Kaip išvengti pavojų elektroninėje erdvėje?

„Saugaus interneto“ renginių ciklą Birštono viešojoje bibliotekoje pradėjo virtualus pokalbis tema „Saugumo iššūkiai elektroninėje erdvėje ir padėtis Birštono savivaldybėje“ su Birštono policijos komisariato (PK) bendruomenės pareigūne Milda Mardosiene, kuri pristatė pagrindinius sukčiavimo būdus Lietuvoje, pateikė naudingų patarimų, kaip elgtis atsidūrus apgavikų akiratyje, kokiais būdais pasitikrinti, ar internete esanti informacija yra patikima, kur kreiptis internetinių patyčių, smurto ir kitais atvejais, papasakojo apie pasitaikiusius sukčiavimo faktus savivaldybėje.
Birštono PK bendruomenės pareigūnės M.Mardosienės teigimu, užsitęsus pandemijai, daugelis veiklų – bendravimas, darbas, mokymasis, prekyba – persikėlė į elektroninę erdvę, todėl padaugėjo ir šia situacija sumaniai besinaudojančių sukčių, kurie ieško galimybių pasipelnyti kitų sąskaita. Vieni iš populiariausių jų taikomų būdų – telefoninis sukčiavimas, pirkinių įsigijimas sukčiavimo būdu, neatsiskaitant už prekę, lėšų išeikvojimas, prisidengiant įvairiomis investavimo platformomis ir kiti.
Pareigūnė pasakojo, kad vienas iš labiausiai paplitusių būdų, kai vienas asmuo paskambina telefonu kitam ir bando iš jo išgauti asmeninius bei elektroninės bankininkystės duomenis, turėdami tikslą perimti jo santaupas. Ji pateikė realaus sukčiavimo schemą: moteriai paskambinęs rusakalbis vyras paaiškino, jog ji gali gauti pajamų už ilgalaikes investicijas ir paaiškino, kaip tai padaryti. Vyro nurodymu įdiegus kompiuterinę programėlę, atlikus keletą kitų veiksmų, buvo pasisavintos moters lėšos.
M.Mardosienė atkreipė dėmesį, kad sukčiai neretai prisistato įvairių tarnybų atstovais, policijos pareigūnais, ir perspėjo, kad oficialios institucijos telefonu neprašo pateikti įvairių duomenų. „Jeigu galimai sulaukėte sukčių skambučio, stenkitės kuo greičiau nutraukti pokalbį, kitą kartą paskambinus neatsiliepkite, nesivelkite į diskusijas, nes paprastai sukčiai yra geri psichologai, jie sugeba žmogų paveikti ir įtikinti,“– priminė M.Mardosienė.
Šiemet Birštono savivaldybės gyventojai sulaukė apgaulingų skambučių neva dėl padarytų eismo įvykių, gerai, kad žmonės buvo sąmoningi ir apie šiuos skambučius informavo policiją.
Pareigūnė pateikė ir elektroninio sukčiavimo bei apgaudinėjimo socialiniuose tinkluose pavyzdžių. Vienas iš labiausiai paplitusių – kuomet vyrai, užmezgę draugystę ir susirašinėjimą su vienišomis moterimis pažinčių svetainėse, vėliau iš jų išvilioja dideles sumas pinigų. PK atstovė priminė, kad kilus įtarimui dėl galimai nedorų tokių asmenų ketinimų, reikėtų skambinti policijos tel. 112.
M.Mardosienė konstatavo, kad karantino laikotarpiu padažnėjo sukčiavimo atvejų internetu parduodant ir perkant prekes. Klasikinis pavyzdys: žmogus skelbimų svetainėse rado jį dominančią prekę gera kaina, pervedė pinigus į nurodytą sąskaitą, tačiau prekės taip ir negavo. Bandant susisiekti su pardavėju, jo telefonas nebeveikia, į žinutes neatsakoma, skelbimas jau išimtas iš svetainės. Tokių sukčiavimo atvejų, kai pardavinėjamos nebūtos prekės, yra pasitaikę puslapyje Skelbiu.lt. Todėl, anot pareigūnės, jeigu skelbimą pateikė privatus asmuo, geriau nuvykti į vietą ir prekę atsiimti iš namų.
2020 metais Birštono savivaldybėje buvo surašyta 10 administracinių nusižengimų kodekso pažeidimų: penkiais atvejais gyventojai pervedė pinigus už perkamas prekes ir jų negavo, dar vienu atveju Birštono gyventoja pardavė prekes, tačiau jų nepristatė, todėl nukentėjusieji kreipėsi dėl pinigų išieškojimo ir kalto asmens nubaudimo. Pagal baudžiamąjį kodeksą pernai užregistruoti du atvejai, kai policijos pareigūnu apsimetęs asmuo iš birštoniečio išviliojo pinigų.
M.Mardosienė patarė, kad prieš pervedant pinigus už dominančią prekę, reikėtų pasitikrinti pardavėjo svetainės adresą (pasitaiko suklastotų, labai panašiais pavadinimais el. svetainių), pasiskambinti nurodytu telefonu, palyginti prekės kainą su parduodamos oficialioje parduotuvėje, atidžiai perskaityti prekės pristatymo ir grąžinimo sąlygas, kitų pirkėjų komentarus. Jeigu pardavėjas dirba pagal individualios veiklos pažymėjimą, patikrinti jo duomenis pagal kodą galima VMI.lt ir rekvizitai.lt internetiniuose puslapiuose. Atsargumo dėlei reikėtų išsaugoti susirašinė-jimus, kuriuos būtų galima pateikti policijos pareigūnams. Taip pat patariama neatsiskaityti už prekes iš vietų, pvz., interneto kavinių, kuriose yra nesaugus interneto ryšys.
Birštono policijos komisariato darbuotoja taip pat paragino saugoti savo privatumą socialiniuose tinkluose, viešai nepateikti informacijos, nuotraukų, kurios galėtų sudominti sukčius ir vagis; neatidaryti atsiųstų įtartinų nuorodų, nes už jų gali slypėti kenkėjiškos programėlės; rekomendavo susikurti kuo sudėtingesnius ir patikimesnius – iš žodžių, skaičių ir simbolių sudarytus – slaptažodžius.
M.Mardosienės teigimu, kai kurie interneto vartotojai susiduria su viešomis patyčiomis, smurtu, pornografija kibernetinėje erdvėje. Apie šiuos atvejus būtina pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai interneto karštąja linija www.svarusinternetas.lt, informacijai pasitvirtinus, bus imtasi atitinkamų veiksmų.
Šios tarnybos specialistai teikia konsultacijas socialinių tinklų naudotojams dėl neteisėtai paskelbtos asmeninės ar žalingos informacijos pašalinimo, užgrobtų paskyrų susigrąžinimo, tinkamų saugumo ir privatumo parinkčių nustatymo socialiniuose tinkluose.
Informacijos, kaip užtikrinti saugumą socialiniuose tinkluose, tinkamai pasirinkti antivirusines programas, saugiai naudotis viešuoju belaidžiu internetu ar apsaugoti savo privatumą internete vartotojai gali rasti ir svetainėje www.esaugumas.lt.
Dalė Lazauskienė

Rubrikoje Teisė žinoti. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *