Ir nemanykite, kad…

…tai, kas vyksta, vyksta be priežasties ar tikslo.

Prieš trisdešimt šešerius metus (dar tik ėjau į pirmą klasę) autobuso stotelėje sutikau energingą, šnekią senučiukę. Tų laikų papročiu mandagiai užklaususi „O tu, vaikeli, ar ne tų ir tų dukra, kur palei tą ir tą mišką gyvena?“, džiugiai šūktelėjusi „Taip ir maniau! Aš ir tavo močiutę, ir dieduką pažinojau!“, ta miela senučiukė ėmė pasakoti apie „anuos laikus“. Apie senelių, jos, visos jų kartos jaunystę. Apie tai, kaip Prienų kraštą pasiekė Pirmas pasaulinis karas ir kaip tai buvo. Apie tai, kas ištiko karo pabaigoje. Pasak jos, „Karas tai karas, karų visada buvo, kas išgyvena, kas ne… Bet tada prasidėjo ispanska gripė. Tai tokia limpamoji liga, vaikeli. Baisi liga! Dievuliau, kai ta gripė užėjo – žmonės krito kaip musės… Kiek tada susirgo, kiek numirė!“
Tada tas pasakojimas skambėjo kaip baisi pasaka vaikams. Na, buvo karai, okupacijos, bet daugiau turbūt nebebus, ką jau ten! Šitaip aš ir daug kitų manėme iki Krymo aneksijos 2014 m. Taip, buvo epidemijos, senaisiais laikais, viduramžiais, prieš daugiau kaip šimtą metų, bet daugiau tai tikrai ne, ką jūs! Šitaip aš ir, spėju, daugelis kitų manėme iki 2020-ųjų. Gi dabar faktas yra faktas: pasaulyje siaučia COVID-19 pandemija. Turime kažkaip gyventi ir, kaip mūsų seneliai tada, išgyventi. Tačiau kaip tai pasiekti, jei ženkli visuomenės dalis, nepaisant situacijos rimtumo, ima, atsiprašau, elgtis kaip mulkiai? Ir paaiškėja, kad yra vienas didžiulis skirtumas tarp laikotarpio, kurį ta šauni senučiukė man apibūdino kaip „kai užėjo ta baisi ispanska gripė“ – ir šiandienos. Koks?..
Esmė: kai močiutė man visa tai pasakojo, ji nesakė, kad „o tada valdžia ir gydytojai pradėjo žmonėms meluoti, kad atseit pasaulyje siaučia baisi pandemija, nes norėjo mus prispausti“. Nors tais laikais, 1918 m., ne taip, kaip šiandien – jokie sveikatos ministrai nezyzė iš spaudos puslapių beigi televizoriaus ekranų, kad žmonės saugotųsi. Jokie gydytojai kasdien nemaldavo „būti atsargiais“ ir „stengtis neužsikrėsti ispanska gripe“. Tada net ir televizorių nebuvo. Anei interneto. Nučiupdavo kas kokį laikraštį, karo metais retsykiais išleidžiamą, sutikdavo turguj pažįstamą iš gretimos parapijos, naujienų pasiklausdavo – ir patenkinti. Gi šiandien – televizija, radijas, internetas, specialiai įsteigtos anoniminės telefono linijos, laikraščių begalė kokiom tik nori kalbom, seminarai, webinarai ir kitokie „-arai“. Medicininės kaukės ant kiekvieno kampo, o jei neišgali įsigyti ir tenka siūdintis – Lietuvos kariuomenės išgyvenimo ekspertai sukūrė daug video su patarimais, kaip tai padaryti. Bet, nepaisant informacijos gausos, dalis visuomenės kažkodėl tiki, kad atseit „ COVID-19 neegzistuoja“. Ar kad tai atseit tiktai „valdžios melas žmonėms“. Lyg to dar būtų negana, jie (jos) dar ir kitus bando tuo įtikinėti! (Nejuokauju, pati su tokiais „įtikinėtojais“ ir „įtikinėtojomis“ susidūriau, dargi mūsų, Prienų rajone.) Be to, kuo toliau, tuo aršiau – jei pavasarį sklido tik šios absurdiškos šnekos ir įtikinėjimai, tai rudenį visokie „antivakseriai“ jau karabždinasi į medžius spoksoti pro ligoninių langus, filmuoti būsimiems pacientams parengtas palatas ir po to įžūliai meluoti apie „tuščias ligonines“, neva įrodančias „melagingą valdžios ir gydytojų sąmokslą“. Prieš Vėlines su medicinine kauke, pirštinėmis, dezinfekciniu skysčiu kišenėj mėginau užsukti į kapines. Apsisukau ir grįžau atgal. Nuėjau kitądien, vos prašvitus, kol visi miegojo. Nes, spėkite, kiek žmonių, plūdusių į kapines, buvo be jokių kaukių? Trečdalis. Apie tai, kad Raseinių mieste ir rajone dėl nuolat skleidžiamo melo, kad atseit „COVID-19 neegzistuoja“, dalis raseiniškių atsisako tikrintis dėl COVID-19 ir net gydytis, Raseinių meras viešai perspėjo jau prieš mėnesį. Kaip pasakytų anoji šauni senučiukė ir mano močiutė: pasaulio pabaiga, dievaži…
Dėl ko tai vyksta? Dėl ko suaugę, racionalūs asmenys, nepriklausomai nuo jų amžiaus, lyties, išsilavinimo, profesijos, tokiomis nesąmonėmis tiki ir ima šitaip keistai elgtis? Pagrindinės priežastys, sakyčiau, yra trys:
1. Pageidautinas mąstymas (angliškai šis reiškinys yra vadinamas „wishful thinking“). Šis mąstymo modelis apibrėžiamas kaip „mąstymas, paremtas troškimu“, „pageidaujamo troškimas“. Tai – asmens įsitikinimų formavimas ir atitinkamai sprendimų priėmimas pagal tai, ką tam asmeniui yra/būtų malonu įsivaizduoti, o ne remiantis objektyvia tikrove, racionalumu, faktais ar įrodymais. Tai veikia tarsi savotiškas būdas „išspręsti” vidinį asmens konfliktą tarp jo (jos, jų) įsitikinimų ir troškimų. Dauguma psichologijos mokslo atstovų laikosi nuomonės, kad šis mąstymo modelis dažnai būdingas sociopatinėms asmenybėms. Klasikinis šio mąstymo modelio pavyzdys: „Ne, tai negali būti tiesa, nes aš nenoriu, kad tai būtų tiesa, reiškia, tiesa yra kitokia – ji tokia, kaip sakau (t.y., trokštu) aš!“. Įtikinėjimas, paremtas pageidautinu mąstymu, dažniausiai naudojamas siekiant asmenį (ar asmenų grupes) įtikinti kokiu nors melu, dezinformacija, piktybiškais gandais ir šmeižtais, priešiška propaganda, sąmokslo teorijomis. Supaprastintos to, kas atseit „nutiko“, versijos platinamos naudojantis šiuo specifiniu mąstymo modeliu. Kitaip tariant, tiems ir toms, kas linkę tikėti ir patys (-čios) skleisti tokias sąmokslo teorijas pašėlusiai norisi, kad jokios pandemijos iš tikrųjų nebūtų. Todėl, užuot priėmę tikrovę ir ėmęsi atitinkamų veiksmų, jie (jos) ją atmeta.
2.Asmeninis polinkis į „sąmokslo teorijas“ (angliškai jos vadinamos „conspiracy theories“). Sutikote kada nors žmonių, linkusių tikėti ateiviais, „globaliais pasaulio galingųjų sąmokslais“ ir pan.? Kuo mažiau savirealizacijos, prasmės ir laimės jie (jos) pasieks savo profesiniame, asmeniniame gyvenime – tuo labiau links tikėti „sąmokslo teorijomis“. Tai jiems (joms) padeda jaustis reikšmingesniems.
3.Išmoningai sumeistrauta priešiška propaganda, specialiai nutaikyta į tam tikras mūsų visuomenės grupes. Ji skirta kelti sumaištį, įtampą, chaosą, skatinti nepasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis (įskaitant medicinos įstaigas). Triukas, kad atseit jos skleidėjai atskleidė kokį nors „melą“ yra ne kas kita, o specialiai parengti spąstai – mat, išgirdus šią konstrukciją, propaganda tikima labiau. Tarp kitko, nereikėtų manyti, kad melagystės, jog COVID-19 atseit „neegzistuoja“ sklinda natūraliai. Pasak Vilniaus universiteto profesoriaus D. Matulio, „dažnai būna taip, kad dezinformacija skleidžiama piktybiškai, o ne iš nežinojimo, kai kur už tai netgi mokami dideli atlyginimai.
Jei „sąmokslo teorijų“ platintojų auditorija leidžiasi paveikiama, jei ši propaganda pasiekia savo tikslą, – pasak Lietuvos kariuomenės Komunikacijos skyriaus vyriausiojo specialisto M.Kunevičiaus, „kai kuriems žmonėms nesvarbūs nei moksliniai faktai, nei kiti argumentai – jie netiki viruso egzistavimu ir šio įsitikinimo išmušti neįmanoma. (…) neretai žibalo į ugnį šliūkšteli ir (…) straipsnių antraštės, sukeliančios tam tikras emocijas arba netgi susidomėjimą konspiracijos teorijomis.“
Norime išgyventi, kaip ta močiutė „ispanską gripę“? Ignoruokime mulkius. Netikėkime jų melais. Ir, rupūs miltai – dėvėkime kaukes, net kai už taisyklių pažeidinėjimus nebeskyrinės baudų. Ištvermės ir sveikatos, ledi ir džentelmenai!

Eugenija Vaitkevičiūtė-Peet, hum. m. dr.
LŠS Kauno Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės
Prienų šaulių 6-oji kuopa

Rubrikoje Tai, kas išaugina.... Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *