Vasario šventės ir kasdienybė…

Pašnekesiai

Net sunku patikėti, kad jau trečią mėnesį gyvename karantino sąlygomis. Be didelių sanbruzdžių ištvėrėme ne tik Kalėdas ir Naujuosius metus, bet ir įvairias šeimos, artimųjų, draugų šventes, jubiliejus. Išmokome nuotoliniu būdu darbuotis, bendrauti, sveikinti, užsakyti internetu gėlių puokštę gimtadieniui ar net nusiųsti ją į gedulo namus kartu su užuojauta. Neišeidami iš namų kas sekmadienį dalyvaujame šv.Mišių aukoje – kas prie TV ekranų, kas internetu, pasirinkdami transliaciją iš savo ar iš tolimesnės, bet mums brangios bažnytėlės. Klausomės koncertų, operų transliacijų įrašų iš didžiausių pasaulio scenų ir festivalių, apsilankome virtualiose parodose.
Pasidalinau ir aš su savo tolimesniais draugais, pažįstamais sekmadienio šv.Mišių transliacijos iš Išlaužo Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčios nuoroda. Kiek daug gražių atsiliepimų sulaukiau! Daugelis pirmą kartą, kad ir virtualiai apsilankė šioje mūsų krašto parapijoje ir liko sužavėti gražiai tvarkoma bažnytėle, restauruotais vargonais, nuostabiomis giedotinėmis mišiomis, pamokslu. Ne vienas jau prisižadėjo, pasibaigus karantinui, pavasarį ar vasarą čionai atvykti. Ar pavyks tuos savo norus įgyvendinti, dar nežinia, bet jau dabar smagu, kad atsirado laiko vis daugiau ir daugiau pasidomėti įvairiomis Lietuvos lankytinomis vietomis, pakeliauti čia pat, po savo kraštą. Nors gali būti, kad po karantino, kaip nutrūkę nuo grandinės, vėl pulsime į savo darbus, sodus, daržus ir taip nepastebėsime, kaip ims ir pralėks ta trumpa vasarėlė. O gal tos mūsų skaudžios pamokos, kai negalime net palydėti į amžinąją kelionę savo brangių žmonių, aplankyti sergančiųjų, padiktuos visai kitokį gyvenimo ritmą?
Tikėkimės. O dabar dar turime tvarkingai ir drausmingai išbūti trumpiausią ir šalčiausią metų mėnesį – vasarį ir jo šventes. Smagioji žiemos pramoga, Užgavėnės, šiemet sutampa su mūsų Nepriklausomybės diena, Vasario 16-ąja. Šventinius renginius stebėsime per TV, o blynams kepti laiko tikrai bus gerokai daugiau, nei paprastai. Kitas Užgavėnių atributas – kaukės. Tačiau šis žodis šiuo metu mums kelia jau visai kitokias asociacijas. O gal verta būtų išradingai ir linksmai jas paįvairinti, padaryti šiai dienai linksmesnes, juokingesnes? Taip „pasipuošus“ nusiųsti vieną kitą linksmesnę foto draugams, anūkams, įkelti į savo socialinius tinklus? Čia tikriausiai kaip jau mūsų nuotaika pakuždės tuo metu. O ji šiemet, reikia pripažinti, gana permaininga.
Kai pernai psichologai ėmė kalbėti apie galimas įtampas, depresijas, konfliktus šeimoje ir darbe, tiesiog nesinorėjo patikėti, kad pandemija, karantinas ir pasikeitusios sąlygos gali taip imti ir paveikti daugelio mūsų gyvenimus, kasdienybę. Deja, apraiškų jau gana daug, nuo mažiausių dalykų savo artimoje aplinkoje iki viršūnėlių – užaštrėjusios politinės diskusijos, konfliktai, nepakantumas kitai nuomonei.
Todėl iš visos širdies linkiu jums, mielieji, kad gerosios patirtys imtų viršų – nepasiduokime blogoms nuotaikoms, įvairioms provokacijoms ir visaip stenkimės palaikyti vieni kitus šeimoje, darbe, kaimynystėje.
Išgyvensime šaltąjį vasarį, jis toks trumpas mėnuo… o ilgėjančios ir vis šviesėjančios dienos tesuteikia mums stiprybės ir vilties.
Gražių vasario švenčių ir viltingos, šviesios jo kasdienybės linkėdama,
Jūsų Augustina

Priminimai vasariui…

Šiauriniai vasario vėjai žada derlingus metus,
o ramus oras primena – vėjai sugrįš balandį.
Šaltas vasaris praneša, kad ir kovas bus šaltokas,
o vasara ir rudens pradžia – karšta.
Ar įsidėmėjote, koks buvo oras vasario 2 d.? Senoliai
tądien spėdavo ne tik visų metų orus, bet ir būsimą derlių. Jei
snigo, bulves sodindavo ant kalno, jei ne, tai pakalnėje.
Saulė tądien pranašavo gražų pavasarį, pūga – užsitęsusią žiemą.

Namams…
Pats tamsiausias, niūriausias ir ilgiausias žiemos mėnuo jau praeityje, todėl knieti pasmalsauti, ar nors pusę šiam metui planuotų namų ūkio darbų pasisekė įveikti? Kiekvieno tas ūkis gan skirtingas. Vienoki darbai vienkiemyje, kur, be gyvenamosios trobos, dar tvartai, gyvuliai, daržinės su pašarais, padargai, malkinės po namu. Kitoks miesto ar priemiesčio nuosavoje valdoje – ten gal tik namas su rūsiu, podėliai, garažas, pavėsinė. Trečioks ūkis, jei gyveni daugiabutyje, kur, be kambarių, tik sandėliukas namo rūsyje ir balkonai.
Bet vienokių ar kitokių darbelių visur randasi nuolat. Tik būna taip, kad akis apsipranta ir praeini nepastebėdamas nutrūkusio, nulūžusio, nugriuvusio kokio kampo, perlipi, apeini ar dar kitaip išvengi kitokio smulkaus darbelio, atidedi jį „kai bus laiko“. Laikas yra dabar.
Vyrams geriau, apie tokius „pamirštus“ darbus, kad ir kaip nemalonu, karts nuo karto primena moterys. Tenka pakilti nuo minkštos sofutės ir judėti.
Šiemet pati gamta pasirūpino, kad neužsisėdėtume – teko ir dar gal teks pasportuoti, eiti į sodą nupurtyti nuo medelių sniegą, atsikasti užpustytus takus.
Pakaušį pasikasyti teko ir ne vienam mašiną laikančiam ne garaže, o ant kiemo ar prie daugiabučio. Paaiškėjo, kad ne visi ir kastuvais apsirūpinę – tiek besniegių žiemų, jau ir pamiršome tokius žiemos rūpesčius. Ne kur dėsies, kai parduotuvės uždarytos, teko ir pas kaimynėlį skolintis, nors ir nelabai smagu savo neūkiškumą pripažinti.
Pravartu tokiu „naminiu“ laiku atidžiai apžiūrėti vandens kranus, rankenas, elektros jungiklius, patikrinti, ar neišklibusios spintų, spintelių durelės, stalčiai.
O gal tikrai pats laikas sukalti kokią vieną kitą lentyną, perkabinti paveikslą, pagaląsti virtuvinius peilius…
Gal jau prieškambaryje netelpa šeimynos batai ir kokia išradingai sumeistrauta dėžė, kabykla ar stovas padėtų gražiai juos sutvarkyti. Internete tikrai rasite patarimų tokiai meistrystei. Beje, apie batus. Labai svarbu juos visus peržiūrėti, nuvalyti, išblizginti – argi tai ne vyrų darbas?
Moterims pačioms tenka susiprasti, ypač kai sąžinė ima graužti apie užvilkintus, užmestus darbus. Tokius, atrodo, kad ir visai nepastebimus, tik joms vienoms žinomus.
Dabar, kai dienos kiek šviesenės, labai pravartu užsidėti skaitymo akinius, jeigu tokiais naudojatės, ir su jais pasidairyti virtuvėje. Nenustebkite, kad gražios sienų plytelės, lentynos, puodai, virdulys ir kiti rakandai parodys visai kitokį „veidą“. Nieko tokio, pasileiskite gerą muzikėlę, įsijunkite mėgstamą radijo laidą ir pirmyn: šveisti, blizginti, valyti. Svarbiausia – gera nuotaika.
Nedidelių darbelių galima surasti ir vaikams. Tik neverskite to daryti per prievartą, o pateikite kaip neišvengiamą, bet gan įdomų reikalą. Taip ir „žaislų ūkį“, ir knygas lentynoje bus nesunku susitvarkyti.

Sveikatai…
Laukdami karantino pabaigos jau svajojame, kada galėsime gyvai susitikti su draugais, bičiuliais, kolegomis. Bet ar pagalvojame, kokie jiems pasirodysime – išgražėję, švytintys ar pablyškę, patinusiais paakiais, apsunkę?
Esame nepatenkinti, kad uždarytos kirpyklos, grožio salonai, sporto salės. Bet juk turime kaip niekad daug laiko sau, savo sveikatai ir grožiui puoselėti!
Ne tam, išoriniui, kuris gali būti apgaulingas, nuplaunamas, nuvalomas, o vidiniam, sukeliančiam nuolatinį švytėjimą ir visiškai nepriklausančio nuo mūsų figūros ar proporcijų.
Imkimės procedūrų, o jos, pačios paprasčiausios, bet nuolat atliekamos gali nustebinti savo rezultatais.
Jau daug kartų kalbėjome, kad vos pusvalandis rytinės mankštos, daromos nuolat ir pagal savo jėgas, vandens procedūros, kvėpavimo pratimai, joga, meditacija – daro stebuklus.
Jeigu po mankštos vargina gausus prakaitavimas ir dažnas kvėpavimas, jei po jos negalite kalbėti, ryjate orą, reiškia našta kūnui per didelė.
Mankštą, fizinį krūvį pasirinkite įvertindami savo amžių, fizinę būklę. Darykite tuos pratimus, kurie suteikia jums malonumą, nekelia įtampos. Nepersistenkite. Tačiau šiuo sėsliu karantino metu pasivaikščiojimai, valanda kita namų ruošos ar darbo lauke – aukso vertės mūsų kūnui, sielai ir protui.
Jeigu labai seniai nesimankštinote ar apskritai mankštos nemėgstate, pradėkite nuo lengvo pasivaikščiojimo, kad ir 15 minučių. Po truputį ilgindami laiką pasieksite pusvalandį ryte ir pusvalandį vakare. Tai būtų puiku.
Prisiminkite daug kartų aptartas vandens procedūras ir šalto vandens daromus stebuklus!
Moterims reikėtų patikrinti savo kosmetines – ar neužsiliko ten kokių kremų veidui, rankoms. Dabar neskubėdamos kasdien sunaudokite juos. Jeigu pirktinių kremų atsargos išseko, tikrai padės pačių pasidaryti natūralūs kremai.
Masažuokite kūną šiltu aliejumi.Tam labai tiks sezamo aliejus. Savimasažas, tai viena iš maloniausių atsipalaidavimo ir naudingiausių procedūrų. Masažuokite rankas, kojas, krūtinę, pečius ir tiek, kiek galite pasiekti, nugarą.
Patarimas. Nesėdėkite prie televizoriaus nieko neveikdami. Paprašykite šalia esančio namiškio uždėti kojas jums ant kelių. Per kojines, o geriau basas pėdas masažuokite švelniais judesiais, spaudykite taškus po kiekvienu kojos pirštu, trinkite sąnariukus. Švelniais judesiais braukite per blauzdas į viršų kelio link. Sukamaisiais judesiais masažuokite kelio sąnarį. Patikėkite, nė vienas namiškis neatsisakys tokio malonumo, o vaikai murks kaip kačiukai.
Labai atsargiai galite pamasažuoti ilgai sėdinčiam prie kompiuterio namiškiui pečius, nugarą, kaklą, galvą. Kiekvienas prisilietimas, glostymas atpalaiduoja įtampas, gerina kraujotaką.
Šiltos kvapnios vonios vakarais, aromatingos žolelių arbatos – taip pat jūsų sveikatai ir grožiui.

Gėlininkui…
Spustelėję rimti šalčiai sausį privertė gėlininkus sunerimti, nes jų augintinėms buvo šaltoka net apšildytuose balkonuose, oranžerijose ar net ant palangių. Vasaris taip pat gali iškrėsti visokių netikėtumų, todėl būtina rūpestingai prižiūrėti ir kambarines gėles, ir saugomas rūsiuose.
Pamažėle kai kurios žydinčios vazoninės gėlės jau bunda, todėl reikia pradėti jas kiek gausiau laistyti, tręšti.
Į šviesų kambarį ar žiemos sodą laikas įnešti svogūnines gėles, jeigu norime jas pražydinti kovo pradžioje. Tulpes įneškime iki vasario 10 d., hiacintus – iki 15 d., o narcizus – iki 19 dienos. Tinkamiausia temperatūra hiacintams 18–20, tulpėms 15–18, o narcizams tik 12–15 laipsnių šilumos.
Vėliau peržydėjusius žiedus atsargiai nuskinkite su visu stiebu, palikite dviejų lapų porą. Laistykite ir toliau, nes reikia, kad susiformuotų nauji svogūnėliai, o seni sustiprėtų. Vasarą juos persodinsite į lauką. Lapams nugeltus, laistyti nebereikia.
Laikas sėti šildomuose šiltnamiuose ilgos vegetacijos vienametes gėles. Auginiais jau galima pradėti dauginti per žiemą išlaikytas gėles.
Vasarį sėjame gumbines ir visažydes begonijas, pelargonijas, surfinijas,verbenas, petunijas.

Patikrinkite sėklų daigumą, nes jis labai skirtingas. Štai pav. žydrūnio ir nasturtės – 4 metai, šalavijo, verbenos, neužmirštuolės, sagutės – 5, burnočio, leukonijos – 6, o tabako net 8 metai.
Neskubėkime pradėti tręšti kambarinių augalų. Taip pat ir nepadauginkite – būtina laikytis trąšų pase nurodytų rekomendacijų. Žydintiems augalams trąšų reikia mažiau, nei intensyviai augantiems. Atsižvelkite ir į kiekvieno augalo poreikį maisto medžiagoms, jo augimo fazę, naudojamus žemių mišinius, substratus.
Skystas trąšas matuokite indo dangteliu, dozatoriumi.
Sodininkui, daržininkui…
Pusnys soduose perspėja, kad turite būti budrūs – kai daug sniego, kiškiai lengvai gali pasiekti jaunų medelių šakas ir jas apgraužti. Taip pat ir liemenį. Todėl būtinai reikia sutvarkyti aprišalus. Sniegą apie vaismedžius suminkite.
Jei norite pradėti vasarį genėjimą, tai pirmiausia genėkite aukštaūges obelis, nes jos atspariausios šalčiams. Žaizdas užtepkite sodo tepalu arba nudažykite emulsiniais vandens dažais.
Vasarį dėl ryškių temperatūros svyravimų dienomis ir naktį neretai sutrūkinėja ar atšoka vaismedžių žievė. Kad taip neatsitiktų, apriškite juos eglišakėmis.
Nuolat kovokite sode su pelėmis ir kitais graužikais.
Daržininkams jau pats laikas pabusti iš žiemos miego ir pasirūpinti sėklomis, berti jas į žemę. Dažniausiai dabar jos perkamos internetinėse parduotuvėse, tačiau patartina neskubant pasidomėti vienos ar kitos parduotuvės parduodamų sėklų kokybe. Stebėkite gamtą, prognozes, nes jau sėti ar nesėti – amžinas daržininkų galvosūkis vasario mėnesį.
Nesuklysime, jei daržininkų meilę pomidorams prilyginsime kaip ir lietuvių meilę krepšiniui. Todėl domėtis naujomis jų veislėmis, augintojų patirtimi – tikrai pravartu. Patyrę daržininkai sako, kad gera veislė – du trečdaliai sėkmės. Nebijokite rizikuoti ir įsileisti į savo šiltnamį vieną kitą naujovę. Gal tai bus metų atradimas, o ir šeimyna įvertins užauginto derliaus naują skonį.
Interneto platybėse rasite vienminčių, susibūrusių į pomidorų auginimo būrelius. Susidraugausite. Taigi daržas ir jame praleistas laikas taps ne vien vartojimo objektu, bet ir pramoga, įdomiu laisvalaikiu.
Stebėkite gamtą, prognozes, nes jau sėti ar nesėti vasarį, amžinas daržininkų galvosūkis.

SKANAUS!

Iš kulinarinio paveldo

Smetoniškos spurgos
Reikės: 560 g miltų, 50 g kakavos, 60 g sviesto, 1 šaukštelio malto cinamono, 1 šaukštelio kepimo miltelių, pusės šaukštelio sodos, 1 nubraukto šaukštelio druskos, 2 kiaušinių, 1kiaušinio trynio, 180 g cukraus, 300 ml natūralaus jogurto, aliejaus arba taukų kepti.
Glajui: 50 g miltelinio cukraus, 2 šaukštų citrinų sulčių, 1 kiaušinio baltymo.
Sviestą ištirpinkite ir truputį atvėsinkite. Dubenyje sumaišykite visus sausus produktus tik be cukraus. Išplakite kiaušinius ir trynį. Suberkite cukrų, vėl išplakite, tuomet sudėkite jogurtą, vėl plakite. Pabaigoje supilkite tirpintą sviestą ir vėl paplakite. Įsijokite sausąjį mišinį ir užmaišykite tešlą. Tešla spurgoms turi būti lipni. Dėkite ją porai valandų į šaldytuvą, kad sutvirtėtų. Miltais pabarstykite kočiojimo lentą ir kočiokite 1 cm storio lakštą. Iš jo puodeliu ir mažesnio skersmens taurele išspauskite baronkas ir dėkite į gerai įkaitintus riebalus. Kepkite 1–2 min. iš abiejų pusių.Išgriebtas spurgas dėkime ant popierinių servetėlių, kad nuvarvėtų riebalai. Iš nurodytų produktų išsukite glajų ir į jį pamerkite vieną spurgų pusę.

Smetoniškai įdaryti kiaušiniai
Reikės: 5 kiaušinių, pusės stiklinės smulkintų petražolių, 100 g sviesto, druskos, pipirų.
Kiaušinius (kambario temperatūros) sudėkite į šiltą vandenį, įberkite 3 šaukštelius druskos ir kietai išvirkite. Atvėsusius kiaušinius labai aštriu peiliu perskelkite pusiau su lukštu. Išimkite kiaušinio turinį, smulkiai sukapokite ir pakepinkite keptuvėje ant pusės įkaitinto sviesto. Kartu pakepinkite petražoles, įberkite druskos, pipirų. Į lukštų puseles pridėkite įdaro. Jas apverstas pakepinkite ant likusio sviesto.
Perpjauti kiaušinius su lukštais nėra lengva, bet, laikui bėgant, įgusite.

Vegetariškoji virtuvė (iš praeities mūsų..)

Miežinė košė su varške

Išverda su pienu arba su vandeniu 200 g miežinių kruopų, įpila stiklinę pieno ir įdeda pusę kilogramo varškės, įmuša 3–4 kiaušinius, prideda druskos, sumaišo ir uždengę parusvina orkaitėje.

Grikiniai skrebučiai
Smulkias grikines kruopas užpila verdančiu vandeniu, prideda druskos ir verda, kol kruopos suverda ir sutirštėja. Tada iškrečia ant lėkštės, paviršių sulygina peiliu, ir kai košė sustingsta, suraižo ją įstrižais keturkampiais ir iščirškina juos keptuvėje su sviestu.
(A. Ptašeko knygyno leidinys. Kaunas, Prezidento g-vė 6 Nr. 1936 m.)

Karštos sriubos šaltą žiemą

„Gardi kopūstienė“

1 stiklinė raugintų kopūstų, 3 bulvės, 2 morkos, 1/2 stiklinės džiovintų grybų, 1 svogūnas, 4 lauro lapai, 5 juodi pipirai, 1 l vandens (ar mėsos sultinio), 2 šaukštai aliejaus, 0,5 šaukšto miltų, prieskoniai.
Į verdantį vandenį (ar sultinį) įmeskite pjaustytų bulvių ir virkite 5 minutes. Į puodą įdėkite aliejuje trumpai pakepintų raugintų kopūstų, taip pat susmulkintų grybų, lauro lapelių, pipirų ir virkite dar 20 minučių ant mažos ugnies. Morkas su svogūnais susmulkinkite ir pakepinkite aliejuje (bebaigiant įdėkite miltų, pamaišykite).Tada pakepintas daržoves sudėkite į verdančius kopūstus ir 10 minučių pavirkite. Įberkite prieskonių. Skaninti grietine.

Gruziniška „Charčio“
1 l vandens, 4 šaukštai pomidorų padažo, 0,5 kg jautienos, 1/2 stiklinės ryžių, 1/2 stiklinės rudų pupelių, 2 morkos,1 svogūnas,1 paprika, 5 skiltelės česnako,4 šaukštai aliejaus, 5 juodi pipirai, 1/3 šaukšto čili pipirų, prieskonių.
Jautieną smulkiai supjaustykite ir kelias minutes pakepinkite aliejuje. Pridėkite smulkintą morką, svogūną, papriką, česnaką ir dar trumpai pakepinkite. Vandeniui užvirus į puodą sudėkite išmirkytas (iš vakaro ar 3–4 valandas) pupeles, pakepintą jautieną su daržovėmis ir virkite 20 minučių.
Po to sudėkite ryžius (išmirkytus vandenyje) ir virkite dar 20 minučių. Pabaigoje įpilkite pomidorų padažo, įberkite čili pipirų, prieskonių ir pavirkite 5 minutes. Skanaus!

VIDURNAKTY
Laukai, miškai ir pievos
Pasipuošė spindinčiu apklotu.
Dar neprabudo
Šaltas sausio rytas
Iš po debesies išnirusiu
Mėnulio lanku,
Žvaigždės dar miega ilgu miegu.
**
Žmogau, paliki savo vargus,
Įsijausk, kad esi gyvas,
Paimk užmirštą smilgą
Kelio pakrašty,
Paimk svajonę – ir kelionę
Ieškoti sėkmingo rytojaus.
**
Paklajoki po žvaigždėtą dangaus pievą,
Žvaigždžių šokis svaigina mus
Ta naktis nuostabi – tyli naktis,
Naktis šitoji…
Tu pajusi, kiek daug Tavyje meilės,
Kiek daug džiaugsmo,
Milžiniškos laimės,
Gyvenimiško skausmo…
Ir kiek daug taikaus,
Neaprėpiamo, žydro
Lietuvos dangaus.
Aldona Genovaitė Mažuolienė
Ūkininkė iš Zaslonos kaimo