Žuvėdros vėl sugrįžta perėti į Nemuno salas

DCIM102MEDIADJI_0203.JPG

.

Nemuno kilpų regioniniame parke paukščių apsaugai išskirtose dviejose „Natura 2000“ teritorijose „Nemunas tarp Prienų ir Lengveniškių“ ir „Nemunas tarp Pelėšiškių ir Balbieriškio“ jau antrus metus vykdomas ES LIFE programos lėšomis finansuojamas projektas „Suinteresuotų institucijų pajėgumų pritaikymas gerinant upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugos būklę Lietuvoje“. Pagrindinis šio projekto tikslas – atkurti degradavusias svarbiausias nykstančių ir saugomų upinių ir mažųjų žuvėdrų veisimosi buveines ir sugrąžinti į Nemuno salas jau beveik išnykusią žuvėdrų populiaciją.
Svarbiausi vykdomi projektiniai darbai – pagrindinių, šiuo metu užaugusių aukšta žoline ir sumedėjusia augmenija, žuvėdrų veisimosi buveinių tvarkymas Nemuno salose, kasmet pjaunant sužėlusią žolę, iškertant krūmokšnius ir papildomai atveriant atviro smėlio plotelius. Lygiagrečiai su tvarkymo darbais tvarkomose teritorijose vykdomas perinčių upinių ir mažųjų žuvėdrų monitoringas. Taip pat yra taikomos papildomos perinčių žuvėdrų apsaugos priemonės – perimvietėse gegužės – liepos mėnesiais įrengiami lankymąsi ribojantys informaciniai užrašai ir perėjimo sėkmingumą padidinančios stogelio formos slėptuvės žuvėdrų jaunikliams nuo vidurvasarį alinančios kaitrios saulės bei plėšrūnų.
Siekiant Nemuno kilpų regioniniame parke atkurti svarbiausias žuvėdrų veisimosi buveines ir ilgam išlaikyti stabilias jų populiacijas paukščių apsaugai išskirtoje Nemuno teritorijoje tarp Prienų ir Lengveniškių numatyta atkurti ir prižiūrėti dvi didžiąsias apie 4 ha ploto Nemuno salas, o teritorijoje tarp Pelėšiškių ir Balbieriškio“ numatyta atkurti vieną degradavusią 0,3 ha ploto salą, ją uždengiant geotekstile ir užpilant žvyro sluoksniu, taip kuo ilgiau ją išsaugant atvirą be papildomų kasmetinių tvarkymo darbų.
Iki projekto įgyvendinimo Nemuno kilpų regioniniame parke svarbiausios žuvėdrų veisimosi buveinės buvo užaugusios aukšta ir tankia augmenija, todėl nuolat perinčių žuvėdrų populiacijų nebuvo jau keletą metų. Pradėjus projekto darbus, ilgai laukti teigiamų rezultatų nereikėjo.
Po 2019 metais atliktų pradinių žuvėdrų veisimosi buveinių tvarkymo darbų šių metų pavasarį žuvėdros pradėjo grįžinėti į savo senokai apleistas perimvietes. 2020 metais perinčių žuvėdrų monitoringo metu buvo nustatyta, kad Nemuno teritorijos tarp Prienų ir Lengveniškių tvarkomoje saloje perėjo 5 mažųjų žuvėdrų ir 23 upinių žuvėdrų poros, o tvarkomoje Pelėšiškių saloje perėjo 4–5 mažųjų žuvėdrų ir 27–32 upinių žuvėdrų poros. Pelėšiškių saloje situacija yra tikrai džiuginanti ir išskirtinė, nes šioje saloje žuvėdros buvo išnykusios jau gerą dešimtmetį.
Po tvarkymo darbų į salas sugrįžo ir kitos atviras salas pamėgusių vandens paukščių rūšys – tai krantiniai tilvikai, upiniai kirlikai ir raudonkojai tulikai. Salos taip pat tapo patrauklios laikinam poilsiui gausiems rudeniop migruojančių vandens paukščių būriams. Kadangi tai tik pirmieji metai su atkurtomis sunykusiomis žuvėdrų veisimosi buveinėmis, tikimasi, kad ateityje Nemuno kilpų regioniniame parke saugomų perinčių žuvėdrų populiacijos turėtų gausėti.
Nemuno salos dėl gausių organinių sąnašų bei drėgmės pertekliaus labai sparčiai, vos per dvejus ar trejus metus visiškai pasidengia aukšta žoline ir sumedėjusia augmenija, todėl žuvėdrų perimvietėms būtina beveik kasmetinė priežiūra.
2020 metų antroje pusėje buvo atlikti pakartotini teritorijos „Nemunas tarp Prienų ir Lengveniškių“ salų tvarkymo darbai, pašalinant per metus ataugusią žolę bei krūmų atžalas, taip siekiant nualinti ir sulėtinti žolių ir krūmų kasmetinį atauginėjimą. Pernai Pelėšiškių salą uždengus geotekstile ir žvyru, šiemet tvarkyti jos nereikėjo, nes ji išliko atvira paukščiams.
Lygiagrečiai su buveinių tvarkymo ir perinčių žuvėdrų stebėsenos darbais buvo taikomos ir papildomos perinčių žuvėdrų apsaugos priemonės. Įrengti informaciniai užrašai padėjo riboti žmonių lankymąsi perimvietėse, o stogelio formos slėptuves labai pamėgo žuvėdrų jaunikliai, atvirose salose slėpdamiesi nuo kaitrios saulės bei sparnuotų plėšrūnų. Šios priemonės buvo pakankamai veiksmingos, padėjo išsaugoti žuvėdrų jauniklius nuo žūties.
Dabar, kai žuvėdrų veisimosi periodas baigėsi, ir jos jau iškeliavusios į tolimąsias žiemavietes, o kasmetiniai salų tvarkymo darbai jau eina į pabaigą, belieka laukti kito, dar gausesnio žuvėdrų sugrįžimo sezono, su viltimi, kad Nemuno kilpų regioniniame parke pagaliau vėl atsikurs stabilios bei gausios nykstančių upinių ir mažųjų žuvėdrų populiacijos.
Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos informacija

Rubrikoje Aplinkosauga. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *