Magnetinio lauko svyravimai: kaip jie mus veikia?

Rodos nieko nemalonaus nenutiko, tačiau kartais ryte keliamės su skaudančia galva arba blogos nuotaikos. Kodėl taip atsitinka? Apie nepageidaujamą magnetinio lauko svyravimų poveikį žmogui ir būdus tai sumažinti, kalbamės su AB „Versmė“ kineziterapeute Reda Jakubauskiene.

„Fiziškai aktyvūs žmonės mažiau jautrūs magnetinio lauko svyravimams,“ – sako AB „Versmė“ kineziterapeutė Reda Jakubauskienė.

– JAV mokslininkai pastebėjo, kad vietiniai Žemės magnetinio lauko svyravimai labai glaudžiai susiję su žmonių sveikata, nuotaika ir darbingumu.
– Taip. Žemės magnetinis laukas (toliau ŽML) – vienas iš daugelio išorės veiksnių, darančių įtaką žmogaus būsenai bei savijautai. Trumpalaikiai ŽML sutrikimai – taip vadinamos magnetinės audros, siejasi su Saulės aktyvumo padidėjimu. Manoma, kad Saulės ir Žemės magnetinių laukų aktyvumas būtent ir veikia žmogaus elgseną bei sveikatą.
Pastebėta, kad labiausiai reaguoja žmogaus smegenys, nervų bei širdies ir kraujagyslių sistemos.
– Ką labiausiai paveikia magnetinio lauko svyravimai? Ar tai turi įtakos žmogaus amžius, ligos ar dar kas nors?
– Sveikų ir sergančių žmonių organizmai skirtingai reaguoja į geomagnetinio lauko svyravimus. Sveiki žmonės, nepriklausomai nuo amžiaus, magnetinio lauko svyravimus jaučia retai.
Tačiau turintys sveikatos sutrikimų negerai gali jaustis jau artėjant Saulės ir ŽML pokyčiams. Dažniausiai stebimi tokie negalavimai, kaip galvos skausmas, širdies ritmo sutrikimai, padidėjęs kraujospūdis, slogi nuotaika, kūno silpnumas, energijos trūkumas.
Esant magnetinio lauko audroms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis sutrinka širdies ritmas, padidėja kraujospūdis, o ypač jautrūs žmonės neretai jaučia galvos skausmus, būna prislėgtos nuotaikos.
– Kuo pavojingos magnetinės audros?
– Žemės magnetinio aktyvumo pakitimai gali išprovokuoti didelį nuovargį, širdies smūgį, insultą, infarktą, panikos priepuolį ar kitą psichinį sutrikimą. Tada padidėja ir konfliktinių situacijų, nelaimių, avarijų keliuose tikimybė. Pablogėjus sveikatai žmonės atsiduria ligoninėse, operacinėse.
Pastebėta, kad dėl magnetinių audrų daugėja širdies priepuolių, besiskundžiančių širdies ritmo sutrikimais, aukštu kraujospūdžiu, dusuliu. Jautresni, į meteorologinius pokyčius stipriau reaguojantys žmonės gali tapti nervingi, irzlūs, be aiškios priežasties jaučiantys didelį nerimą.
– Kaip šį reiškinį aiškina mokslininkai?
– ŽML svyruoja nuolat, tačiau kol jie nedideli, neigiamas poveikis žmogaus organizmui nepasireiškia. Geomagnetinio lauko generuojami rezonansai susikerta ir persidengia su žmogaus smegenų, širdies ir kraujagyslių sistemos dažniais. Pagrindinė mokslininkų hipotezė, kad pokyčiai šiuose rezonansuose, kaip jau minėta, gali turėti neigiamos įtakos smegenims, nervams, širdžiai.
– Jeigu, tarkim, žmogus žino, kad jį veikia magnetinis žemės laukas, kaip galėtų tam pasiruošti, sau padėti?
– Moksliškai įrodyta, kad reguliarus fizinis aktyvumas naudingas ir turi neginčytiną poveikį ir vaikų, ir suaugusiųjų sveikatai. Fiziškai aktyvūs žmonės mažiau jautrūs magnetinio lauko svyravimams, todėl jų sukeltų negalavimų išvengti (ar palengvinti) padeda įvairūs fiziniai pratimai, mankštos. Taigi, atsižvelgdami į sveikatą ir fizinę būklę, pasistenkite būti kuo aktyvesni kasdieniame gyvenime. Stiprėjant raumenims gerėja ištvermė ir kraujotaka, bendras fizinis pajėgumas.
– Kokiu būdu sergantys širdies ligomis galėtų sumažinti magnetinio lauko poveikį?
– Širdis varinėja kraują po visus organus. Vyresniame amžiuje aerobinis darbingumas mažėja, tačiau fizinis krūvis, aerobinės treniruotės gali pristabdyti ir atitolinti senatvinius pokyčius.
Aerobiniai pratimai, kaip ėjimas, bėgimas, važiavimas dviračiu ar plaukimas treniruoja širdies ir kraujagyslių sistemą. Tada ir patys tampame stipresni, energingesni, sveikesni; mažiau jaučiamas ir ŽML negatyvas.
– Ar padeda kvėpavimo technikos?
– Taip, esant širdies ritmo sutrikimui, padidėjusiam kraujospūdžiui, jaučiant įtampą gali padėti specialios – raminančios, atpalaiduojančios kvėpavimo technikos.
Pavyzdžiui, pakaitinis kvėpavimas: 5 įkvėpimai ir 5 iškvėpimai per minutę sumažina arterinį kraujo spaudimą, teigiamai veikia širdies ritmą.
Pakaitinis kvėpavimas
Atsisėskite ant kilimėlio sukryžiavę kojas (kaip jogai) arba patogiai ant kėdės ir stenkitės, kad nugara būtų tiesi.
. Ramiai kelis kartus įkvėpkite ir iškvėpkite.
. Tada įkvėpkite pilvu, o dešinės rankos nykščiu užspauskite dešinę nosies šnervę ir iškvėpkite per kairę šnervę.
. Tada įkvėpkite per kairę šnervę (trumpam sulaikykite kvėpavimą), o iškvėpkite per dešinę šnervę, ja atverdami, tuo pat metu bevardžiu pirštu užspausdami kairę nosies šnervę.
. Vėl įkvėpkite per dešinę šnervę, o iškvėpkite per kairę šnervę trumpam sulaikydami kvėpavimą; ir užspausdami tai vieną, tai kitą šnerves.
. Tęskite kvėpavimą…
Pastaba: stebėkite, kad per kurią šnervę iškvėpėte, per tą pačią turite ir įkvėpti.
– Tai prasta savijauta prieš oro permainas gali būti magnetinių svyravimų priežastimi?
– Kaip minėjau, mūsų organizmą veikia daug išorinių veiksnių, todėl nederėtų stebėtis, jeigu gamtoje vykstantys ŽML svyravimai ar oro permainos daro įtaką mūsų nuotaikai bei sveikatos būklei.
– Ką palinkėtumėte laikraščio „Gyvenimas“ skaitytojams?
– Būkite sveiki, žvalūs, kuo daugiau judėkite gryname ore ir išlikite geros nuotaikos.
– Dėkui už pokalbį.
Veronika Pečkienė