Atsarga gėdos nedaro: Nemuno staigmenoms ruošiamasi iš anksto

Šią savaitę tarp vienuolikos šalies savivaldybių, kurioms gresia didesnio masto potvynis, buvo įvardintas ir Nemuno kilpose įsikūręs Birštono kurortas, praeityje keletą kartų nukentėjęs nuo ledonešio ir upės išsiliejimo.
Birštono savivaldybės vyr. specialistas, atsakingas už civilinę saugą Aleksas Trakys, remdamasis ilgamečiu gamtos ženklų stebėjimu, svarsto, jog kol kas nėra akivaizdžių požymių dėl potvynio ties Birštonu pavojaus.
–Viešai daug kalbama apie galimą didesnį nei įprastai pavasarinį potvynį, todėl man būtų per drąsu teigti, kad Birštonas jo išvengs. Žinoma, vandens stichijai ruošiamės. Bet reikia trijų pagrindinių sąlygų kilti potvyniui: įšalusios žemės, staigaus atšilimo su gausiu lietumi. O šiuo metu po sniego sluoksniu žemė išliko nesukaustyta gruodo, sniegas spėriai tirpsta ir geriasi į dirvą. Kita vertus, pastarieji paskutiniai metai buvo sausringi, išdžiūvo ne tik žemė, bet ir tvenkiniai, sumažėjo vandens lygis šuliniuose. Dieną laikosi pliusinė temperatūra, o naktį – šioks toks šaltukas, tai pristabdo staigų ledo tirpsmą. Atliekant ledo storio matavimus Nemune, ties Nemajūnų matavimo postu, ledo storis siekia apie 26 cm, kuris, darant įtaką vyraujančiai oro temperatūrai, nerimo nekelia, – šios savaitės viduryje kalbėjo A.Trakys.
Savivaldybės vyr. specialistas civilinei saugai šią savaitę apsilankė įvairiose panemunės vietose, įvertino situaciją, anot jo, vandens lygis upėje yra netgi žemesnis už vidutinį daugiametį, jis krenta.
Praeityje yra pasitaikę pavasarių, kuomet ledas Nemune buvęs 60 – 70 cm storio, tačiau, pakilus vandens lygiui, potvynis kurorto neištiko. Pasak A.Trakio, gresiant ekstremaliajai situacijai, Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras aktyvuojamas, kai vandens lygis Nemune ties Birštonu nuo posto nulio pasieka 7,60 cm.
Vandens lygio ir ledo storio matavimai kurorte neatliekami. Kažkada ir Birštone veikė stotis, kuri operatyviai, kas kelias valandas, pateikdavo duomenis apie vandens lygio kilimą. Šiuo metu duomenis renka ir juos teikia Nemajūnuose esančio hidrometeorologinio posto darbuotojas.
Nemune vietomis jau darosi properšos, bet apsidraudžiant nuo galimų pavojų, Birštone, ties Lietuvos sporto universiteto irklavimo baze, jau užtaisytas esamas praėjimas Nemuno link, pro kurį pirmiausia plūsteltų pakilęs upės vanduo.
Šią savaitę Birštono savivaldybėje buvo sukviestas ir Ekstremalių situacijų komisijos posėdis, kuriame buvo peržiūrėtos esamos priemonės ir planai, aptartas pasiruošimas ir bendradarbiavimas su atitinkamomis tarnybomis, pasidalinta informacija, atnaujinti ESOC kontaktiniai duomenys, atmintinės.
Gresiant potvyniui, šios atmintinės būtų dalinamos gyventojams, pirmiausia patenkantiems į užtvindomas teritorijas, primenant svarbiausius veiksmus, kaip pasirūpinti savo ir turto saugumu. Pranešimai apie stichinę nelaimę gyventojams būtų siunčiami ir trumposiomis telefono žinutėmis.
Į galimą potvynio zoną patenka Birštono senamiestis, istoriškai jis yra labiausiai nukentėjęs nuo išsiliejusio Nemuno. 1958 metais vykusio potvynio metu netgi buvo užlieta dabartinė J.Basanavičiaus aikštė ir gretimos gatvės.
Pagal potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapį apsemiamų teritorijų zonoje yra ir po tris sodybas Siponių ir Matiešionių kaimuose bei dvi sodybos Žemaitkiemio kaime.
Pašnekovas didžiausia grėsme Birštonui vadina ledų sangrūdas ties Nemuno kilpa. Jeigu lyčių sankamša sustoja ir vanduo neturi kur pratekėti, jo lygis drastiškai pradeda kilti.
– Paprastai potvyniai Nemune turi tendenciją kartotis kas dešimt – dvylika metų. Man dirbant Birštone pasitaikė du tokie ekstremalūs hidrologiniai reiškiniai: per vieną potvynį Nemuno vanduo susilygino su pylimu, kitu atveju iki jo viršaus pritrūko gal 70 cm, tačiau buvo labai nejauku. Esant kritiniams atvejams vandens lygį Nemune padėdavo sureguliuoti Kauno HE, atidarydama daugiau šliuzų. Vanduo sukilnodavo ledą, jį suaižydavo, ir lytys ramiai išplaukdavo, – A.Trakys prisiminė ir didįjį 1999 metų potvynį kurorte, kuomet didžiulės ledų lytys, užneštos ant krantinės, pasigėrėti vaizdu išviliojo daugybę žmonių.

Pasirūpino turto apsauga, įspėjo gyventojus

Saulėtomis ir šiltomis šios savaitės dienomis Prienuose, pėsčiųjų take ties Kęstučio gatve, teko sutikti nemažai prieniečių. Žmonės, išėję pasivaikščioti, susidomėję stebėjo upę ir svarstė potvynio tikimybę. Nuogąstavimus dar labiau pakurstė ties naujai pastatytu valčių laikymo pastatu supilta apsauginė žemių damba.
–Ar ruošiatės potvyniui? – paklausiau Prienų rajono savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vyriausiojo specialisto Romo Trakymo, atsakingo už civilinę saugą.
–Šiam ekstremaliam gamtos reiškiniui esame pasiruošę. Ar kils potvynis, sunku atsakyti. Kiekvieną rytą renkame duomenis Nemune nuo Gardino iki Prienų, visose vietovėse vandens lygis buvo normos ribose. Yra atsiradusių ledo properšų ties Birštonu ir Prienais. Tačiau atsargumo dėlei Nemuno pakrantėje, naujai įrengtoje erdvėje, buvo išmontuoti suoliukai, nuimti kiti mažosios architektūros elementai, atvežta molio, esame pasiruošę smėlio maišų, kad pylimu apsaugotume pakrantėje pastatytą valtinę ir viešąjį tualetą, – teigė Romas Trakymas.
Pasak jo, 50-ties sodybų gyventojai, taip pat verslo atstovai, patenkantys į galimo potvynio zoną, įspėti, jiems išdalinti lankstinukai su svarbia informacija ir kontaktais.
Nuo patvinusio Peršėkės upelio daugiausia gyventojų nukentėtų Balbieriškyje. Nemuno potvynis Prienuose grėstų pirmiausia Kęstučio, Panemunės gatvių gyventojams.
Ketvirtadienį Kauno hidrometeorologijos tarnybos vyr. specialistas R.Bučinskas matavo ledo storį Nemune ties Balbieriškiu – jis siekė 27 – 35 cm. Prienuose pakrančių ledas jau buvo atitirpęs, prasivėrusios properšos, todėl atlikti matavimus nebuvo galimybių. Įvertinęs situaciją vyr. specialistas sakė: „Jei Gardino HE šiomis dienomis nepadidins išleidžiamo vandens kiekio, potvynio nebus, sniegas susigers į vandens alkaną dirvą ir nepateks į upę, o ledo lytys po truputį ištirps.“
Hidrometeorologijos tarnybos puslapyje minimas vienas didesnių potvynių Nemune, kuris įvyko 1924 m. ties Prienais. Potvynio eigą komplikavo ledų sangrūda, susidariusi žemiau Prienų. Vanduo pakėlė Prienų tiltą ir, nežiūrint burmistro pastangų jį pririšti ir išlaikyti, dalis tilto nuplaukė žemyn, pasiekė net Kauną.

Nemunas ties Birštonu 1999 metais.

Savivaldybės vyriausiasis specialistas R.Trakymas akcentavo, jog rengiamasi įvairioms situacijoms, kurios galėtų ištikti, jeigu Nemunas nuspręstų parodyti visą savo jėgą. Pasak R.Trakymo, kreiptasi į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl leidimo sprogdinti galimas ledų sangrūdas, šiuo klausimu kalbėtasi su kariškiais. Taip pat derinami veiksmai su Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba, policija, UAB „Prienų butų ūkis“ ir kitomis įmonėmis, kurios prireikus atskubėtų į pagalbą, skirtų techniką.
Dalė Lazauskienė

Rubrikoje Aktualijos. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *