Ilgiausia kelionė prasideda nuo pirmo žingsnio…

Ateina kartais toks laikas, kai nusprendžiam savo gyvenime ką nors tuo metu labai svarbaus keisti – pradėti sportuoti, daugiau vaikščioti, apskritai judėti, sveikai maitintis, skaityti daugiau knygų, mokytis užsienio kalbą, sveikai maitintis ir t.t. Žodžiu, kas kam svarbu. Ir štai, žmogus apsisprendžia. Pradžioje viskas gerai, keletą dienų ar daugiau viskas vyksta pagal planą. Žmogus jaučiasi susikaupęs, įsipareigojęs sau. Tačiau gyvenimas vyksta, atsiranda rūpesčių visokių ir tuomet nusistatymas pradeda blėsti.
Dar nėra atsiradusio įpročio ir todėl, kai truputį sunku, galvon atsėlina mintis išdavikė – šį kartą praleisiu, ai, čia nieko tokio, rytoj padarysiu. Rytojus ritas į porytojų, o tada porytojus į užporytojų ir t.t. Kiekvienas tą esame patyrę ir ne po kartą.
Motyvacija mažėja, nes mes po kelių pratimo ar užsiėmimo pakartojimų nematome rezultato, o pagal prigimtį norisi… norisi čia, dabar ir greitai. (Juk pirmykštis žmogus, padaręs darbą, iš karto gaudavo atlygį – nusiskynęs vaisių ar sumedžiojęs žvė-rį netemdavo jo į šaldytuvą, o suvalgydavo iš karto… Iš karto ir rezultatas – sotumas). Ko gero, mes, kad ir kaip tai mums nepatinka, savo prigimtyje iš tolimos praeities atsinešėme ir tokius inkstinktus. Tik kultūra, kurioje mes užaugome, mus išmokė, kad rei-kia galvoti apie rytojų, kad rezultatai greitai neatsiranda, kad viskam pasiekti reikia laiko ir pastangų. Tereikia prisiminti pasakas.
Gyvenime daug dalykų vyksta dėl priežasčių, apie kurias mes nepagalvojame. Visi mūsų planuojami pokyčiai, veiksmai jau nebėra tikro išgyvenimo būtinybė (maistas ar saugumas), o smegenys pagal seną pripratimą visada skaičiuoja ir suskaičiuoja, kad, pvz., skaityti knygą dabar, šiuo momentu, nėra būtina. Tai sunkokas uždavinys, o naudą pajusiu galbūt tik ateityje – tapsiu protingesnis… Nusiraminu, kad šiuo momentu tikrai galima išgyventi ir be to, tad aišku, imsiuosi aiškesnio darbo, užsiėmimo, to, kuris duos naudą ir malonumą tuoj pat. O čia pagundų labai daug – internetas, ėjimas į sodą, garažą, dar serialai, bet kas, kas nereikalauja didelių pastangų. Žodžiu, kas kam svarbu tuo momentu. Dažnai atsitinka taip, kad ir sporto klubą daug kas nustoja lankyti tik pradėjęs, nes tik 20 ar 50 kartų atlikus pratimą dar neužauga raumenys, nesimato rezultato ir motyvacija dingsta. Knygą meta po dviejų dešimčių puslapių – neįdomu, nenaudinga… Kitos neieško, nes irgi bus tokia… Taigi daug variantų mes, vedini savo smegenų, prigalvojam tam, kad nereikėtų daryti sunkių, neįprastų mums darbų.
Bet, jei priimi sprendimą ką nors gyvenime daryti kitaip ir nori suformuoti naują įprotį, gali padėti 10 minučių taisyklė (arba mažų žingsnelių taisyklė). Kaip įrodymą, kad taisyklė veikia, prisiminkite, kaip jūs tobulėjote mokydamiesi valytis dantis. Jei būtų reikėję per mėnesį vienu atsikvėpimu išmokti taip taisyklingai ir be jokio vargo brūžinti savo dantis taip, kaip darote jūs dabar… ar galite įsivaizduoti to mažo žmogaus, kuriuo jūs buvote, savijautą?
Taigi 10 minučių (arba mažų žingsnelių) taisyklė sako, kad bet kokią sau išsikeltą užduotį reikia sudalinti į mažas. Pavyzdys, kad ir su knyga. Kai žiūri į visą knygą, gali atrodyti, kad tai per didelis darbas šiuo metu, nes užims per daug laiko, o man reikia į sodą, garažą ar turgų… Žodžiu, smegenys jums tuoj pradės siūlyti paprastesnius, mažiau sudėtingus variantus, kur joms reikės mažiau dirbti ir jūs knygą (ar kitą savo sunkų sprendimą – sporto klubą, kalbos mokymąsi) atidėsit, juk yra kitų neatidėliotinai svarbių reikalų. O jeigu mes mintyse sudalinam knygą į 10 minučių tarpelius ir šiandien skaitom tik dešimt minučių, tai, pasirodo, visai nedaug – apie penki puslapiai.
Kaip? Nieko tokio, kad tai neverčia jūsų išduoti savo nusistatymo daugiau skaityti ir eiti atlikti paprastų užduočių. Dešimties minučių skaitymas yra paprasta užduotis. Ateis rytojus – dar dešimt (ar nebūtinai dešimt, gali būti dvidešimt minučių). Taip žingsnis po žingsnio smegenys pradeda nebijoti tų minučių ir jos gali pavirsti į pusvalandžius ir valandas. Atsiranda įprotis ir įgudimas skaityti. Viskas paprasta.
Jei užsibrėžėte tikslą savaitgaliais pabėgioti, o šią sekundę nesinori, tuomet bent apsiaukite sportinius batelius ir pėsčiomis apeikite savo gyvenamą kvartalą. Tai tikrai nebus sunki užduotis, palyginti su vieno kilometro bėgimu. Ateis kitas savaitgalis ir gal jūs jau porą kartų apeisite kvartalą ar leisitės į žygį prie upės. Ilgiausia kelionė prasideda nuo pirmo žingsnelio. 10 minučių skaityti, piešti, šokti, megzti, mokytis groti, yra visada geriau negu visai nieko nedaryti…
J. V. Kantvilas

Rubrikoje Nuomonė. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *