Kai parskrenda pempės…

Pašnekesiai

Kapt, kapt, kapt… Tas nuo stogų vandens lašų kapsėjimas, tai lyg gražiausia muzika po ilgos žiemos sužvarbusiai mūsų širdžiai. Diena ilgyn, saulės daugyn – pavasaris! Kaziukas! Na, ir kas, kad be mugių šurmulio, be naujų pirkinių, eilių prie baronkų.
Ir sutikit, kad jau visai nesunku bus su tuo susitaikyti. Svarbu, kad sveiki, gyvi, kad gal pasiseks nors Verbų sekmadienį su kuklia žalia šakele nukeliauti gyvai į šv.Mišias, kad Velykoms, jei Dievas duos, susitiksim su savo artimaisiais. Tikėkimės, jeigu ir toliau tvarkingai ir protingai leisime dienas. O rytoj pasukim galvas ir, prisiminę visus pažįstamus Kazimierus ar Kazytes, skubėkim pasveikinti, pasidžiaugti, kad yra apdovanoti šiais laikais tokiu retu ir gražiu kaip mūsų šventasis, Lietuvos globėjas Kazimieras, vardu. Štai prieš kelias dienas kartu su giminaite džiaugiamės dar vienu jos anūku, bet ji ir pasiskundė, kad vaikai niekaip negali išrinkti vardo. Apgailestavome, kad ir Kaziukų galėtų būti daugiau. O tuomet prisiminiau, kad netrukus, kovo 19-tą, ir Juozapinės. Nežiūrint to, kad būna Gavėnia, tądien senais laikais ir juoktis, ir tuoktis leisdavo.Tik vestuvių nekeldavo. Sakau, pašnekink vaikus, gal susigundys. „Vargu“, – liūdnai nutęsė giminaitė. – „Nors būtų šaunu, senelio Juozo atminimui“. Tuo ir baigėm kalbą apie vardynas. Praėjus kelioms dienoms gaunu žinutę: „Augustina, tu burtininkė! Turėsim Juozuką! Krikštynos per Juozines!“ „Valio!“ – džiaugsmingai atsakiau.
Ir visa diena buvo džiaugsminga. Nes pagaliau kažkas išties džiugaus, kažkoks mielas judesys. Prisipažinsiu, karantino ir aš pati, ir mano artimieji laikomės sąžiningai: nesibūriavome, nerengėme slaptų susitikimų ar vakarėlių, nešventėme gimtadienių, jubiliejus atidėjome vasarai. Bet štai palydėti Anapilin savo ar draugų artimuosius teko ne kartą – negi paliksi žmones vienus tokią valandą. Tuo labiau, kad svetimi, kaimynai ar bendradarbiai, žinodami tvarką, nesiverždavo į šermenis ar į laidotuves. Gal skaudžiausia buvo tiems, kurie atsisveikinti su savo brangiausiais žmonėmis turėjo prie uždaryto karsto, pabūti kartu maldoje galėjo tik kelias valandas. Sunku ir skaudu buvo tiems, kurie apskritai negalėjo parvykti iš tolimų kraštų, arba net ir čia, Lietuvoje, vieni pas kitus nukakti dėl pandemijos suvaržymų. Gal todėl atmintyje ilgam išliks klasės draugės mamos šermenys. Sėdėjau atokiau ir stebėjausi jau retai pasitaikančiu vaizdu – ne pelenai urnoje, o karste, baltuose nėriniuose skendinti žilagalvė močiutėlė, šalia vaikai, anūkėliai, vaikaičiai. Vieną mažulį pakelia aukštyn, šis rodo į močiutę, klausinėja. Jaunas tėtis kantriai kažką pasakoja, glosto senosios ranką. Retai bepamatysi tokį vaizdą. Žiūriu, draugė ateina su telefonu, padeda karsto kojugalyje, įjungia garsą ir tyli smuiko melodija užlieja salę. Suprantu be žodžių – tai jos dukra, garsi smuikininkė, gyvenanti Italijoje, taip atsisveikina su savo senole… Eidama namo vis mąstau, ar tikrai, kaip dabar mėginama įteigti, reikia saugoti mažus vaikus nuo mirties vaizdo, nesivesti jų į šermenis, laido-tuves, saugoti nuo tokių emocijų? Ar va taip gražiai jiems paaiškinti, išmokyti ramiai ir pagarbiai atsisveikinti, išlydėti?
Bet ko aš čia nuklydau į liūdnas temas, kai rytoj jau Kaziukas, kai už lango pavasario pranašai, kai lauke jau galėsime įkvėpti gryno oro be kaukės. Netrukus ir mūsų iškili šventė Kovo 11-oji, paskui Juozapinės, ar Pempių diena, kaip dar seniau vadindavo. Paskutinis mėnesio sekmadienis šiemet – Verbos! Toks jau tas kovas – pavasarinis!
Jūsų Augustina


Priminimai kovui…

„Kiek vieversys užgiedos, tiek dar sniego pridės,“ – sakydavo senoliai, jei vieversio giesmelė per Kazimierines pasigirsdavo.
Jei per Keturiasdešimties paukščių (kovo 10 d.) dieną ištiks stipri šalna, šalčiai dar 40 dienų išsilaikys.
Saulėtas oras per pempines (kovo 19 d.) lemia gražias pievas ir pieningus metus.
O per gandrines (kovo 25 d.) sugrįžta gandrai. Stebėkit jų gyvenimą – jei koks gandras vėliau išmestų kiaušinį iš lizdo, metai bus blogi, jei gandriuką – geri.
O pagal pirmąsias tris kovo dienas žemdirbiai visuomet tikėdavosi tokių pat orų pavasarį, rudenį ir žiemą. Ar įsidėmėjot pastarųjų dienų orus? Verta patikrinti senolių išmintį.

Namams…
Po tokios senoviškai stiprios snieguotos žiemos darbų ūkyje tikrai rasis kaip niekad. Apdrabos šiemet neatlaikė ne tik medžiai, bet ir pastatų konstrukcijos – todėl verta viską apžiūrėti, gal kur lenta stoginėj įlūžusi, plėvelė atplėšta ar medis sodyboj nulaužtas. Pastaruosius svarbu pašalinti nuo nuošalesnių takų ir takelių, kad koks dviratininkas ar bėgikas nepakliūtų bėdon.
Nuo stogų pradeda slinkti susikaupęs sniegas, todėl būkite labai atsargūs, nevaikščiokite arti ūkinių pastatų, po balkonais, kad neištiktų nelaimė. Labai atsargiai ilgomis kartimis galima sniegą pajudinti, kad atšokęs greičiau nuslinktų. Bet dar kartą primename, tą daryti reikia labai atsargiai. Neleiskite ir vaikams daužyti didelių ledo varveklių – gali susižeisti.
Jei namų stogas plokščias, kuo skubiau pašalinkite sniego sankaupas.
Jei kiemas didelis ir susikaupė sukasto sniego kalnai, sklaidykite jį. Žemė šiemet nėra stipriai įšalusi, tai tolygus atitirpimas dienomis padės greičiau išgarinti vandenį, susigerti jam į žemę. Išvengsime didelių pavasarinių balų.

Gėlininkui…
Arti namų, jei sniegas greitai nutirpo ir dienomis stipriai pašildžiusi saulė pradžiovino gėlyną, verta antroje mėnesio pusėje jau atidengti šalčiui jautrias gėles, rožes.
Nurinkime užsilikusius nuo rudens senus lapus, nupjaukime rudenį žydėjusių gėlių, miskantų, soruolių eraičinų lapus ir stiebus.
O rododendrų krūmelius atvirkščiai – pridenkite viena kita eglės šakele. Temperatūrų kaitos jie ypač nemėgsta.
Planuokime, koks bus šiemet mūsų vienmečių gėlių asortimentas. Tuomet jau laikas patalpose į dėžutes sėti gvaizdūnes, leukonijas, petunijas, serenčius, šalavijus, verbenas, trispalves našlaites, kvapiuosius pelėnžirnius ir kt. Štai anksti pasėtomis astromis galėsite džiaugtis visą vasarą, ne vien rudenį.
Būtinai patikrinkite sandėliukuose laikomas lauke nežiemojančias gėles – kanas, jurginus, gumbines begonijas,skiepytas rožes ir kt.
Šiuo metu teks persodinti ir daugelį kambarinių gėlių, ypač tas, kurios žiemą peržydėjo ar dabar baigia žydėti.
Atidžiai apžiūrėkime palmes, kitus kambarinius augalus, nes šiuo metu labai vystosi skydamariai. Imkimės priemonių.
Kovą jau daug intensyviau laistome ir tręšiame savo augintines. Su trąšomis laistome bent su kartus per mėnesį. Ilgėjant ir šviesėjant dienoms praktiškai visi augalai bunda, todėl startą jų augimui suteiks daugiau azoto turinčios trąos.
Beje, pirkdami trąšas būtinai pažiūrėkite į jų sudėtį. O eidami pirkti, pasidarykite jūsų namuose augančių gėlių sąrašą – tuomet ir pardavėjams bus lengviau jums patarti.
Jei auginate daugiau gėlių pakabinamuose vazonuose, jas patogiau bus tręšti lazdelėmis. Galite nukabinę nusinešti į vonią ir palaistyti, arba į substratą pridėti drėgmę sugeriančių granulių, tuomet laistysite rečiau.
Jeigu pastebėjote, kad jūsų palmės žiemos metu prarado sodrią žalumą, prie įprastinių trąšų galite panaudoti ir žydinčioms gėlėms skirtų trąšų – jos atgaivins augalus.
Per žiemą kartais labai suvargsta ir lapiniai augalai – difenbachijos, šefleros. Jas taip pat galite palepinti daugiau kalio ir fosforo turinčiomis žydinčių augalų trąšomis.
Kovo mėnesį persodindami kambarines gėles naudokite ir ilgai veikiančias kompleksines trąšas, tuomet augalai maisto medžiagas pasisavins palaipsniui, per ilgesnį augimo laiką, kiekvienoje vystymosi stadijoje.
Trašų įvairovė begalinė – skystos, milteliai, lazdelės, kapsulės, tabletės… Domėkitės ir skaitykite, kas labiausiai šiuo metu tinka jūsų augalui, nepersistenkite ir nesuklyskite.

Sodininkui…
Jau ne kartą kalbėjome, kad pavasariniai orų svyravimai – šaltos naktys ir karšti saulės spinduliai dieną ypač pavojingi jauniems medeliams. Dėl to neretai sutrūkinėja ar atšoka vaismedžių žievė. Kad taip neatsitiktų, apriškite juos eglišakėmis.
Soduose nuo žemesnių vietų reikėtų laiku nuleisti polaidžio vandenį. Jame labai mažai deguonies ir medžių šaknys tiesiog jame dūsta. Tuo pačiu ten kaupiasi ir medžiams žalingos medžiagos. Ilgai užlietos nemėgsta būti ir braškės.
Nuo vaismedžių kamienų ir stiresnių šakų nugramdykime samanas, kerpes, įvairias atplaišas ir jas sudeginkime. Užsilikusios mumijos, sukamštėję vaisiai taip pat šalinami, ne jie tikri ligų židiniai.
Šiltesnę dieną balinkime kamienus ir storesnes šakas.
Pradėję genėti vaismedžius (tą darome, kai vidutinė oro temperatūra ne žemesnė kaip – 10 OC) nepamirškime, kad turime suformuoti gražų norimą vainiką. Išpjaustykime nudžiuvusias, pažeistas, į vidų augančias, susipynusias ar negražiai nukarusias šakeles taip neleisime vainikui sutankėti.
Kruopščiai užtepkime nupjautas šakas sodo tepalu. Senus, labai ligotus vaismedžius, kaip ir labai sergančius jaunus, geriau iš karto pašalinti, neverta gydyti. Iškaskime ir sudeginkime. Nepamirškime praretinti šilauogių, agrastų ir serbentų krūmelių. Senas sumedėjusias šakas tikrai verta pašalinti.
Antroje mėnesio pusėje tręškime sodo augalus azoto trąšomis (1 kv.m išberkime 30 g amonio salietros). Tai paskatins vegetatyvinį augimą ir sumažins ligų ar kenkėjų plitimą augaluose.
Azoto trąšomis laikas patręšti ir vejas. Svarbu patikrinti drenažo sistemas, nugrėbti likusius pernykščius lapus. Žinoma, jei sniego patalai jau bus nutirpę ir pradžiūvę.
Mieliausias ir būtinas darbas – iškelti vieną kitą inkilą giesmininkams! Senus išvalykime, suremontuokime. Netruks parlėkti mūsų mažieji bičiuliai.

Daržininkui…
Baigėsi katino dienos ir daržininkams. Turintiems šiltnamius vertėtų paskubėti ir į vidų ant lysvių prinešti sniego. Pradėkite šiltnamius remontuoti, dezinfekuoti, valyti langus.
Polietileno šiltnamiuose nuo kovo vidurio jau galima auginti mažai šilumos reikalaujančius svogūnus laiškams, krapus, ridikėlius, salotas.
Dėžutėse jau nuo kovo pradžios sėjame pomidorus pavasariniams šiltnamiams. Skirtus daržams sėjame antroje mėnesio pusėje. Paskaičiuokime, kad daigai užaugs per 50 – 60 dienų.
Ant palangių, dėžutėse, daigyklose iki kovo vidurio sėjame ir kitas daigams skirtas daržoves: ankstyvuosius kopūstus, salierus, svogūnus ir kt.
Baklažanams nepatinka pikiavimas, todėl juos sėkite į atskirus indelius. Saldžiąsias paprikas taip pat sėkite į atskirus indelius. Porus daigams sėkime antroje mėnesio pusėje, pikiuoti nereikia. Šakninius salierus galite sėti visą kovą.
Briuselinius kopūstus daigams sėjame taip pat kovą, o į gruntą daigus perkeliame gegužę. Baltagūžius kopūstus galite sėti ne tik kovą, bet ir balandį, o į gruntą perkelti reikės taip pat gegužę. Kovo mėnesį tinka sėti ir ankstyvųjų veislių spalvotus kopūstus.
Pamėginkite pasisėti ir žemuogių – nenusivilsite, nes derliaus galite sulaukti jau šiemet.Braškių ir žemuogių sėklos labai smulkios, todėl jų nereikia užpilti žemėmis, o tik prispausti prie sudrėkinto substrato. Dėžutę uždenkite stiklu ar plėvele, daiginkite prie 20 – 25 OC. Kasdien pravėdinkite atidengdami. Pamėginkite auginti „Red Wonder“, „Regina“ (raudonos), „Yellow Wonder“ (geltonos), „Yelow Cream“ (gelsvos) veislių žemuoges. Iš braškių verta pamėginti užsiauginti „Treska“, „Temptation“. Auginant braškes iš sėklų užauginami gana sveiki daigai.

Bunda bitės…
Tad ir bitininkams metas kartu į darbą. Šiemet gali tekti nukasti sniegą aplink avilius. Kad greičiau nutirptų, reiktų pabarstyti pelenais.
Iš lakų iškrapštykime negyvas bites, lakas išvalykime, kad nebūtų užsikimšusios. Išvalykime ir avilių dugnus. Jeigu apšiltinimai sudrėkę ar supeliję, pakeiskime sausais.
Po žiemos reikia atidžiai apžiūrėti, ar netrūksta bitelėms maisto. Jeigu kraštiniai koriai lengvi, be maisto, vertėtų įstatyti po korį su atidengtu medumi ir duonele, prieš tai palaikius šiltoje patalpoje.
Galima uždėti kandi tešlos ant lizdo viršaus arba duoti į korius supilto cukraus sirupo. Jis paruošiamas taip: dvi dalys cukraus, viena dalis vandens. Atšilus orams iki 10–12 OC, bitės pradės apsiskraidyti.
Taigi, mielieji, laikas ir mums krutėti po ilgo žiemos miego. Gražaus ir saulėto pirmojo pavasario mėnesio!


SKANAUS!

Gavėnios laiko šventėms…

Lašišos sriuba
Reikės: 6 bulvių, 2 morkų, 2 svogūnų, 800 ml vandens, 1,5 šaukštelio druskos, 5–7 kvapiųjų pipirų, laurų lapelis, 400 g lašišos filė, 200 ml grietinėlės (30 proc,) 4 šaukštų smulkintų šviežių krapų.
Susmulkinkite nuplautas ir nuvalytas daržoves: morkas griežinėliais, bulves ir svogūnus – kubeliais. Vandenį užvirinkite, berkite druską, pipirus, morkas, svogūnus ir virkite uždengus ant lėtos ugnies apie 5 minutes. Sudėkite bulves ir dar 10 min. pavirkite. Po to sudėkite kubeliais supjaustytą lašišą, įmeskite lauro lapelį, supilkite grietinėlę ir, jei dar reikia, pasūdykite ir uždengę pavirkite 5 min.
Išvirtą sriubą paskaninkite smulkintais šviežiais krapais.

Keptas troškintas starkis
Reikės: 1 starkio filė, 2 svogūnų, 200 ml grietinės, 200 ml vandens arba pieno lygiomis dalimis, miltų žuviai pavolioti, druskos ir pipirų, krapų (šviežių ar šaldytų), aliejaus kepti.
Starkio filė supjaustykite gabaliukais, padruskinkite, apiberkite pipirais ir palikite keletui minučių, kad prieskoniai įsigertų. Pusžiedžiais supjaustykite svogūnus, susmulkinkite krapus. Žuvį pavoliokite miltuose ir kepkite gerai įkaitintame aliejuje, kol gražiai apgels. Pasirinkite kiek didesnę keptuvę. Baigiant kepti padarykite keptuvės viduryje vietos, (žuvies gabalėlius sudėkite vienas ant kito) suberkite svogūnus, maišydami kepkite, kol suminkštės, tada suberkite ir krapus.Sudėkite grietinę,supilkite vandenį, berkite druską, pipirus. Viską atsargiai išmaišykite, nepažeisdami keptuvės kraštuose esančių žuvies gabalėlių. Padažui užvirus troškinkite viską apie 7 minutes.
Prie šio pagal senovišką Pamario krašto receptą kepto starkio labai tiks virtos ar keptos bulvės ar ryžiai.

Lietiniai su troškintais kopūstais
Reikės lietiniams:1,5 kg miltų,2 stiklinių vandens, 2 kiaušinių,1 šaukštelio cukraus, žiupsnelio druskos.
Kopūstų troškiniui: 1 l raugintų kopūstų, 200 g lašinukų – šviežių ar rūkytų (per pasninką pakeisti aliejumi).
Tešlą lietiniams užplakite prieš dvi valandas arba iš vakaro. Iš skystesnės tešlos išeis plonesni lietiniai. Miltus užpilkite šaltu vandeniu, įmuškite du kiaušinius, įberkite cukraus, druskos. Keptuvę patepkite gabalėliu lašinuko, arba į tešlą įpilkite truputį aliejaus, kad blyneliai nekibtų. Raugintus kopūstus apie valandą virkite nedideliame vandens kiekyje. Galite išsivirti ir iš vakaro. Keptuvėje pakepinkite smulkiai supjaustytus lašinukus, sudėkite išvirtus kopūstus, nupylę didesnį kiekį skysčio, kuriame virė. Patroškinkite apie 5 minutes. Pagal skonį pasūdykite. Blynelius susukite į volelius ir valgykite su kopūstų dažiniu. Galite dėti jo ir į blynelių vidų, susukti.

Silkių ir bulvių paštetas
Reikės: 300 g silkių filė, 400 g virtų bulvių, 1 svogūno, 1 šaukšto sviesto, 3 virtų kiaušinių trynių, 2 šaukštų gietinės, 3 marinuotų arba raugintų agurkų.
Virtas bulves sutrinkite. Susmulkintą svogūną pakepinkite svieste. Silkę ir kiaušinių trynius smulkiai sukapokite ir viską gerai sumaišykite su bulvių koše. Dėkite du šaukštus grietinės. Iš gautos masės ant lėkštės suformuokite žuvį. Vieną agurką supjaustykite juostelėmis, padarykite žuvies uodegą, pelekus. Agurkų griežinėlius išdėliokite kaip žuvies žvynus. Iš pipiro ar alyvuogės padarykite akį.
Ir stalui puošmena, ir skanu.

Augustina

Vegetariškoji virtuvė (iš praeities mūsų…)

Čirškinti pomidorai
Pomidorus nuplovę supjausto skersai perpus, sudeda į keptuvę su sviestu, pabarsto druska ir čirškina pirma vieną šoną, paskui kitą.
Galima baigiant juos čirškinti įmušti keletą kiaušinių, pabarstyti pipirais ir dar pačirškinti ligi kiaušiniai susitraukia.
Tada išeis skanus omletas.

Pomidorai su svogūnais
Keletą supjaustytų galvelių svogūnų pašutina svieste, paskui įmaišo supjaustytus pomidorus, prideda druskos, uždengia ir šutina toliau apie pusvalandį.
Į galą įmuša du kiaušinius ir kai jie susitraukia – neša stalan.

Veronika
Ptašeko knygyno leidinys. Kaunas, Prezidento g-vė 6 Nr. 1936 m.)

Rubrikoje Namų ūkis. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *