Šaltis – išbandymas odai

Odą nepalankiai veikia šaltis, dažni temperatūrų svyravimai, žvarbus vėjas. Šaltmečiu odą derėtų prižiūrėti kitaip…

Daugiau drėgmės ir maitinimo

VšĮ „Kauno klinikinė ligoninė“ gydytojas dermatovenerologas Nauris Grušauskas.

Šaltuoju metų laiku oda „prašosi“ gausesnio drėkinimo ir maitinimo. Žiemą, ankstyvą pavasarį temperatūros ir aplinkos sąlygų pokyčiai, dėl šildymo ir nepakankamo vėdinimo išsausėjęs patalpų oras veikia mūsų odą neigiamai.
„Kai šalta, maitinamieji kremai labiau tinkami dienai, ypač būnant lauke. Tiršta riebi produkto konsistencija sudaro apsauginį odos sluoksnį ir padeda išsaugoti drėgmę, – aiškina VšĮ „Kauno klinikinė ligoninė“ didelę patirtį turintis gydytojas dermatovenerologas Nauris Grušauskas.
– Šiltoje patalpoje dieną ir nakčiai naudokite drėkinamąjį kremą, kuris neapsunkina odos, neužkemša jos porų, tada nesiplečia ir netrūkinėja kraujagyslės. Iš lauko grįžus namo derėtų nuvalyti riebų kremą ir patepti veidą drėkinamuoju kremu.
Temperatūrų svyravimai vargina odą: ji sausėja, pleiskanoja, gali net nušalti.
Kai oda paraudusi, šerpetoja, niežti, ją tempia, – tai ženklas, kad pažeistas apsauginis odos sluoksnis, t.y. sumažėjo vandens ir lipidų. Štai kodėl šaltymečiu svarbu odą pakankamai drėkinti ir maitinti.
„Žiemą rinkitės maitinamąjį kremą, kurio pagrindą sudaro ne vanduo, o aliejus.
Puiku, kai maitinamajame kreme yra A, E, C vitaminų ir šlapalo. Į riebų kremą ar tepalą įlašinkite kelis lašus alyvuogių ar kito aliejaus (praturtins kremo sudėtį) ir tepkite juo veidą bent pusvalandį prieš išeidami į lauką – atkreipia dėmesį pašnekovas. – O dirbdami uždaroje patalpoje naudokite drėkinamąjį kremą, nes odą per dieną išsausina sausas patalpų oras.

Šaltyje – tik riebus apsauginis kremas
Veido ir kūno odai prižiūrėti naudokite odos priežiūros priemones (emoliantus), turinčias drėkinančių, maitinančių, minkštinančių savybių; jų sudėtyje nėra dažų, kvapiųjų medžiagų ar kitų priedų.
N. Grušausko teigimu, būnant ilgiau lauke jautriai, sausai veido odai (ar vietomis suragėjusiai), nuožvarbų profilaktikai ir gydymui tinka bevandenis tepalas, kurio sudėtyje – 100 proc. lipidų.
Pašnekovas pabrėžia, kad riebų apsauginį kremą derėtų vartoti tik prieš einant į lauką. Beje, kai oro temperatūra siekia – 10 OC ir daugiau šalčio, netinkami lengvos tekstūros kremai, nes jie greitai įsigeria į odą ir drėkina trumpai. Todėl išeidami į šaltą orą patepkite veidą riebiu apsauginiu tepalu ar kremu, kuris sudarys ant odos apsauginę plėvelę, saugojančią nuo šalčio ar žvarbaus vėjo poveikio.
Derėtų nepamiršti odos priežiūros priemones rinktis pagal odos tipą: normaliai – lengvesnės, o sausai – riebesnės konsistencijos kremą ar tepalą.
Ryte intensyviai drėkinantį kremą tepkite tik tada, kai temperatūra lauke yra apie 0 OC, Riebią odą patartina drėkinti kelis kartus per dieną, o maitinamo kremo nereikia, nes ji pati geba apsisaugoti nuo šalčio.

Kaip pasirūpinti oda vakare?
Gydytojas dermatovenerologas rekomenduoja vakare prieš miegą sausą ar normalią odą tepti maitinamuoju ar raminamuoju serumu, ant jo užtepti drėkinantį kremą ar kaukę. Riebią odą vakare derėtų tepti tik gydomuoju poras neužkemšančiu kremu, kuris mažina riebalų išsiskyrimą.
Vakarais kūno puoselėjimui bei priežiūrai naudokite ne muilą, geriau – maitinamąjį švelnios tekstūros kūno prausiklį ar losjoną.

Kai –15 OC ir daugiau…
Paklausus, kaip prižiūrėti odą, kai lauke spaudžia –15 OC ir didesnis šaltukas, pašnekovas pataria nepamiršti prieš einant į lauką (ypač jeigu šaltyje reikės būti ilgiau) pasirūpinti tinkama odos priežiūra: veidą, rankas patepti būtinai storesniu tiršto riebaus tepalo ar kremo sluoksniu!
Pasistenkite nebūti lauke ilgiau nei kelias valandas. Jeigu pajutote, kad oda tarsi „dega“, ją tarsi „kanda“, nors trumpam užeikite pasišildyti į parduotuvę, kavinę ir pan. Tokiu būdu išvengsite odos nušalimo.
Grįžus į patalpą, ypač jeigu ten pakankamai šilta, pirmiausia nusiplaukite rankas, tada odą nuvalykite raminamuoju pieneliu ar toniku. Vėliau patepkite odą drėkinamąja priemone, nes sausas patalpų oras greitai išgarina odoje esančią drėgmę.
Veronika Pečkienė

Rubrikoje Sveikata ir socialinė apsauga. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *