Pristatyta eismo srautų Birštone sureguliavimo studija

Birštono savivaldybės saugaus eismo komisijos posėdyje protokoliniu sprendimu buvo nuspręsta organizuoti ir pirkti Eismo srautų kontrolės ir automobilių statymo vietų Birštono mieste organizavimo planą-studiją. Viešuosius pirkimus laimėjusi Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Kelių katedra parengė šią studiją ir vasario 12 dieną ją pristatė Birštono savivaldybės tarybos posėdyje.
VGTU mokslo darbuotojos – doc. dr. Rasa Ušpalytė-Vitkūnienė ir prof. dr. Marija Burinskienė – Tarybos nariams pateikė 2019 m. atliktos Birštono savivaldybės gyventojų apklausos duomenis apie šeimos ūkiuose turimų transporto priemonių skaičių, keliavimo būdus miesto ribose ir užmiestyje, įvertino esamų turistinių objektų pasiekiamumą, transporto srautų pasiskirstymą darbo dienomis ir savaitgaliais, automobilių stovėjimo aikštelių užimtumą, įvardino pagrindines eismo problemas kurorte.
Vienas iš plano-studijos rengimo tikslų – sumažinti transporto taršą Birštono miesto centre ir padidinti vietinio susisiekimo kelionių bevarikliu transportu skaičių. Kaip parodė 2019 m. atlikta gyventojų apklausa (iš viso apklausta 159 gyventojai), dauguma apklaustųjų namų ūkiuose turi po vieną ar du automobilius, net 58 proc. keliavimui miesto ribose renkasi automobilį, didžiausias transporto pikas darbo dienomis susidaro apie 17–18 val.
Daugiausia svečių į kurortą atvyksta automobiliais, savaitgaliais ilgai važinėjama po miestą, ieškant kur juos pastatyti. Birštono darnaus judumo programos duomenimis, kelionės pagal keliavimo būdus pasiskirsto taip: 47,5 proc. žmonių naudoja automobilius, 15,4 proc. keliauja viešuoju transportu ir tik 2,5 proc. renkasi dviračius, kaip susisiekimo priemonę.
Plano-studijos rengėjų nuomone, viena iš pagrindinių eismo problemų Birštone – vyraujančios kelionės asmeniniais automobiliais, nepakankamas susisiekimas viešuoju transportu su didžiausiais šalies miestais, tarptautiniais Kauno ir Vilniaus oro uostais. Atkreiptas dėmesys į tai, kad trūksta efektyvios dviračių transporto ir viešojo transporto integracijos, nepakankamai išplėtotas dviračių takų tinklas. Taip pat pranešėjos nurodė, kad kurorte nepatenkinami neįgaliųjų su specialiaisiais poreikiais ir pagyvenusių žmonių mobilumo reikalavimai, yra per mažai automobilių stovėjimo vietų už sanatorijų teritorijų.
Plano-studijos rengėjos pasiūlė tris automobilių stovėjimo ir eismo organizavimo Birštono senamiestyje alternatyvas. Pagal pirmąją – siūloma automobilių stovėjimo aikštelių plėtra prie „Versmės“, „Tulpės“ sanatorijų: B.Sruogos gatvėje, prie prekybos centro „Norfa“ galėtų būti įrengta 193 vietos automobilių statymui, o Silvanavičiaus gatvėje –171 vieta. Kadangi prie „Eglės“ sanatorijos laisvų savivaldybės teritorijų nėra, pasiūlyta abipusiu susitarimu praplėsti esamą aikštelę už antro korpuso V.J.Meškos vardo parko link.
Pagal antrąją alternatyvą būtų skatinama nenaudoti automobilių ir drausti jų stovėjimą istorinėje miesto dalyje, siauresnėse miesto gatvėse. Pateiktas siūlymas – uždrausti statyti vienoje gatvės pusėje Kęstučio ir Druskupio gatvių atkarpose, Muziejaus ir Tulpių gatvėse.
Trečioji eismo srautų, ypač tranzitinių, sumažinimo alternatyva –vienkrypčio eismo įvedimas, šis sprendimas siūlomas Birutės, Dariaus ir Girėno, Tulpių ir Vaižganto gatvėse.
Prof. dr. Marija Burinskienė kalbėjo apie dar vieną galimą alternatyvą – nuraminto eismo zoną rekreacinėje Birštono dalyje. Tai reiškia, kad visoje zonoje būtų ribojamas maksimalus transporto priemonių greitis iki 30 km/val. Šioje zonoje elektriniai dviračiai ir paspirtukai būtų nukreipiami kartu su bendruoju transporto srautu važiuojamąja kelio dalimi.
VGTU mokslo darbuotojos pagyrė Birštono savivaldybę, kurioje pagrindinės gatvės yra remontuojamos, taip jų infrastruktūrą pritaikant ir žmonėms su negalia.
Jos įvertino ir galimybes istorinėje miesto dalyje įrengtas aikšteles apmokestinti. Anot M.Burinskienės, kadangi darbo dienomis lankytojų srautai nėra dideli, daugiau žmonių atvyksta savaitgaliais, mokamos aikštelės finansiškai nepasiteisintų. Anot pranešėjos, išlaidos mokamai infrastruktūrai sukurti ir prižiūrėti būtų milijoninės, o per metus už automobilių statymą būtų surenkama 51-57 tūkst. eurų.
Skatinant dviračių eismą mieste, buvo pasiūlytos atskirų dviračių takų jungtys Kęstučio, B.Sruogos gatvėse su dviračių statymo vietų (iš viso 116 vietų) įrengimu prie gimnazijos, B.Sruogos, Druskupio, Birutės gatvių zonoje. Prie Kultūros centro, Savivaldybės, autobusų stoties ir daugiabučių namų kvartaluose pasiūlyta įrengti dviračių saugyklas (iš viso 60 vietų). Šiai infrastruktūrai įrengti prireiktų maždaug 126 tūkst. eurų.
Saugaus eismo planas-studija bus skelbiama Savivaldybės interneto puslapyje, todėl su ja galės susipažinti ir gyventojai. Merė N.Dirginčienė sakė, kad šiuo klausimu Savivaldybėje bus surengtas ne vienas pasitarimas, o konkrečių sprendimų reikėtų laukti pavasarį.
Dalė Lazauskienė

Rubrikoje Savivalda. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *