Vokietijoje gyvenanti prieniškė Lingailė Žiūkaitė: „Vedu save smalsumu“

Reaguojant į nuolat besikeičiančią sudėtingą situaciją Lietuvoje bei siekiant, kad kultūra pasiektų kiekvieno prieniškio namus, gruodžio 8 dieną Prienų kultūros ir laisvalaikio centras pradėjo naują, dvi savaites truksiantį, pokalbių projektą „SuARTėjimas“, kurio metu susipažinsime su pasaulio prieniečiais, kuriančiais savo gyvenimą įvairiose šalyse.

Pokalbių ciklo „SuARTėjimas“ vedėja Z.Kuzminskienė (kairėje) ir pirmoji pašnekovė Lingailė Žiūkaitė.

Pirmoji nuotolinių pokalbių „viešnia“ kraštietė Lingailė Žiūkaitė, šiuo metu savo gyvenimą kurianti Vokietijos sostinėje Berlyne. Nuo mažens mačius mamos dailininkės pavyzdį, dar vaikystėje Lingailė susidomėjo vizualiaisiais menais. Tačiau moteris pripažįsta, jog pačiu tapybos bei piešimo procesu ji nesusižavėjo, nes, kaip pati sako, dažų kvapas ir kūrybinė netvarka jai niekada nepatiko.
Visgi, bėgant metams, tradicinis terminas dailė tapo per siauras, nes per keletą dešimtmečių atsirado įvairių meno šakų, sujungusių dailę ir moderniąsias technologijas – tai buvo puiki alternatyva Lingailei, leidusi realizuoti save kūrybinėje srityje. Daugiau nei prieš 15 metų mergina pasirinko tuomet dar naują Interaktyvaus dizaino studijų programą Vilniaus technologijų ir Dizaino kolegijoje. „Man taip patiko, kad aš galiu labai greitai susiorganizuoti darbo vietą, o mano stalas visuomet išlieka švarus ir man nereikia prisinešti daugybės papildomų priemonių: pieštukų, dažų, o vėliau visko ilgai tvarkyti… Aš uždarau kompiuterį ir viskas aplinkui švaru“, – apie savo pasirinkimą pasakoja moteris.
Prieniškė prisimena, jog tuomet interaktyvaus dizaino sritis Lietuvoje buvo nauja, todėl dar nebuvo gerai apibrėžta, o ir produkto dizainerių prieš 15 metų beveik nebuvo, tad iš pradžių Lingailė pasuko į svetainių dizaino kūrimą, o vėliau, plečiantis rinkos poreikiams, pasirinko produkto dizaino specialybę. „Šiais laikais neturėtume apsibrėžti vienos profesijos visam gyvenimui, gali būti, kad tavo profesija po 10 metų tiesiog nebeegzistuos ar pavirs į kokią nors kitą, kaip ir buvo mano atveju. Mano specialybė keitėsi kartu su industrija ir net nepastebimai. Aš tiesiog mokiausi dalykų, kurie man buvo įdomūs bei kurių tuo metu reikėjo, ir atsidūriau ten, kur atsidūriau. Vedu save smalsumu ir mokausi tų dalykų, kurie yra reikalingi šiandien, o kaip bus ateityje, pamatysim“, – teigia moteris.
Baigusi studijas, Lingailė iš Lietuvos neišvyko, įsidarbino vienoje įmonėje Kaune, kur jai buvo suteikta galimybė pasisemti žinių stažuotėje Jungtinėse Amerikos Valstijose, tačiau Lingailė prisipažįsta, jog, beveik 30 metų pragyvenus Lietuvoje, jai labai norėjosi įgyti patirties užsienyje. „Nuo studijų iki 27-erių metų nebuvau išvažiavusi padirbėti į kitą šalį ilgesniam laikui, todėl man labai norėjosi tos patirties įgyti. Mačiau savo draugus, pažįstamus ir jų pažįstamus, kurie išvažiavę išmoksta įvairių da-lykų, įgyja kultūrinės patirties, ir mane tas labai viliojo. Vieną kartą mano draugas gavo pasiūlymą vykti į Berlyną, tad, kai manęs paklausė, ar man būtų įdomu kraustytis į Vokietiją, nedvejodama sutikau. Pagalvojau, kad ne tik noriu, bet ir bus labai naudinga. O kai atvykau ir pagyvenau, buvau labai maloniai nustebinta, koks puikus miestas yra Berlynas“, – pasakoja prieniškė.
Šiuo metu Lingailė dirba produkto dizaino vadove vienoje Berlyno startuolių įmonėje, kurioje pagrindinė jos užduotis – užtikrinti išsikeltų tikslų, susijusių su produkto dizainu, įgyvendinimą bei rūpintis savo komandos sėkme įmonėje. Anot Lingailės, jos darbe tikslo ir rezultato apsibrėžimas yra pati svarbiausia ir įdomiausia dalis. O procesas, siekiant užsibrėžto rezultato, yra džiaugsmas, ypač tais atvejais, kai prie jo priartėji.
Pasakodama apie darbą vienoje didžiausių Europos sostinių, moteris akcentuoja, jog Berlynas – tai internacionalinis miestas, kuriame „verda“ kultūrų katilas, todėl natūralu, jog ir darbo kultūra skiriasi nuo Lietuvos. Ypač daug dėmesio čia skiriama darbuotojų mikroklimatui gerinti. „Prieš pandemiją mūsų įmonė džiaugėsi ir didžiavosi stipria kompanijos kultūra, kurioje labai svarbūs žmogiškieji ryšiai. Mes rūpinomės vieni kitais ir, išėjus dirbti nuotoliniu būdu, kaip nors reikėjo palaikyti tą ryšį, kurį puoselėjome iki tol. Išbandėme daug įvairių būdų (pvz.: susiorganizuoti skambutį ir šnekėtis apie tai, kaip sekasi ir pan.), kurie iš pradžių mums buvo nenatūralūs ir kiek nejaukūs, nes žmonėms atrodė, kad jie gaišta laiką, nors jei mes susitiktume biure, tai neatrodytų keista. Vienas iš mūsų kompanijos tikslų, kurį išsikėlėm šį ketvirtį – pagerinti virtualią darbo kultūrą. Dabar jau jaučiu, kad yra šioks toks progresas“, – apie darbo ypatumus užsienyje pasakoja pasaulio lietuvė.
Ne vienerius metus Vokietijoje gyvenanti Lingailė nepamiršta ir savo šaknų, kaip pati teigia, ne tik seka naujienas, bet ir dalyvauja rinkimuose. Pokalbių ciklo vedėjos Z. Kuzminskienės paklausta, kokia žinia ir statistika iš Lietuvos ją džiugina labiausiai, moteris sako: „Džiugina visos pozityvios naujienos, nesvarbu, ar jos susijusios su politika, ar su švietimu, ar su sveikata. Visa tai, kas reprezentuoja šalies progresą bei jaunus šiuolaikiškus sprendimus, atnešančius sėkmę ir skatinančius šalies augimą, nuteikia pozityviai“.
Kalbėdama apie Lietuvą, Lingailė prisimena ir gimtąjį kraštą, Prienus. Paprašyta pasidalinti su klausytojais reikšmingiausiais gyvenimo įvykiais iš šio gyvenimo etapo, prieniškė teigia, jog didelę įtaką jos gyvenimui turėjo mokyklos pasirinkimas. Dar besimokydama tuometinėje 3-ioje vidurinėje (dabar „Ąžuolo“ progimnazija), ketvirtoje klasėje, Lingailė pareiškė norą mokytis „Žiburio“ gimnazijoje, o šiuo sprendimu ji džiaugiasi iki šiol. „Dabar aš jau galiu įvertinti, kad jau tuomet mūsų mokykloje buvo skatinamas kritinis mąstymas, iš daugelio mokytojų sulaukdavome paskatinimo mąstyti kritiškai ir improvizuoti. Tą mes ir darėme, todėl užaugome ne tokie, kurie seka instrukcijas ir daro tai, ką jiems pasako, bet keliame klausimus. Manau, kad tas etapas labai svarbus mano gyvenime. Dar labai svarbu, kad „suspėjau į traukinį“ į dailės studiją Kultūros ir laisvalaikio centre, pas mokytoją Dalę. Ta patirtis padėjo įstoti man ten, kur įstojau ir būti ten, kur dabar esu“, – prisiminimais iš gimtojo krašto dalijasi Lingailė.
Anot prieniškės, šiuo metu bene didžiausias ir svarbiausias jos atradimas – rūpinimasis aplinkui esančiais žmonėmis. „Reikia nepamiršti, kad esame bendruomenė ir tokią dalį, kuria pasirūpiname savimi, turime pasirūpinti ir kitu. Tuomet pasaulis bus daug gražesnis ir linksmesnis“, – teigia veikli moteris. Lingailė sako, jog materialių dovanų Kalėdų Senelio šiemet neprašys, tačiau ji labai norėtų, kad greičiau pasibaigtų pandemija ir žmonės vėl galėtų džiaugtis gyvenimu. „Vien tai, kad, atsitikus tokiai krizei, mes galime įvertinti, ką turėjome prieš tai, galbūt ką nors nukreips į pozityvų mąstymą. Norėčiau visiems palinkėti sveikatos ir kad krizė nepaliestų žmonių iš blogosios pusės, o sutikus kliūtis, stengtis į jas pažiūrėti kiek kitaip, pagalvojant, ką aš galiu padaryti šiandien, kad situacija pasikeistų. Kūrybiškai žiūrėti į nesklandumus, juos priimti, išanalizuoti ir susidėlioti mintis ir nemeluoti sau, nes jei nemeluosite sau, suprasite, ko jūs norite iš tikrųjų, ir atsivers keliai“, – linkėjimus šv. Kalėdų proga Lingailė siunčia iš Vokietijos.
Rimantė Jančauskaitė