„Krauju ir mirtimi nelaimėj Tėvynę vaduosim.“

„Kiekvienos idėjos pradžia ir pabaiga yra žmogus“
(Nijolė Gaškaitė-Žemaitienė)
Jonas Matukevičius – žmogus, kuriam šeimos įskiepytos, propaguojamos vertybės, artimiausių jos narių pavyzdys paskatino eiti kautis už Tėvynę. Nedaugelis partizanų sugebėjo išlikti, tačiau šios kartos idealai ir tvirtas charakteris, brangi gyvybės kaina yra aukščiausio laipsnio pasipriešinimas sovietinei ideologijai.
Jonas Matukevičius gimė 1925 m. gruodžio 17 d. Marijampolės aps., Ingavangio k. (dabar – Prienų r.), Juozo Matukevičiaus ir Izabelės Anskaitytės-Matukevičienės šeimoje. Augo kartu su dviem broliais ir trimis seserimis. Mokėsi Ingavangio, Šilavoto mokyklose, Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje. Mokėsi labai gerai, mokyklą baigė vienais penketais. Baigus Šilavoto reformuotą mokyklą, pažymėjimą iškilmingai įteikė kraštiečiai – iš Ingavangio kilęs tuometinis „Kario“ žurnalo redaktorius, kapitonas Simas Urbonas ir iš gretimo Žarstos kaimo kilęs Savivaldybių departamento direktorius Pranas Barkauskas. 1940 – 1944 m. buvo Prienų „Žiburio“ gimnazijos gimnazistas. Mokydamasis „Žiburio“ gimnazijoje, Jonas dalyvavo joje įkurtos Laisvės armijos organizacinėje veikloje.
1940 m. įvykusi Lietuvos sovietinė okupacija, kurią po metų pakeitė nacistinė, taip pat karo pabaigoje vėl sugrįžę bolševikai neabejotinai padarė didelę įtaką viso krašto ir atskirai kiekvieno Lietuvos piliečio gyvenimui. Jonas Matukevičius 1945 m. pavasarį auklėtojui Juozui Stravinskui-Žiedui išėjus pas partizanus, tais pačiais metais įstojo į jo vadovaujamą Geležinio Vilko pulką. Kiekvienas partizanas, stodamas į būrį, turėjo priimti priesaiką, pasirinkti slapyvardį. Jonas Matukevičius pasivadino Danieliaus slapyvardžiu. Dalyvavo Degimų, Būdninkų, Žemaitkiemio kautynėse su NKVD kariuomene, partizaninėse operacijose, tarp jų – 1945 metų vasario 28 dienos Šilavoto garnizono ir stribyno apgultyje. Du kartus buvo lengvai sužeistas. Ne kiekvienas vyras ryždavosi rinktis partizano kelią, nes daugelis nujautė, kad tokia pogrindinė veikla yra pasmerkta fiziniam pralaimėjimui.
Kai Kauno mieste ir jo prieigose buvo įkurta ginkluoto pobūdžio Algimanto apygarda, Jonas Matukevičius gavo žodinį nurodymą dirbti šios apygardos štabe. 1946 metų pradžioje suimtas ir apkaltintas lėšų antitarybinei nacionalinei organizacijai rinkimu. Tais pačiais metais balandžio pradžioje MVD karinis tribunolas Jonui atseikėjo 10 metų griežto režimo kalėjimo ir 5 metus gyventi be teisių tremtyje. Algimanto apygarda buvo viena vėliausiai įkurtų ir trumpiausiai gyvavusių Lietuvoje. Vis dėlto ir tie treji jos įtemptos veiklos metai amžiams įrašė garbingą Laisvės kovotojų vardą į mūsų tautos istorijos puslapius. Rezistencinė kova nuslopo, bet ji liko tautoje, padėjo Sąjūdžio veikloje, įkvėpė Lietuvą pakilti į kovą už laisvę ir nepriklausomybę.
Prasidėjus Atgimimui, J. Matukevičius visomis jėgomis įsitraukė į Tėvynės atkuriamąjį darbą. Rūpinosi žuvusių partizanų atminimo įamžinimu, siekdamas supažindinti dabartinę kartą su partizanų kovomis, inicijavo ne vieną renginį jaunimui ir juose dalyvavo. 1990–2011 m. J. Matukevičius buvo atkurto Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tauro apygardos vadas. Dimisijos kapitonas. 1998 m. birželio 3 d. jam suteiktas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos Prezidento 1998 m. lapkričio 18 d. dekretu apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi. 2000 m. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dešimtmečio proga už nuopelnus, atkuriant ir įtvirtinant Lietuvos nepriklausomą valstybę, Jonas Matukevičius buvo apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu.
Jonas Matukevičius buvo, yra ir bus pavyzdys, įkvepiantis pasiaukojamai ginti Tėvynę. Savo veikla jis įrodė, kad nedidelė tauta, kurios nepriklausomybės siekis ne visada patinka pasaulio galingiesiems, moka branginti laisvę ir dėl jos kovoti.
Rūta Levinskienė
Prienų krašto muziejaus
Kultūrinių veiklų koordinatorė ir organizatorė

Rubrikoje Tai, kas išaugina.... Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *