Regėjimą gerina judesys

Gyvename greitai besikeičiančių modernių technologijų amžiuje. Ilgiau žvelgiame į kompiuterių monitorių, televizorių, išmanųjį telefoną, o akys patiria vis didesnę įtampą, pamažu blogėja regėjimo kokybė. Tačiau neskubėkime įsigyti akinių. Regėjimą galime pagerinti patys! Apie tai kalbamės su Aušros medicinos centro gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene.

Gydytoja oftalmologė Doloresa Margelevičienė.

– Vis daugiau įvairaus amžiaus žmonių priversti nešioti akinius. Kokie įpročiai naudingi geresniam regėjimui?
– Keiskite įpročius, jeigu norite matyti geriau. Bet kuris reguliariai atliekamas veiksmas dvidešimt ar daugiau kartų tampa įpročiu. Tad ką daryti?
Derėtų gerai išsimiegoti, nes po bemiegės nakties išsiplečia kraujagyslės, akys parausta, sudirgsta, ašaroja. Ryte pabudus pasiražykite, dažniau pamirksėkite.
Dirbant prie kompiuterio, kas valandą akių poilsiui būtinos pertraukėlės. Venkite nemirksėdami ilgai žiūrėti į kompiuterio, televizoriaus ekraną ar skaityti, – tada akys persitempia, mažėja regėjimo aštrumas.
– Kokios ligos silpnina regą?
– Neretai silpsta regėjimas, sudirgsta akys sergant cukriniu diabetu, ateroskleroze, arterine hipertenzija, sąnarių, jungiamojo audinio ligomis, taip pat vartojant antidepresantų, raminamųjų, hormoninių, priešuždegiminių ar kraujospūdį mažinančių medikamentų.
– Į ką atkreipti dėmesį tamsiuoju metų laiku?
– Patarčiau gyventi šviesioje aplinkoje ir netaupyti elektros savo ir artimųjų sveikatos sąskaita. Nederėtų skaityti knygą, spręsti kryžiažodžių ar žiūrėti televizorių blankiai apšviestame kambaryje, nes tekstui perskaityti akims prireiks daugiau pastangų.
Deja, daugėja jaunų pacientų, besiskundžiančių blogu regėjimu. Akys pervargsta ilgai žiūrint į išmanaus telefono ekraną, nes atstumas per mažas, o tekstas – pernelyg smulkus. Ypač regėjimui kenkia, kai jaunimas, maži vaikai ilgai naršo internete ar žaidžia judrius žaidimus.
Vėlyvą rudenį, žiemą išeikite dažniau pasivaikščioti dieną (kai šviečia saulė) po parką, mišką; stebėkite gamtą natūralioje šviesoje. Tada jūsų akys ilsisi, atsipalaiduoja.
– Kokia oftalmologo Viljamo H. Beitso regos terapijos esmė?
– Amerikos regos instituto mokslininkai pateikė realių pavyzdžių, kai regos terapija pagerino žmonėms net labai blogą regėjimą. Akių raumenis stiprina fiziniai pratimai. Niujorko oftalmologas Viljamas H. Beitsas, knygos „Ilgo gyvenimo paslaptis“ autorius, įrodė, kad akinius nešiojantis žmogus gali visiems laikams atsisakyti akinių, jei kelis mėnesius sąžiningai atliks specialius pratimus, kasdien jiems skirdamas vos penkias minutes.
V. H. Beitso
pratimai akims:
1.Užsimerkite, uždenkite delnais akis ir sukiokite jų obuolius pagal laikrodžio rodyklę, po to – prieš laikrodžio rodyklę (pratimo metu akių obuolių raumenys turi būti įtempti). Akis sukite lėtai, tolygiai, be trūkčiojimų.
2.Galva tiesi, juda tik akys. Ištieskite į priekį dešinę ranką (keturi pirštai suspausti į kumštį) ir nykštį. Ištiestą rankos nykštį veskite maksimaliai į dešinę, tada kelkite į viršų, po to nuleiskite į apačią. Tą patį atlikite ir kairės rankos nykščiu: į kairę, į viršų, į apačią. Akimis sekite kiekvieną nykščio judesį. Kartoti 3 kartus.
3.Žvelkite priešais save į ištiestos rankos nykštį: artinkite jį prie nosies, ir vėl atitolinkite per ištiestos rankos ilgį. Kartoti 6 kartus.
4.Kojos pečių plotyje, rankos – ant liemens. Sukiokite galvą į dešinę, į kairę. Kartoti 20 kartų.
5.Tris sekundes žiūrėkite į ryškią šviesą, tada delnais uždenkite akis, kad jos pailsėtų. Kartoti 10 kartų.
6.Išplėskite akis ir kelias sekundes nemirksėdami žiūrėkite priešais save. Kartoti 2 kartus.
7.Galva tiesi, žiūrėkite įstrižai: įkvėpus žvelkite į viršų, į dešinįjį kampą, iškvėpus – į kairę, į apačią. Įkvėpus žvelkite į viršų, į kairįjį kampą, iškvėpus – į dešinę, į apačią. Kartoti po 7 kartus.
8. Stipriai užsimerkite ir pabūkite 3–5 sekundes. Kartoti 6 kartus.
9. Greitai mirksėkite 15 sekundžių. Kartoti 3 kartus.
10. Užsimerkite ir 1 minutę pirštų pagalvėlėmis (sukamaisiais judesiais) masažuokite akių vokus.
– Kaip dažnai atlikti šiuos pratimus, kad būtų kuo geresnis efektas?
– Pratimus atlikite 2–3 kartus per dieną vieną mėnesį. Tada darykite 2–3 savaičių pertrauką. Ir vėl kartokite jums tinkančius pratimus (pajausite, kurie labiausiai priimtini). Po to kelių savaičių pertrauka ir t.t.
Tokiu būdu stiprėja akių raumenys, mažėja nuovargis, jautrumas šviesai, masažuojami stiklakūniai, gerėja akių mityba bei kraujotaka.
Akių mankštos reikšmė regėjimui – neabejotina. Pratimus darykite kasdien ir regėjimas gerės, nepriklausomai nuo jūsų amžiaus.
Beje, pratimus svarbu atlikti ne tik mechaniškai, bet ir tikėti, kad tai padės.

Produktai, gerinantys regėjimą
. Daugiau vartokite graikinių riešutų, A, E ir karotino turinčių daržovių, kaip morkų, žalių žirnelių, pomidorų, pekino kopūstų, petražolių.
. Akims svarbus liuteinas (gausu špinatuose, brokoliuose), vitaminas C (rūgščiuose vaisiuose, obuoliuose, mandarinuose, raugintuose kopūstuose).
. Akių tinklainei ir gyvybingam spindesiui reikalingas cinkas, varis, todėl valgykite spanguolių, artišokų, kukurūzų.
. Vartokite sėmenų aliejaus, – tai riebiųjų rūgščių omega – 3 šaltinis, suteikiantis akims drėgmę.
. Derėtų per dieną suvalgyti po bananą, kuriame esantis kalis saugo akis nuo išsausėjimo.
. Gerkite šermukšnių, erškėtuogių arbatą.
. Vėlyvą rudenį ir žiemą vartokite maisto papildų, kurių sudėtyje yra mėlynių uogų ekstrakto, liuteino, beta karotino, jų labai trūksta šaltuoju metu.
. Venkite cukraus, saldumynų, druskos, gyvulinių produktų, tai kenkia akių lęšiukui.
. Gerinkite vartojamų produktų kokybę, nes bevertis maistas didina kataraktos ir tinklainės degeneracijos tikimybę.

Akių savimasažas
. Regėjimą gerina ir savimasažas. „Japonų medicinos specialistai pataria vyresniems žmonėms kasdien masažuoti rankų ir kojų pirštus. Masažuokite visus pirštus iš eilės po 1 minutę, ypač rankų smilių ir kojų bevardį pirštą.
. Du – tris kartus per dieną 1 minutę pirštu stipriai spauskite delno centre esančią duobutę. Tai pagerina akių maitinimą, raumenų tonusą ir lęšiuko elastingumą”.
(šaltinis: D. J. A. Vasiliauskų knyga
„Ilgo gyvenimo paslaptis“)
Parengė Veronika Pečkienė