Kaip pristabdyti osteoporozę?

Pasaulyje sparčiai daugėja pagyvenusių žmonių bei su amžiumi susijusių susirgimų. Lietuvos osteoporozės fondo duomenimis, pagyvenusių žmonių liga – osteoporoze serga 250 tūkst. žmonių arba 10–12 proc. visų gyventojų. Europoje, JAV ir Japonijoje – 75 mln. žmonių.
Ką derėtų žinoti apie pagyvenusių žmonių ligą – osteoporozę, kalbamės su VšĮ Prienų ligoninės direktore, gydytoja endokrinologe Jūrate Milakniene.
– Kas yra osteoporozė ir kokie jos pavojai?
– Įdomu tai, kad žmogus gimsta turėdamas 300 kaulų, o miršta – su 206. Iki 27–32 metų amžiaus kaulinis audinys stiprėja. Beje, kasmet atsinaujina apie 10 proc. kaulinio audinio.
Senstant kaulų apykaita lėtėja, jie silpsta, sunkiai gyja mikrolūžiai, nuo menkiausios traumos lūžta kaulas. Osteoporozė – liaudiškai vadinama kaulų retėjimu, minkštėjimu. Tai sisteminė liga, kuriai būdinga maža kaulų masė, padidėjęs jų trapumas, lūžiai.
Manoma, kad osteoporoze serga kas trečia moteris ir kas penktas vyras.
Osteoporoze dažniau serga moterys. PSO duomenimis, 80 proc. po menopauzės periodo moterų negalvoja, kad joms gresia osteoporozė ir kaulų lūžiai. Sulaukusios 50 metų amžiaus, 1 iš 3-ijų patiria osteoporozinį kaulo lūžį. Jų moterims nuo 55 metų pasitaiko dažniau nei vyrams, tačiau senyvame amžiuje (per 75 metų) abiejų lyčių lūžių skaičius susilygina.
Senyvo amžiaus žmonių griuvimai baigiasi traumomis, lūžiais (5 proc.), negalia. Viena sunkiausių pasekmių – osteoporozinis šlaunikaulio lūžis, nes tik mažiau nei 30 proc. asmenų po šios traumos atgauna buvusią fizinę formą, o 50 proc. – nebegali gyventi savarankiškai.
– Kodėl vyrai osteoporoze serga rečiau?
– Brendimo metu didėja kaulų masė. Berniukai bręsta ilgiau, todėl sukaupia daugiau kaulų masės. Mergaitės bręsta trumpiau ir intensyviau, todėl kaulų masė mažesnė.
Po menopauzės estrogenų kiekis kraujyje moterims mažėja labai greitai, keičiasi kaulų struktūra, jie retėja, lūžta, netenka mineralinių medžiagų.
Vyrams senstant testosterono kiekis mažėja lėtai, todėl kaulai išlieka nepakitę ilgiau.
– Kokios ligos, įpročiai skatina kaulų retėjimą?
– Nereta osteoporozės priežastis – ilgalaikis medikamentų vartojimas. Pavyzdžiui, gliukokortikoidų (5 mg ar daugiau per dieną ilgiau kaip šešis mėnesius), vaistų nuo traukulių (fenitoino, fenobarbitalio), mažinančių skrandžio rūgštingumą, kuriuose yra aliuminio druskos. Osteoporozė pasireiškia ir sergant inkstų, reumatinėmis, endokrininėmis ligomis.
Vyrų osteoporozės ir lūžių tikimybę didina alkoholizmas (net 15–20 proc. atvejų). Kaulų retėjimą skatina nesveika mityba, mažas fizinis aktyvumas, patirtos traumos.
Kaulus silpnina virškinamojo trakto, žarnyno uždegimai, kurie sutrikdo normalią kalcio, fosforo, kitų mineralų bei vitaminų apykaitą.
Osteoporozės diagnozei atliekamas kaulų mineralinio tankio tyrimas – osteodensitometrija. Diagnozei pasitvirtinus, pacientui skiriamas valstybės finansuojamas 2 metų gydymas. Vėliau tyrimas kartojamas. Lūžių diagnostikai skiriamas rentgenologinis, ultragarsinis tyrimas.
Lietuvoje yra efektyvių, saugių medikamentų osteoporozės gydymui. Tačiau pirmiausiai derėtų rūpintis sveika gyvensena, racionalia mityba.
– Ką derėtų žinoti apie ligos profilaktiką?
– Vyresniame amžiuje labai svarbu, kad organizme būtų pakankamai kalcio ir vitamino D, nes priešingu atveju osteoporozės gydymas nebus veiksmingas.
Senyviems žmonėms derėtų labiau save saugoti, vengti traumų. Buitį sutvarkykite taip, kad judėti ir gyventi būtų patogu ir saugu. Nepamirškite nuolat atlikti fizinius pratimus (3–4 kartus per savaitę po 30–40 min.), tada didės raumenų masė, gėrės koordinacija, mažės griuvimų ir kaulų lūžių pavojus. Stenkitės vengti alkoholio, nerūkyti, laiku ir nuolat gydytis lėtines ligas, galinčias sutrikdyti normalią kaulų apykaitą, gauti pakankamai vitaminų.
– Kuo svarbus vitaminas D?
– Vitaminas D stiprina kaulus, imuninę sistemą, todėl sukaupę šio vitamino rečiau sirgsime infekcijomis ir peršalimo ligomis; tai padės išvengti krūties vėžio, silpnaprotystės, depresijos.
Vitaminas D saugo ir nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Austrų mokslininkai nustatė, kad dėl vitamino D trūkumo iki 50 proc. padidėja širdies infarkto rizika. Jei vargina raumenų silpnumas, traukuliai, kaulų, kūno skausmai, lėtinis nuovargis, nemiga, sulėtėjęs mąstymas, bloga koncentracija, tikėtina, kad jums trūksta vitamino D.
Tarptautinis osteoporozės fondas sveikiems pagyvenusiems asmenims rekomenduoja 800 –1000 TV vitamino D per parą, nutukusiems, sergantiems osteoporoze ir mažai būnantiems saulėje žmonėms – 2000 TV, o 4000 TV paros dozė skiriama, kai yra žymus vitamino D nepakankamumas.
Dėl preparato pavadinimo ir dozės konkrečiu atveju derėtų pasitarti su gydančiu gydytoju.
– Derėtų nepamiršti ir kalcio…
– Kalcis – svarbus kaulų, dantų, plaukų, nagų būklei. Pirmieji kalcio trūkumo požymiai – besisluoksniuojantys ir lūžinėjantys nagai, išsišakoję plaukų galiukai, be to, silpnėja kaulų struktūra.
Kalcio daug varškėje, sūriuose, kiaušiniuose, taip pat mėsoje, žuvyse, sojų pupelėse, rupių miltų gaminiuose, kopūstuose, kriaušėse, slyvose. Kalcis, gaunamas su magniu, fosforu ir cinku, gerai įsisavinamas. Svarbu daugiau valgyti ne rūgštinančio, o šarminančio maisto (daržovių, vaisių) – taip sukursime mineralams tinkamą aplinką.
Kai kurie maisto produktai, kuriuose yra oksalo rūgšties (rūgštynės, rabarbarai, špinatai), trukdo organizmui pasisavinti kalcį. Jis prarandamas ir dėl kofeino – geriant stiprią kavą, arbatą, kokakolą. Kalcį „išplauna“ iš organizmo gazuotas mineralinis vanduo, alkoholiniai gėrimai, taip pat sūrus maistas, kuriame daug natrio.
Kalcio paros norma suaugusiesiems – 1000 mg. Jeigu su maistu žmogus gauna mažai kalcio, būtina naudoti maisto papildus. Vitaminas D ir kalcis stiprina kaulus, tačiau tinkamą dozę skirs gydantis gydytojas, įvertinęs bendrą sveikatos būklę.
– Dėkojame už pokalbį. Tikimės, kad skaitytojai pasinaudos jūsų rekomendacijomis.
Kalbėjosi Veronika Pečkienė