Kultūrinės patirtys keliasi į virtualybę, ar tai sudomins žiūrovus?

Kultūrinė veikla – viena iš labiausiai dėl karantino apribojimų nukentėjusių sričių: renginiai atidėti, repeticijos sustabdytos, idėjos „įšaldytos“ neribotam laikui. Kaip tokiomis aplinkybėmis kultūros sektoriaus darbuotojai susitaiko su nuotoliniu darbu – priima jį kaip savotišką izoliaciją, o gal kaip kūrybines atostogas, kurios suteikia progą ieškoti naujų kelių ir priemonių tam, kad būtų pasiekti ir išlaikyti kultūros centrų lankytojai? To teiraujuosi Prienų kultūros ir laisvalaikio centro direktorės, Lietuvos kultūros centrų asociacijos Kauno apskrities tarybos narės, Kultūros centrų tarybos prie LR Kultūros ministerijos narės Virginijos NAUDŽIŪTĖS.
– Rūpi sužinoti, kaip šiuo nelengvu pandemijos laikotarpiu sekasi organizuoti darbą Prienų rajono savivaldybės kultūros ir laisvalaikio centruose, laisvalaikio salėse. Su kokiais sunkumais susiduriate?
– Iš tiesų, kai reikalavimai nuolat keičiasi, griežtinami apribojimai, kultūros įstaigoms sunku planuoti savo veiklą. Dar iki pandemijos pradžios suderintus renginius, pasirašytas sutartis su atlikėjais teko nutraukti. Kaip ir kitos įstaigos, perėjome prie nuotolinio darbo. Dėl to, kokias veiklas galime vykdyti kontaktiniu būdu, o kurios veiklos galimos tik per nuotolį, kyla daug neaiškumų, netgi sumaišties. Šiuo laikotarpiu kultūros įstaigoms galioja keletas įstatymų, į kurių nuostatas savo veikloje turime atsižvelgti, kartais jos prieštarauja viena kitai. Kaip biudžetinio sektoriaus atstovai privalome laikytis savivaldybių ir valstybės įstaigoms taikomų apribojimų dėl darbo, laisvalaikio, renginių organizavimo.
Kultūros ministerija, nustačiusi apribojimus kūrybinių kolektyvų veiklai, juos pritaikė labiau profesionaliems atlikėjams, dirbantiems pagal darbo sutartis. O mėgėjų meno kolektyvų veikla tarsi lieka pilkojoje zonoje, kuri nereglamentuojama, todėl, neturint teisinio apibrėžtumo, pagrįstai kyla daug klausimų. Pavyzdžiui, profesionalioms sporto komandoms buvo leista žaisti nedėvint kaukių, o panašų fizinį krūvį patiriantiems šokių kolektyvams – ne.
Sukamės iš padėties. Šokių kolektyvo „Ringis“ repeticijos persikėlė į skaitmeninę erdvę, tačiau jos labiau individualios, skirtos šlifuoti atskirus šokio žingsnelius. Nuotoliniu būdu, pasitelkiant šiuolaikines technologijas, bando repetuoti ir tokias galimybes turintys Išlaužo laisvalaikio salės vokalinio ansamblio nariai, dialogus mokosi mėgėjų teatrų „Langas“ ir „Vėtrungė“ dalyviai…
Nuo praėjusios savaitės įsigalioję apribojimai, kad būriuotis galima tik po du asmenis išlaikant atstumą, dar labiau suvaržė Prienų kultūros ir laisvalaikio centro veiklą. Nenorime žiūrovams pateikti senų koncertinių įrašų, tačiau darbuotojams tokiomis aplinkybėmis bus sudėtinga sukurti ir įrašyti naujas programas, kurios visiems, pasiilgusiems kultūros, taptų prieinamos internetinėse svetainėse bei socialiniuose tinkluose.
– Kokių naujų galimybių karantino metu atradote?
– Kalbant apie teigiamą karantino pusę, šis laikotarpis mūsų darbuotojams yra palankus tobulėti savo srityje. Nemažai rajono kultūros darbuotojų dalyvavo mėnesio trukmės nuotoliniuose mokymuose, kuriuos organizavo Lietuvos nacionalinis kultūros centras. Tikiuosi, kad įgytas žinias, bendrąsias kompetencijas, derybinius įgūdžius darbuotojai panaudos ieškodami naujų auditorijų, skatindami bendruomenių įsitraukimą.
Šią pauzę išnaudosime mokydamiesi televizinio darbo specifikos, šios srities specialistų neturime, todėl įgytos specifinės žinios padės ir ateityje, renginiuose taikant mišrias (tiesiogines ir nuotolines) bendravimo su žiūrovais formas.
Nuo gruodžio 8 d. pradėjome nuotolines laidų transliacijas per Zoom programą, kiekvieną antradienį ir penktadienį nuo 18 val. iki pat Kalėdų kviesime stebėti ciklo „suARTėjimas“ pokalbius su pasaulio prieniečiais. Jų metu kalbinsime žymius kraštiečius, gyvenančius, dirbančius, kuriančius įvairiose šalyse. Laidose sutiko dalyvauti: produkto dizaino vadovė Lingailė Žiūkaitė (Vokietija, Berlynas); aktorė, rašytoja, fotografė Eglė Aukštakalnytė-Hansen (Kenija, Nairobis); meno galerijos ambasadorė miesto bendruomenėms, mokytoja, renginių organizatorė, poetė Judita Grublienė (Jungtinė Karalystė, Peterboras); aktorė, režisierė, performansų menininkė, choreografė Irina Lavrinovič (Belgija, Briuselis); dailininkė, privačios meno galerijos savininkė, įvairių kultūros asociacijų ir organizacijų narė Dalia Blauensteiner (Austrija, Kremsas prie Dunojaus). Tikimės, kad žiūrovams šios gyvos transliacijos patiks.
Į virtualią erdvę perkelsime ir daugiau kultūrinių produktų. Šilavoto, Pakuonio laisvalaikio salių darbuotojai parengė ir pristatė Vėlinių puokščių komponavimo, adventinio vainiko pynimo edukacijas.
Šiuo metu galima pasigrožėti Šilavoto laisvalaikio salės feisbuko paskyroje parengta virtualia tapybos darbų paroda „Šilavoto Davatkyno atvaizdai“. Joje eksponuojami paveikslai, nutapyti Šilavoto Davatkyne vykusių dailininkų plenerų metu.
Naujosios Ūtos laisvalaikio salės mėgėjų meno kolektyvų vadovė, atlikėja Lijana Sarnickienė ketina įrašyti savo autorines dainas pagal Prienų krašto poetų tekstus, šį solinio vakaro įrašą pasiūlysime pasiklausyti jau po Naujųjų.
– Artėja Kalėdos, Naujieji metai, kitų metų kalendoriuje rikiuojasi įsimintinų ir valstybinių švenčių paminėjimo datos, galbūt ir šioms progoms pasiūlysite įdomių kultūrinių projektų?
– Šiandien, kas savaitę griežtinant socialinių kontaktų apribojimus, sudėtinga pasakyti ką nors konkretaus. Turėjome minčių organizuoti po miesto viešąsias erdves „keliaujančius“ koncertus, bet akivaizdu, kad artimiausiu metu jų neįgyvendinsime.
Sausio įvykius planavome, kaip ir anuomet, prieš 30 metų, paminėti prie visą naktį deginamų laužų, dalinantis asmeniškais ir jautriais prisiminimais, tačiau gali būti, kad degantys laužai taip ir liks tik tų atmintinų dienų simbolis, galbūt eteriui pašnekinsime vieną kitą pašnekovą.
Be abejo, niekas nesukliudys kartu su visa Lietuva dalyvauti visuotinėje pilietinėje akcijoje „Atmintis gyva, nes liudija“, savo namų, darboviečių languose įžiebti žvakeles. Apšviesime Prienų kultūros ir laisvalaikio centro pastatą simbolinėmis spalvomis, kurios praeiviams primintų to meto įsimintinus įvykius…
– Tik prieš kelias dienas Kultūros tarybai prie LR Kultūros ministerijos pateikėte 2021 metų veiklos paraiškas, kokioms programoms tikitės sulaukti finansavimo?
– Kultūros tarybos programų konkursui Prienų KLC pateikė tris projektų paraiškas, sėkmės atveju prie jų įgyvendinimo įsipareigojo prisidėti ir Prienų rajono savivaldybė, tikimės pritraukti ir privačių rėmėjų lėšų, sulaukti dalykinio partnerių indėlio.
Vienas projektas skirtas šiuolaikinio šokio sklaidai ne tik Prienų rajono, bet ir kitose Kauno regiono savivaldybėse, todėl jį vykdysime kartu su partneriais – 10 Kauno apskrities kultūros centrų, skėtinėmis šiuolaikinio šokio organizacijomis, švietimo įstaigomis ir bendruomenėmis. Tarp planuojamų projekto veiklų – šiuolaikinio šokio edukacijos moksleiviams, meno rezidencijos, skatinančios aktyvų bendruomenės įsitraukimą, šokio spektaklių pristatymas Prienuose, Kaišiadoryse, Birštone ir Jonavoje.
Antruoju projektu siekiame išplėsti tradicinio sakralinės muzikos festivalio „Džiaugsmas pasauliui“ geografiją, kolektyvus kviesime pasirodyti ne tik Prienų, bet ir Išlaužo, Pakuonio, Šilavoto bažnyčiose. Jei ankstesnio festivalio metu kolektyvai ir klausytojai turėjo galimybę susipažinti su grigališkojo choralo kūriniais, kitų metų festivalio tema – gospelo stiliaus sakralinė muzika.
Teikdami dar vieną projektą, neapsiribojame vien tradicinio folkloro kolektyvų festivalio „Tėvelio dvarely“ organizavimu. Papildomomis veiklomis sieksime jo išliekamosios vertės – festivalyje dalyvaujančius kolektyvus kviesime repertuarą papildyti Prienų krašto pateikėjų atliktomis dainomis ir pasakojimais.
Kūrinius įrašysime, filmuota ir įgarsinta medžiaga tikimės papildyti kuriamus Prienų krašto, Kauno regiono turistinius kelius. Norėtume, kad turistiniai maršrutai keliautojus supažindintų ne tik su gamta, pastatais, istorija, bet ir su nematerialiuoju paveldu – liaudies dainomis, pasakojimais, padavimais ir kt.
Žinoma, kol kas tai – tik planai. Ar galėsime tai įgyvendinti, priklausys nuo to, ar pateikti projektai gaus finansavimą.
– Prienų KLC pastato vidus ir fasadas pastebimai išgražėjo: apšiltintos ir atnaujintos sienos, tvarkoma aplinka, atsiras naujų erdvių. Kada planuojama baigti renovacijos darbus?
– Valstybės investicijų programos lėšomis finansuojami darbus planuojama užbaigti iki šių metų pabaigos, Savivaldybės lėšomis finansuojamus darbus – kitų metų pradžioje. Renovacijos metu apšiltintas ir atnaujintas pastato fasadas, pastato prieigos atnaujintos ir pritaikytos regėjimo nei judėjimo negalią turintiems žmonėms, sutvarkytas vidinis kiemelis, įrengtos pastato perimetrą stebinčios vaizdo kameros.
Tikimės, kad kavinė ir vidinis kiemelis lankytojams taps patrauklesni ne tik dėl atnaujintos aplinkos, bet ir dėl naujų kultūrinių paslaugų. Turime sumanymų vasaros vakarais organizuoti kino filmų peržiūras, rengti gyvos muzikos vakarus, į kuriuos kviesime ir vietinius, ir profesionalius atlikėjus.
Mums svarbus ir pastato bei jame esančio turto saugumas. Per pastaruosius dvejus metus ne kartą nukentėjome nuo vagišių ir chuliganiškų veiksmų, ir tik stebėjimo įrangos, neabejingų žmonių ir policijos pareigūnų dėka vagystės buvo operatyviai išaiškintos, todėl pavyko išvengti didesnių nuostolių.
Galime pasidžiaugti, kad ankstesnių renovacijos etapų metu atnaujinta Koncertų salė vis dar maloniai nustebina atvykstančius svečius. Neseniai dėl gražios aplinkos komplimentų sulaukėme iš Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto atstovų, su kuriais šiais metais užsimezgė gražus bendradarbiavimas.
Pirmasis bendradarbiavimo rezultatas – Prienų krašto turistinis ženklas. Studentai konkursui pateikė per 30 pasiūlymų. Prienų rajono savivaldybės sudaryta komisija iš geriausių darbų išrinko vieną, labiausiai atspindintį Prienų krašto vertybes. Bendradarbiavome ir dėl rugsėjį turėjusio vykti, tačiau saugumo sumetimais atšaukto pirmojo respublikinio „Duonos ir ugnies“ festivalio meninio apipavidalinimo.
– Šie pavyzdžiai tik patvirtina, kad kultūra neturi sienų…
– Regionuose kultūros darbuotojai dirba kūrybingai ir įdomiai, tik kartais esame per kuklūs, nemokame pasigirti, pasididžiuoti, pristatyti tai, kuo esame turtingi. Šiuo metu vis dažniau nuskamba idėjos, kad nacionalinėje televizijoje atsirastų transliacijos iš regioninių kultūros centrų. Žinoma, ši galimybė mus įpareigotų išmokti kurti kitokius, televizijos standartus atitinkančius kultūrinius produktus… Bet yra dėl ko stengtis.
Taigi, nors pandemija pakeitė mūsų kasdienybę ir prioritetus, kultūrinė veikla vyksta, ieškome naujų formų ir būdų, kaip priartėti prie žiūrovo, pasiekti platesnes auditorijas. Svarbu, kad kultūros įstaigos dirbtų ne pavieniui, o bendraudamos ir bendradarbiaudamos net tik su kultūros, bet ir su kitų sektorių įstaigomis ir organizacijomis bei neapsiribodamos vietiniu lygmeniu.
Vienas karantino privalumų – šiuo laikotarpiu išsiplėtęs bendravimas internetu, kuris neturi nei sienų, nei ribų… Gal todėl šiuo laikotarpiu mezgasi daug naujų, įdomių ir, tikimės, ateityje nemažai kultūrinių vaisių duosiančių bendradarbiavimo ryšių.
Viliamės kad karantinas amžinai nesitęs, ir mes galėsime gyvai susitikti su savo žiūrovais ir lankytojais.
Dalė Lazauskienė

Rubrikoje Kultūra. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *