Ilgai laukti pokyčiai: kelio Kaunas–Prienai–Alytus rekonstrukcija įtraukta į LRV programos įgyvendinimo priemonių planą

Dar prieš kelias savaites Seimo nario Andriaus Kupčinsko iniciatyva, Seimo Laikinųjų Kauno regiono bičiulių ir Dzūkijos bičiulių grupės nariai (iš viso 21 Seimo narys), Birštono, Druskininkų, Alytaus miesto, Lazdijų, Prienų, Kauno, Varėnos ir Alytaus rajonų merai bei Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai kreipėsi į LR Vyriausybę dėl Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plano. Daugiau nei 20 metų nesprendžiama kelio rekonstrukcijos problema, panašu, bus išspręsta dar šioje Seimo ir Vyriausybės kadencijoje – kovo 10 d. Vyriausybė patvirtino programos įgyvendinimo planą, į kurį įtraukta 5.7.21 priemonė „Pradėti valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus ruožo Kaunas–Prienai rekonstrukciją“.
„Esu įsitikinęs, kad tai yra gera žinia ir darbų pradžia, siekiant galų gale išspręsti nuo 1997 m. įsisenėjusią problemą, dėl kurios Kauno ir Alytaus regionų gyventojai patiria kasdienines grėsmes dėl itin nesaugaus ir vieno intensyviausių kelių tarp regionų centrų. Aišku, laukia dar daug namų darbų iki rekonstrukcijos pradžios, bet tam ir esame, kad bendromis pastangomis juos įveiktume, ypač kai uždegta žalia šviesa,“ – teigė Seimo narys Andrius Kupčinskas.

Eilę metų nesprendžiamas klausimas
Vyriausybių kaitos procese eilę metų šis klausimas dažniausiai likdavo nuošalyje. Šiai dienai vienas iš labiausiai apkrautų ir avaringiausių Lietuvos kelių jau nebeturi kada laukti tvarkymo. Dabartinė kelio būklė tampa iššūkiu visiems juo važiuojantiems kiekvieną dieną – pradedant Lietuvos piliečiais, baigiant prieš trejus metus kelyje įvykusia avarija, kuomet susidūrė 4 kolonoje važiavę JAV kariuomenės šarvuočiai. Kelio būklės gerinimas ne mažiau svarbus ir siekiant pagerinti Pietų Lietuvos ekonominio augimo perspektyvas.

Pasak A. Kupčinsko, kelių infrastruktūroje sisteminės bėdos niekur nedingo ir, ko gero, dar ilgai nedings. Daugybę metų dėl neproporcingo viso biudžeto paskirstymo kentėdavo strateginė infrastruktūra, o prioritetai ankstesnės Vyriausybės kadencijoje buvo skiriami žvyrkeliams.  „Jei mes siekiame maksimalios transporto sektoriaus integracijos ir europietiško susisiekimo standartų, privalome atsižvelgti į didžiausius eismo srautus aptarnaujančių kelių kokybę, o ji, tenka pripažinti, vis dar išlieka viena prasčiausių visoje Europoje. Ši Vyriausybė, be abejonės, didesnį dėmesį skirs strateginei kelių infrastruktūrai, o ne žvyrkeliams,“ – akcentavo A. Kupčinskas.

Seimo Ekonomikos komitetas, kuriam priklauso A. Kupčinskas pastaruoju metu bene daugiausia skyrė kelių infrastruktūros temai. „Nors kelių infrastruktūrai ir priežiūrai skiriama, atrodo, įspūdinga suma – apie pusė milijardo, bet pradėjus gilintis kur vis dėlto paskirstomos lėšos, matoma, kad lėšų gerokai trūksta. Ekspertų teigimu, Lietuvai kasmet reikėtų milijardo, norint tvarkyti tokią kelių infrastruktūrą, kuri išties nemaža – 80 000 km visoje Lietuvoje,“ – pabrėžė A. Kupčinskas. Šiuo metu Lietuvoje 20 000 km sudaro magistraliniai keliai, priklausantys valstybei, 60 000 km priklauso savivaldybėms. Atitinkamai skirstomos ir lėšos – 65 proc. skiriami valstybinės reikšmės keliams ir 20 proc. savivaldybių.

Būtini namų darbai
Po pastaruoju metu įvykusių susitikimų su Susisiekimo ministerijos, Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovais, preliminariais duomenimis, Kauno–Prienų–Alytaus keliui reikėtų ~50-60 mln. Eur, tačiau prieš tai reikėtų atlikti namų darbus, kurių vienas – žemės paėmimo procedūros. Į planuojamo rekonstruoti kelio ribas šiuo metu patenka 274 žemės sklypai (121 sklypas – Kauno rajone, 153 – Prienų rajone), iš kurių būtina išpirkti kelio platinimui reikalingas žemės sklypo dalis. Bendras visuomenės porei-kiams paimamos žemės plotas – 41,9 ha (Kauno rajone – 14,59 ha, Prienų rajone – 27,33 ha). Tam reikės iki 3 mln. Eur  (tuo tarpu „Via Baltica“ sklypams nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos prireikė per 4 mln. Eur).

Remiantis anksčiau Susisiekimo ministerijos pateikta informacija, žemės paėmimo procedūros galėtų trukti iki 2022 m. rudens. Lygiagrečiai jau 2022 m. pradžioje galėtų prasidėti techninio projekto rengimas, kuris truktų iki 2023 m. spalio mėn. Realūs rangos darbai prasidėtų 2023 m. Kelias Nr. 130 būtų rekonstruojamas į IIa kategoriją: iš viso – 3 eismo juostos (2 juostos – vienai ir 1 juosta – kitai eismo krypčiai, skirtingų krypčių eismą atskiriant apsauginiu barjeru, eismo juostų skaičių viena kryptimi keičiant maždaug kas 2–3 km).