Kodėl „bėga“ nosis?

Šį kartą diskutuosime ne apie peršalimą. Kodėl kai kuriems žmonėms nuolat „bėga“ nosis, ypač šaltuoju metų laiku, apie tai kalbamės su VšĮ Prienų ligoninės gydytoja otorinolaringologe Julija Šneider.

VšĮ Prienų ligoninės gydytoja otorinolaringologė Julija Šneider.

– „Bėganti nosis“ – daugeliui pažįstamas reiškinys. Iš kur atsiranda tiek išskyrų ?
– Nosies gleivinė išklota virpamuoju epiteliu, joje yra mažų plaukelių, pačioje gleivinėje gaminamas sekretas – gleivės. Jos tarsi padengia visą nosies ertmės paviršių. Per dieną pasigamina apie 1–2 l gleivių. Jos slenka nosiaryklės link ir tada jas praryjame. Iš nosies kartu su gleivėmis pasišalina įkvėptos dulkės, bakterijos, virusai. Nosis atlieka svarbią valomąją funkciją, kuriai labai svarbus oro drėgnumas. Plaukeliai geriausiai juda, kai oro drėgmė viršija 50 proc. Kai ji mažesnė, gleivių pasišalina mažiau, tada jos sutirštėja. Todėl ir nesergant sloga, kai patalpų oras sausas, nosies gleivinėje kaupiasi pridžiūvęs sekretas.

– Kas pagelbės „bėgančiai“ nosiai?
– Pasak Julijos Šneider, pirmiausiai derėtų dažniau atsargiai išsipūsti nosį. Tačiau jei nuolat vargina gausios, vandeningos išskyros, gali padėti antihistamininiai vaistai. Juos reikėtų lašinti aukštai užvertus galvą ar atsigulus, tada daugiau vaisto pateks ant gleivinės. Susilašinus netinkamai, vaistas nubėgs į gerklę arba išbėgs atgal pro nosį, o ant gleivinės beveik nepateks. „Purškiamasis preparatas patogesnis, nes maži lašeliai po gleivinę pasiskirsto tolygiau. Gleivinę sutraukiančių preparatų nepatartina vartoti ilgiau kaip savaitę, nes sutrinka nosies gleivinėje esančių plaukelių virpėjimas ir gleivių pasišalinimas,“ – pastebi gydytoja otorinolaringologė.
Sloguojant nosies išskyros teka užpakaline ryklės sienele. Į gerklę su išskyromis kartu patenka ir įvairūs mikroorganizmai, alergenai. Įprastai net nejuntame, kaip išskyras praryjame. Kai išskyrų susikaupia daugiau ir jos sutirštėja, jaučiamas nemalonus „kąsnis“ gerklėje.

– Nosies gleivės neretai sukelia dirginimą, norą nuolat atsikrenkšti. Kokiu būdu galima sumažinti šiuos simptomus?
– „Derėtų pirmiausiai vengti didelių temperatūros svyravimų, ypač šaltuoju metų laiku. Tada staigiai išėjus iš šiltos patalpos į lauką nosis dar labiau „bėga“. Patarčiau gerti daug vandens, sulčių, arbatų. Skysčiai padeda išsivalyti gleivėms, – jos suskystėja ir jas lengviau nuryti. Venkite gėrimų su kofeinu, t.y. stiprios kavos, arbatos, kurie skatina skysčių pasišalinimą ir gali tik pabloginti padėtį, – pataria pašnekovė.
Ne mažiau svarbu, kad mus suptų drėgna aplinka, ypač šaltuoju metų laiku.
Kai namuose veikia centrinis šildymas, vyrauja sausas ir šiltas oras, drėkinkite grindis, stalviršius, palanges ir t.t. Venkite sauso aplinkos oro, nes jis tirština išskyras, džiovina bei dirgina nosies ir gerklės gleivinę. 

– Vadinasi, netinkamas maistas ar jo sudėtis taip pat gali iššaukti slogą ar kąsnio pojūtį gerklėje. Teko girdėti, kad, pavyzdžiui, netinkama kavos rūšis gali išprovokuoti minėtus simptomus?
– „Taip, tai tiesa. Gali netikti jūsų organizmui kažkuris maisto produktas, jo priedas ar tam tikras konservantas. Turėjau pacientę, kuri sėkmingai vartojo šviežias raudonas paprikas, tačiau, kai jas suvalgė troškintas, kaip mėsos įdarą, moterį ėmė varginti „bėganti“ sloga, dažnas noras atsikrenkšti, – pasakoja pašnekovė. – Šiais laikais, deja, maisto produktų gamintojai vartoja daug įvairių cheminių priedų, dažų, konservantų, kurie taip pat gali išprovokuoti simptomus, apie kuriuos kalbame“.
Pasak gydytojos, dažniausiai alergizuoja ne žalios, o raudonos paprikos (alergijas dažniau provokuoja raudonos ir oranžinės spalvos daržovės bei vaisiai). Tačiau nulupus paprikos odelę sudirginimo galima išvengti.
„Bėgančią“ slogą, „kąsnio“ pojūtį gerklėje dažniau sukelia ne troškinti produktai, o, pavyzdžiui, džiovinta-malta paprika, kuri dedama į įvairius mėsos vyniotinius bei pusfabrikačius.

– Ar padeda nosies purškalai?
– Nosies praplovimai arba inhaliacijos jūros vandeniu ar druskos tirpalu skystina gleives, sumažina gerklės sudirginimą. Naudinga praplauti nosį nestipriu druskos tirpalu: stiklinei vandens šaukštelis druskos (geriau jūros). Šiuo tirpalu derėtų vakarais praskalauti ne tik nosį, bet ir gerklę. Tai daryti ypač rekomenduojama dabar, pandemijos laikotarpiu.
„Jūros vandens preparatai, turintys  srovinius purškiklius, iš nosies geriau išplauna ne tik gleives, bet pašalina ir bakterijas, virusus. Tuomet nosis prasivalo, sumažėja jos užgulimas. Svarbu žinoti, kad jūros vandens purškalai neturi šalutinio poveikio, todėl juos galite vartoti ilgai. Be to, jie tinka vaikams bei kūdikiams,“ – aiškina J. Šneider.  

Kokiais atvejais derėtų kreiptis į gydytoją?
. Jei sloga nepraeina ilgiau nei tris savaites ar šalia jos laikosi aukšta kūno temperatūra.
. Nosies išskyros tirštos, žalsvos ar geltonos spalvos, atsiranda skausmas sinusų srityje (tai gali būti bakterinės infekcijos požymis).
. Jeigu vaikui nepaliaujamai „bėga“ iš vienos šnervės, gali būti, kad į nosytę įsikišo kokį smulkų daiktą.
. Nosies išskyrose pasirodo kraujas.
. Esant minėtiems simptomams derėtų šeimos gydytojo paprašyti elektroninio siuntimo pas gydytoją otorinolaringologą.
Veronika Pečkienė

Rubrikoje Sveikata ir socialinė apsauga. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *