Prieskoninės žolelės: gardina ir gydo

Gamindami patiekalus juos gardiname prieskoniais. Kokios prieskoninės žolelės šaltuoju metų laiku suteikia įvairių skonių ir yra naudingos mūsų organizmui, apie tai kalbamės su žolininke Brone Pugžliene.
Gelsvė. Jos kiek aštrokas skonis primena… grybus. Tai itin aromatinga žolė, gaminant maistą ar net verdant vandenyje ji išlaiko visas kvapniąsias savybes.
„Labai vertinu šį prieskonį, kuris ypač tinka grybų patiekalų gardinimui. Taip pat dera skaninant sriubas, žuvį, įvairias salotas, – sako žolininkė. – Gelsvė gerina virškinimą, praskaidrina nuotaiką, stiprina organizmo galias“.
Kardamonas. Šis vaistinis augalas giminingas imbierui ir ciberžolei. Žaliasis kardamonas itin maloniai kvepia. Švelnus ir lyg deginantis kardamono skonis (jame iki 8 proc. eterinių aliejų) primena citriną.
Tai puikus prieskonis, naudojamas konditerijoje, gaminant meduolius, ryžių apkepus, įvairius desertus, pudingus; taip pat saldžius vynus ar kitus alkoholinius gėrimus.
Vaistinis šalavijas. Jis dažnai vartojamas ne tik tradicinėje italų, bet ir lietuvių virtuvėje. Šis augalas kulinarijoje naudojamas šviežias, bet dažniau – džiovintas.
Juo apibarstoma paukštiena, triušiena, kalakutiena, veršiena, taip pat žuvies, makaronų patiekalai. Šalavijas tinka gaminant ir įvairius padažus.
Vaistinis prieskonis vartojamas kiaulienos, žąsienos patiekalų gamyboje, skaninant pupeles ar bulves. Šalavijo išskirtinė savybė ta, kad jo skonis nekinta pakaitinus net aukštoje temperatūroje.
Vaistažolės arbata skalaukite dantenas; padės nuo bronchito, skrandžio, kepenų ligų.
„Šalavijo arbata gelbsti peršalus, esant įsisenėjusiam kosuliui. O moterims šią arbatą naudinga pagerti esant problemoms klimakteriniu periodu, kai vargina nuotaikų kaita, nerimas; be to, gerina atmintį,“ – pataria B. Pugžlienė.
Mėta. Šviežiais ir džiovintais mėtų lapeliais gardinami kokteiliai, mišrainės, salotos, varškės patiekalai. Pasak žolininkės, Žemaitijoje populiarus patiekalas – virtinukai su virtų bulvių įdaru (bulves sumaišius su smulkintomis mėtomis).
Visais metų laikais iš šviežių ar džiovintų mėtų lapelių plikoma kvapni raminanti arbata. Ją gerkite būdami nervinėje įtampoje, patyrus stresą, baimę.
Pasimėgaukite puodeliu mėtų arbatos vakare. Ji nuramins, gerins virškinimą, miegą.
Imbieras. Tai ne tik maistas, bet ir vaistas. Juo gardinami kompotai, cukruoti vaisiai, arbatos. Imbieras suteiks pikantiško skonio paukštienai, mėsai, pupelėms, bulvių ar ryžių patiekalams. Panaudojant imbierą galite pagaminti įvairių gydomųjų receptų. Pavyzdžiui, sutarkuoti 1/4 imbiero šaknies, 1 citriną su žievele, pridėti kelis šaukštus medaus. Valgant šio mišinio po 1–2 šaukštelius per dieną didės organizmo atsparumas infekcijoms, peršalimo ligoms.
Juozažolė. Jos lapai bei melsvi žiedai malonaus aromato. Vartokite įvairioms šviežių daržovių salotoms, silkėms, vėdarams, žuviai skaninti. Tinka gardinti ir varškę. Juozažolė praturtina padažų, marinatų skonį. Medingas augalas vartojamas likerių, degtinės gamyboje. Juozažolė dera su petražolėmis, krapais, mėtomis, mairūnais ir bazilikais. Šis prieskoninių žolelių mišinys – kvapnusis buketas – pagardas valgių įvairovei.
„Gardi juozažolės arbata ramina nervų sistemą, gerina virškinimą, palaiko imuninę sistemą, gelbsti nuo peršalimo, sinusitų, – pasakoja žolininkė.
Citrininė katžolė. Šiam prieskoniui būdingas lengvas gaivinantis citrininis aromatas. Citrininė katžolė tinka įvairių patiekalų, kaip mėsos, žuvies, daržovių, sriubų gardinimui. Kaip ir dauguma prieskonių, citrinine katžole gardinkite gaminimo pabaigoje, nes šildant per ilgai nyksta naudingosios aromatingosios savybės.
„Arbata bus skanesnė, jeigu ją papildysite avietėmis, gervuogėmis, žemuogių lapeliais. Gėrimas tonizuoja, naudingas nuo peršalimo ligų, galvos skausmų,“ – sako Bronė.
Bazilikai. Su kokiais patiekalais labiausiai dera bazilikai? Puikus derinys – mocarela sūris, pomidorai ir užbarstyti kvapnūs švieži bazilikų lapeliai. Šiuo kvapniu prieskoniu skaninkite įvairias salotas, picas, sriubas, daržovių, grybų troškinius, taip pat makaronų, vištienos, jautienos ar žuvies patiekalus.
Bazilikas dažnai naudojamas gaminant pesto padažą ar net desertus.
Šviežias aromatingas bazilikas padeda panaikinti nemalonų burnos kvapą: tereikia keletą jo lapelių sukramtyti ir blogo aromato – lyg nebūta.
Petražolės. Tai ypač naudingi ir universalūs prieskoniai, tinkantys daugeliui žuvies, mėsos, jūrų gėrybių, paukštienos patiekalų. Petražolėmis skaninamos salotos, sriubos, troškiniai, virtiniai, blynai. Smulkintų petražolių berkite į patiekalus ruošimo pabaigoje, kad nepakistų jų spalva bei aromatas.
Petražolėmis praturtinamas sviesto, grietinės, majonezo padažas.
Pasak pašnekovės, vitaminingas augalas vartotinas prie inkstų, prostatos ligų.
Čiobrelis. Tai populiarus prieskonis prancūzų, graikų, italų virtuvėse. Čiobrelio šakelėmis bei žiedais gardinamos sriubos, padažai, laukinių žvėrių mėsa, paukštiena, avienos patiekalai. Čiobreliu skaninamos kepenėlės, žuvys, sūriai, sriubos, mėsos sultiniai. Puikus pagardas marinuojant pomidorus, agurkus, patisonus.
Šį prieskonį, skirtingai nuo daugelio kitų žolelių, geriausia berti produkto kepimo, virimo ar troškinimo pradžioje, tada pilnai atsiskleis aromato puokštė..
Čiobrelio arbata padeda peršalus, efektyviai gydo kosulį (padeda atsikosėti), skatina šlapimo išsiskyrimą, pasižymi skausmą malšinamuoju, raminamuoju poveikiu.
Raudonėlis. Vaistinis augalas, skoniu primenantis mairūną ar čiobrelį. Augantis šiltesniame klimate pasižymi sodresniu aromatu. Raudonėliu skaninkite picas, žuvį, įdarytus baklažanus, sūrį, salotas. Beje, stipriau išreikštas – džiovinto raudonėlio kvapas. „Raudonėlio arbatos skonį praturtina gervuogės, juodųjų serbentų lapai, – pasakoja žolininkė. – Vaistinis augalas gerina virškinimą, veikia raminančiai. Raudonėlio mišinys su čiobreliais ir šalpusniais padeda peršalus, efektyviai gydo bronchitą“.
Rozmarinas. Ši prieskoninė žolelė ypač dera su orkaitėje kepamais patiekalais: bulvėmis, moliūgais, picomis, sūriais ar balta namine duona. Skrudintos rozmarinų šakelės gražiai atrodo patiektos su mėsos patiekalais, ypač ėriena, aviena.
Pušų kvapą primenantis rozmarinas (tik nepadauginus) naudojamas gaminant sriubas, daržoves, jūros gėrybes; juo gardinami ir kiaušiniai.
„Skirtingai nuo kitų prieskonių, rozmarino aromatingosios savybės išryškėja pakaitinus, tačiau dėl intensyvaus skonio rozmariną derėtų naudoti saikingai.
Rozmarinas, kaip ir daugelis prieskoninių žolelių, gerina virškinimą“, –sako Bronė.
Kvapioji garduoklė. Jos kvapas ir skonis salstelėjęs, primenantis anyžius. Garduoklės lapais tinka skaninti konservuojamą maistą, žuvies patiekalus; aromatizuoti gaivius gėrimus, likerius, brendį.
Pasak pašnekovės, lapų ir nesunokusių sėklų dedama į salotas, gaivas, varškės patiekalus. Šaknys verda-mos ir valgomos kaip kitos daržovės. Garduoklė tonizuoja organizmą, padeda nuo vidurių užkietėjimo, nes lengvai laisvina vidurius.
Naudingi patarimai
(žolininkės B.P.)
Vaistažolių nuovirą ar antpilą suvartokite per parą.
Negerkite daug arbatų, verčiau jas gurkšnokite po truputį 1–3 kartus per dieną, prieš ar po valgio – priklausomai nuo vaistažolių rūšies.
Svarbi sąlyga vartojant vaistažoles – jas kaitalioti, daryti pertraukas.
Vienos rūšies vaistažolės geriamos 3 savaites, tada būtina nuo 10 dienų iki 1 mėnesio (priklausomai nuo rūšies) pertrauka.
Vaistažoles keiskite, kad organizmas nepriprastų, negautų per daug medžiagų.
Jei vaistažolė sukelia alerginių reakcijų – derėtų jos atsisakyti.
Vartokite žolių mišinius, paruoštus žolininkų ar vaistininkų, griežtai laikantis jų nurodymų.
Kalbėjosi Veronika Pečkienė

Rubrikoje Sveikata ir socialinė apsauga. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *