Ar, priklausydami NATO, jaučiamės saugūs?

Bendradarbiavimą su Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją (NATO) Lietuva pradėjo dar 1991 m., tačiau pilnateise šios organizacijos nare tapo praėjus gerokai daugiau nei 10 metų – 2002 m. Kovo 29 dieną minima Lietuvos įstojimo į NATO diena. Šiemet skaičiuosime 17-ąsias įstojimo į Aljansą metines.

Tai bene vienas iš svarbiausių įvykių Lietuvos gynyboje, kurį 2019 m., minint 15-ąsias Lietuvos įstojimo į NATO metines, tuometinė Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pavadino „didelio lūžio pavasariu“.
Krašto apsaugos ministerijos (KAM) užsakymu 2020 m. gruodžio kompanijos „Sprinter tyrimai“ atliktos visuomenės nuomonės apklausos duomenimis, net 87 proc. Lietuvos gyventojų palankiai vertina Lietuvos narystę NATO ir tai yra bene didžiausias procentas per visą narystės Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje laikotarpį.
Apklausos rezultatai rodo, jog didžioji dalis apklaustųjų mano, jog priklausymas NATO padeda užtikrinti Lietuvos saugumą. Reaguojant į pasikeitusią saugumo situaciją regione, aukštos parengties daugianacionaliniai koviniai pajėgumai nuo 2017 m. gynybos ir atgrasymo tikslais yra dislokuoti ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse bei Lenkijoje. Net 75 proc. apklausos dalyvių teigia, kad 2017 m. į Lietuvą atvykęs Vokietijos vadovaujamas tarptautinis NATO batalionas padeda atgrasyti priešiškai nusiteikusias valstybes, o 77 proc. respondentų pritaria, kad nuolatinės JAV ir kitų sąjungininkų karinės pratybos Lietuvoje gerina pasirengimą ginti Lietuvos teritoriją ir tuo pačiu atgraso nuo priešiškų veiksmų.
„72 proc. respondentų mano, kad Lietuva turėtų ginti ir (ar) suteikti karinę paramą NATO valstybėms karinio konflikto metu. Tai paremia Lietuvos gynybos politikos principą, kad šalis turi būti pasirengusi bendriems veiksmams su NATO sąjungininkais ginant Lietuvą ar kurią kitą NATO valstybę. Lietuvos gyventojai taip pat pritaria, kad Lietuva turėtų prisidėti prie tarptautinės bendruomenės pastangų, mūsų kariai turėtų būti siunčiami į tarptautines operacijas, jeigu to prašo sąjungininkai: lyginant su 2019 m., taip manančiųjų skaičius išaugo nuo 68 proc. iki 76 procentų.
 60 proc. apklausos dalyvių teigia, kad pritaria Lietuvos karinės paramos Ukrainai teikimui, 69 proc. apklaustųjų pritaria, kad Lietuva turėtų aktyviau prisidėti prie kovos su tarptautiniu terorizmu“, – rašoma KAM pateiktuose apklausos rezultatuose.

Ar žinodami, jog Lietuva priklauso NATO aljansui, savo šalyje jaučiasi saugesni, klausėme ir Prienų krašto žmonių.

Jaunius Mališauskas, Prienų krašto verslininkas:
– Jeigu apžvelgtume visas 15 buvusiųjų Sovietų sąjungos respublikų, pastebėtume, kad dauguma iš jų, išskyrus valstybes, priklausančias NATO aljansui, šiai dienai arba jau patyrė tiesioginę bei netiesioginę Rusijos agresiją, arba turi diktatorius valdžioje, kurie yra remiami bei kontroliuojami tos pačios Rusijos. Tik vieni buvo užpulti tiesiogiai ir dalis jų teritorijos jau yra okupuota Rusijos, kiti – kariavo tarpusavyje, „paremti“ kitos valstybės, o dalyje jų – remiant Rusijai susiformavo ir „autonominės respublikos“, kurios iš esmės dabar tiesiogiai kontroliuojamos ir valdomos Rusijos. Todėl išvadas galime pasidaryti vienareikšmes.
Be to, NATO dalyvauja ir daugelyje taikos misijų pasaulyje. Taigi stipriai prisideda prie stabilumo ir saugumo pasauliniu mastu. Mums yra reikalingi sąjungininkai, nes kitu atveju Lietuvai, kaip tokiai mažai valstybei, tikriausiai grėstų nemažai iššūkių ir pavojų.

Vitas Rymantas Sidaravičius, istorikas:
– Tarpukariu 1919–1940 metais Lietuva  buvo apsupta agresyvių kaimynų – Lenkijos, Vokietijos, Tarybų Sąjungos. Bet kurios iš šių kaimynių užpuolimo atvejų viena Lietuva nebuvo pajėgi ne tik apsiginti, bet ir rimčiau pasipriešinti.  1990 m. kovo 11 d. Lietuva atkūrė Nepriklausomybę. Ir tuo metu viena savo Nepriklausomybę vargu ar būtų pajėgi išsaugoti ir apginti. Nepriklausomybės ir laisvės saugumo garantą gavome tik 2004 metais, įstojus į NATO. Lietuvos narystė NATO remiasi Šiaurės Atlanto sutartimi, kurią Lietuva pasirašė ir ratifikavo 2004 m. kovo 10 dieną. Kovo 29-oji – tai diena, kai Lietuva oficialiai įstojo į NATO  gretas. Svarbiausias Šiaurės Atlanto sutarties pagrindas – 5 straipsnis, įtvirtinantis kolektyvinės gynybos principą, kad šalys narės ginkluoto puolimo prieš bet kurią iš jų atveju ateis viena kitai į pagalbą (ir kiekviena atskirai, ir visos kartu). Šis principas užtikrina, kad nė vienai šaliai neteks pasikliauti vien tik savo pačios pastangomis ir ekonominiais resursais, jei iškils pavojus saugumui. Tačiau nė viena valstybė neatsisako pareigos įgyvendinti nacionalinius įsipareigojimus savo piliečiams ir neišsižada atsakomybės už savo pačios gynybą. Pagrindinės NATO iniciatyvos šiandien yra stiprinti atgrasymo ir gynybos priemones regione, ginti šalių laisvę, demokratiją bei teritorinį vientisumą, valdyti pasaulyje kylančias krizes. NATO yra Europos ir Šiaurės Amerikos šalių sąjunga. Nuo įstojimo į NATO praėjus 17 metų, šiandien Lietuva yra saugi, lygiateisė tarp 30-ties aljanso narių, būdama NATO nare tapo saugesnė.

Julijus Gečas, moksleivis:
– Pagal NATO šalių sutartį, jeigu kuri nors šalis užpultų nors vieną NATO aljansui priklausančią valstybę, tai būtų laikoma ir šio aljanso užpuolimu. Žinodamas, kad Lietuva priklauso organizacijai, kuri vienija 30 šalių, žinoma, jaučiuosi saugiau. Manau, kad, jeigu kas nors mus pultų, žinodamas, jog NATO šalys yra įsipareigojusios ginti viena kitą, būtų didžiausia kvailys… Kaip žinia, nemažai šalių, kaip didžiausią grėsmę, šiuo metu mato Rusiją, tad lyginti Lietuvos ir Rusijos karines pajėgas būtų naivu ir juokinga, tačiau, mano nuomone, didžiulis skirtumas atsiranda, kai į Lietuvą ar kitą valstybę žiūrime, kaip į NATO narę, tuomet nėra ką ir lyginti.

Mantas, prieniškis:
– Kol mes patys nepradėsime suvokti, jog AŠ ESU NATO, tol jokie sąjungininkai mums negalės padėti. Taip, vakariečių tankai mūsų miškuose yra gerai. Taip, naikintuvai, baidantys į mūsų oro erdvę įskrendančius „chuliganus“, yra gerai. Bet tol, kol šalis neturės valios pati gintis, joks NATO nepadės. Jei tau pradeda skaudėti pilvą ir tingi eiti ar kreiptis į gydytoją, tai ne gydytojo problema, jog tau plyšo apendicitas. Jei mes patys nesiruošiam gintis – mums nelabai kas ir pagelbės. Tai labai gerai parodė pandemija. Dalis visuomenės aktyviai priešinosi nematomam priešui, kita dalis kolaboravo. Po Krymo atplėšimo nuo Ukrainos daug ir vietinių žmonių rašėsi į visokias struktūras ar organizacijas. Dar daugiau per šventes demonstravo patriotiškumą, mojuodami vėliavėlėmis. Keletas kalbėjo, kad „mes smarkiai priešinsimės, jei priešas užpuls“, bet, kai reikėjo parduotuvėje tvarkingai dėvėti kaukę, sakė: „Tai pažeidžia mano teises“. Atsakant į klausimą, savo šalyje jausiuosi saugiau, jei bus mažiau mojuojama vėliavomis, o daugiau dirbama dėl savo šalies. 

Gintarė Jočionė, prieniškė, dirbanti Lietuvos kariuomenėje
– Lietuvos narystė NATO aljanse – itin svarbi ir reikšminga. Dirbdama Lietuvos kariuomenėje dažnai susiduriu ir su NATO šalių kariais, tad jų buvimas čia, Lietuvoje, vienareikšmiškai sukuria stiprų ryšį tarp skirtingų šalių kariuomenių, leidžia bendradarbiauti bei mokytis vieniems iš kitų, dalintis patirtimi. NATO – tai vienas kumštis, todėl, žinodama, kad Lietuva priklauso vienam didžiausių ir stipriausių karinių aljansų pasaulyje, jaučiuosi saugi.
Parengė
Rimantė Jančauskaitė