingas pažymas Mokesčių inspekcija galėtų gauti tiesiogiai iš „Sodros“, Registrų centro ir kitų savo partnerių, taip sutaupydama laiko, neatitraukdama nuo tiesioginių darbų.
Verslo atstovai pateikė pasiūlymą dėl darbdavių socialinių iniciatyvų (darbuotojų pavėžėjimo, maitinimo ir kt.) skatinimo ir patirtų išlaidų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams, tai, pasak jų, padėtų įmonėms tęsti veiklą, išlaikyti esamas ir steigti naujas darbo vietas pandemijos laikotarpiu. Parlamentaro A.Butkevičiaus teigimu, Įmonių socialinės atsakomybės skatinimo įstatymas turėtų būti griežtai reglamentuojamas, kad privilegijomis negalėtų pasinaudoti įmonių stebėtojų tarybų nariai, akcininkai, taip pat ir biudžetinis sektorius.
Kauno regiono verslo atstovai pastebėjo, jog skiriant subsidijas dėl pandemijos nukentėjusiam verslui, yra socialiai neteisinga taikyti vienodas 100 tūkst. eurų finansinės paramos „lubas“ ir mažoms, ir kelis šimtus darbuotojų turinčioms įmonėms, juk jų metinė apyvarta ir sumokamas gyventojų pajamų mokestis skiriasi kelis kartus. Jų nuomone, valstybės parama verslui dar kurį laiką bus gyvybiškai reikalinga ir pandemijai pasibaigus, nes kai kurios pramonės šakos yra priklausomos nuo sezoniškumo ir susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu.
Kauno PPAR nariai išsakė abejonių dėl komunalinių atliekų tvarkymo sistemos patikimumo, skaidrumo ir kontrolės bei pateikė pasiūlymų, padėsiančių tobulinti Pakuočių ir pakuočių atliekų teisinę sistemą. Jie atkreipė dėmesį į nevykdomas stiklinės bei medinės taros surinkimo ir sutvarkymo užduotis, į tai, kad net 40 proc. pakuočių, patenkančių į bendrą komunalinių atliekų srautą, yra neperdirbamos.
Verslo atstovai pasisakė už modelį, kuomet savivaldybės (ar jų įpareigotas administratorius) su gamintojų ir importuotojų organizacija sudarytų bendradarbiavimo sutartis dėl kompleksinės paslaugos: nuo pakuočių atliekų surinkimo iki galutinio sutvarkymo; taip pat siūlė nustatyti naujus sutarčių pasirašymo laikotarpius; ragino užtikrinti konkurencinę aplinką atliekų tvarkymo sektoriuje ir sugriežtinti gamintojų – importuotojų bei GIO atsakomybę už pakuočių ir pakuočių atliekų sutvarkymą ir kt.
Susitikimo metu buvo aštriai keliamos viešųjų pirkimų problemos. Gamintojų teigimu, nustačius mažiausios kainos reikalavimą, viešuosiuose pirkimuose paprastai laimi trečiųjų šalių gamintojai ir perpardavinėtojai, su kuriais lietuviško kapitalo įmonėms labai sunku konkuruoti ne tik dėl kainos, bet ir dėl terminų, nes naujų gaminių sertifikavimas užtrunka kelis mėnesius ir brangiai kainuoja. Verslo atstovai pabrėžė, jei būtų perkama iš Lietuvos gamintojų, pinigai liktų cirkuliuoti vietinėje rinkoje. Iš to išloštų ir gamintojai, ir valstybė, ir pirkėjai, dabar neretai įsigyjantys prastos kokybės padirbinius.
Analogiškas problemas kėlė ir keleivinio transporto atstovas. Jo nuomone, be mažiausios kainos reikalavimo, viešuosiuose pirkimuose turėtų galioti ir kiti kriterijai: konkursuose dalyvaujančios įmonės galėtų būti vertinamos, atsižvelgiant į jų sukurtą pridėtinę vertę, įdiegtus ekologinius ir technologinius sprendimus, indėlį plečiant transporto infrastruktūrą.
Verslininkai ir politikai taip pat diskutavo regionų politikos, darbo vietų kūrimo šalies periferijoje, Užimtumo tarnybos pertvarkos, darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo, specialistų rengimo pačiose įmonėse ir kitais klausimais.
Dalė Lazauskienė

Rubrikoje Verslas ir paslaugos. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *