Gaisrai: kaip jų išvengti per šventes?

Šventiniu laikotarpiu neretai tyko pavojai, daugiau kyla gaisrų. Kaip jų išvengti ir elgtis įvykus nelaimei, pasakoja Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyresnioji specialistė Džiuginta Vaitkevičienė.
Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (KAPGV) duomenimis, kasmet Kauno apskrityje šventiniu laikotarpiu gaisruose žūsta po kelis žmones. Pagrindinės priežastys: neatsargus rūkymas, netinkama krosnių, židinių, dūmtraukių, elektrinių prietaisų eksploatacija; dėl skubos, alkoholio vartojimo sumažėjęs žmonių budrumas.
Gaisrai kyla neatsargiai elgiantis su žvakėmis, šventine pirotechnika, gaminant maistą virtuvėje.

Krosnį prižiūrėkite tinkamai
Kasmet daugiau nei 30 proc. individualių namų nukenčia nuo gaisrų, kylančių dėl netvarkingai įrengtų bei eksploatuojamų krosnių, židinių, rūkyklų. Namų savininkai turėtų laikytis Gaisrinės saugos taisyklių, t.y. suodžius iš dūmtraukių, krosnių išvalyti prieš šildymo sezoną, o jo metu – ne rečiau kaip kartą per ketvirtį.
Svarbu laikytis saugaus atstumo nuo degių medžiagų, neklijuoti tapetais šalia esančių sienų: užkūrus krosnį, tapetai kaista, greitai užsidega. Jei ties krosnies pakura grindys medinės, prikalkite ne mažesnį kaip 50×70 cm skardos lakštą.
Jei, užkūrus krosnį ar židinį, dūmai rūksta į patalpas (suodžiai dažniau užsidega vėjuotą dieną), kuo skubiau išvalykite krosnį ir dūmtraukį: užgesinkite ugnį kūrykloje, sandariai uždarykite krosnies bei peleninės dureles ir kvieskite ugniagesius.
Neperkaitinkite krosnių, nedžiovinkite arti jų skalbinių, malkų. Baldai turėtų būti ne arčiau nei per 1 metrą nuo krosnies. Nenaudokite pavojingų lengvai užsidegančių pakurų, tokių, kaip benzinas, žibalas, acetonas. Nepalikite kūrenamos krosnies atvirų durelių.

Atsargiai – su elektriniais prietaisais
„Šaltuoju metų laiku atsargiai naudokite šildančius elektrinius prietaisus. Kartais šeimininkai, palikę įjungtą šildytuvą, užmiega, ir kyla gaisras. Todėl statykite šildytuvus (ant jų nedžiaukite skalbinių), krosneles toliau nuo užuolaidų, baldų. Išeinant iš namų ar nakčiai elektrinį šildytuvą būtina išjungti. Trūkus elektrinio šildytuvo tepalo skyriui ir tepalui išsiliejus ant kaistančio šildytuvo, gali kilti gaisras“, – perspėja D. Vaitkevičienė.
Gaisrai kyla dėl netvarkingos elektros instaliacijos, laidų, kištukų, lizdų. Jeigu karšti elektros laidai, kištukiniai lizdai, dėl neaiškių priežasčių išmušami elektros saugikliai, mirga šviesa, virš kištukinių lizdų, jungiklių atsiranda degimo žymių, elektros laidų svilėsių kvapas – tai rodo, kad elektrinis prietaisas ar elektros instaliacija netvarkinga.
Pavojinga į elektros tinklą iškart jungti daug elektros prietaisų (pavyzdžiui, virdulį, mikrobangų krosnelę, televizorių). Tada perkraunama elektros instaliacija, kaista laidai, gali įvykti trumpasis jungimas ir kilti gaisras.

Jei užsidegė televizorius
Ar mokate teisingai pakrauti telefoną, nešiojamą kompiuterį? Tikriausiai ne visiems žinoma, kad pirmiausia prailgintuvo kištuką derėtų jungti į prietaisą, o tik po to – į elektros lizdą. Pirmiausia atjungiamas prietaisas ir tik tada iš elektros lizdo ištraukiamas pakrovėjas.
Kai kurie žmonės jį palieka tinkle, tačiau tai nėra gerai, nes didina gaisro riziką.
Kaip elgtis užsidegus televizoriui ar kitam elektros prietaisui? Būtina greitai ištraukti kištuką iš elektros tinklo, užmesti ant degančio prietaiso audeklą ir tik tada gesinti vandeniu.

Ugnis nelaukia…
Šventiniu laikotarpiu dažniau kūrenami laužai. Gyvenvietėse juos galima kurti ne arčiau nei 30 metrų nuo statinių. Laužui užkurti tinka sausi lapai, medžių šakelės, popierius, bet ne degios skystos medžiagos (nuo menkiausios kibirkšties užsidega drabužiai). Nepalikite be priežiūros smilkstančios ugniavietės, ją būtina užgesinti.
Ugnis užsiliepsnoja ir nuo neužgesintos nuorūkos ar netinkamai padėtos cigaretės. Ją meskite tik į nedegų indą. Nuo nuorūkos užsidegus sofai ar foteliui jau po 3 minučių kambarys prisipildo nuodingų dūmų, nuo kurių žmogus gali prarasti sąmonę ir užtrokšti.

Pavojai tyko virtuvėje
„Pavojingiausia vieta – karšta viryklė, nes gali užsidegti šalia jos neatsakingai palikta popierinė pakuotė, rankšluostis ir t.t. Gaminant šventinius patiekalus gali užsiliepsnoti ir maistas, ypač riebalai, aliejus. Jeigu puode užsidegė ruošiamas patiekalas ar keptuvėje – aliejus, indą uždenkite dangčiu, ir kuo greičiau išjunkite viryklę. Degančių riebalų jokiu būdu negesinkite vandeniu, nes jis karštus riebalus ištaško labai dideliu spinduliu ir gali jus nuplikyti,“ – pataria D. Vaitkevičienė.
Pasak pašnekovės, dažniausiai ugniagesiai išvažiuoja gesinti degančio puodo ar nuo lygintuvo užsidegusios lyginimo lentos ar stalo apie 9 valandą ryto. Tipiškas atvejis: papusryčiavo, užmiršo nukelti puodą nuo viryklės ar išjungti lygintuvą ir išskubėjo į darbą.
Virtuvėje neretai kyla gaisrai, kai šeimininkės, gamindamos valgį, užsižiūri televizorių ar ilgokai kalbasi telefonu. Nepalikite veikiančios viryklės be priežiūros, ruošdami valgį būkite virtuvėje. Virtuvėje pavojų kelia ir garų surinktuvai. Jų nevalytuose filtruose prisikaupusios namų dulkės ir riebalai užsidega akimirksniu.

Nepalikite degančių žvakių be priežiūros
Lietuvoje, ypač per didžiąsias metų šventes, populiaru deginti žvakes, šaltą ugnį. Nepalikite be priežiūros degančių advento vainikų, šventinių žvakių. Nederėtų mažiems vaikams duoti į rankas degančių žvakių, o jeigu taip yra, būtinas suaugusiųjų dėmesys.
Gaisras kyla nuo šaltosios ugnies kibirkšties, užkritusios ant greit užsidegančios staltiesės, ar nuo karšto sudegusios ugnelės strypelio, padėto ant degios medžiagos. 

Kaip naudotis šventine pirotechnika?
Šventinę pirotechniką naudokite pagal paskirtį – jei priemonės pritaikytos lauko sąlygomis, jomis negalima naudotis, pavyzdžiui, balkone. Svarbu laikytis ir saugaus atstumo nuo žmonių, pastatų, langų. „Neretai iššauta raketa pakeičia kryptį ir įkrenta pro atvirą langą į butą. Pirotechnikos priemones naudokite būdami blaivūs, nes neblaivaus žmogaus paleistas fejerverkas gali skrieti nežinoma kryptimi. Vidurnaktį, kai į orą kyla fejerverkai, patartina užsidaryti langus, balkonų duris. Ypač pandemijos laikotarpiu derėtų vengti masinių susibūrimo vietų, kur ir daug šaudoma, – primena ugniagesių atstovė. –Nestatykite automobilių arti šiukšlių konteinerių, nes pastaraisiais metais šventiniu laikotarpiu ypač padaugėjo tyčinių šiukšlių konteinerių padegimo atvejų“.

Kilus gaisrui – gelbėkite save
Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos specialistai primena: jei kyla pavojus žmogaus gyvybei, kvieskite ugniagesius ir tik po to gesinkite gaisrą. Jeigu gaisras įsiliepsnojo ir jo nepavyksta užgesinti, paskubėkite išeiti iš patalpos: kai daug dūmų, užsidenkite burną ir nosį audiniu ir eikite pasilenkę arba šliaužkite, jokiu būdu nesiveržkite per atvirą liepsną. Negelbėkite turto, gelbėkite save.
Uždarę duris, leiskitės laiptais žemyn, liftu nesinaudokite. Kai laiptinė paskendusi dūmuose, lipkite laukan per balkoną ir šaukitės pagalbos.
Užsidegus drabužiams, griūkite ant žemės, užsidenkite veidą rankomis ir raičiokitės, kad užslopintumėte degančią ugnį. Jeigu dega kito žmogaus drabužiai, pargriaukite jį ir slopinkite ugnį nuo galvos iki kojų, kuo tik galite (geriausia apgaubti dideliu audeklu, kad ugnis negautų oro). Nudegintas vietas 10-15 minučių aušinkite vandeniu, sniegu, tada uždėkite drėgną rankšluostį ir, jei nudegimai stiprūs, laukite medikų.
Jūsų gyvybę miegant gali išgelbėti dūmų jutiklis – prietaisas, aptinkantis dūmų rusenimą ir degimą. Kambaryje atsiradus net nedideliam dūmų kiekiui, jutiklis ima skleisti garso signalą, kuris pažadina miegančiuosius ir perspėja apie kilusį gaisrą.
Jei namuose nėra dūmų jutiklių, juos derėtų įrengti prie miegamojo kambario ir kiekviename namo aukšte.
Kilus gaisrui, skubėkite kviesti pagalbą telefono numeriu 112.

Verta prisiminti:
. Į elektros tinklą vienu metu nejunkite daug elektros prietaisų.
. Nepalikite veikiančios viryklės, besikūrenančios krosnies ar židinio be priežiūros.
. Per šventes per daug neatsipalaiduokite, nepalikite vienų mažamečių vaikų.
. Išeidami iš namų būtinai patikrinkite, ar išjungėte visus elektrinius, dujinius prietaisus.

Šaltinis KAPGV: Iš pateiktų Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (KAPGV) duomenų matyti, kad ypač sumažėjo gaisrų atvejų Prienų r. savivaldybėje 2020 m. gruodį, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.

Veronika Pečkienė

Rubrikoje Teisė žinoti. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *