Jodas: ką žinoti svarbu?

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, apie 30 proc. žemės gyventojų kenčia dėl jodo trūkumo sukeltų sveikatos sutrikimų. Jo deficito problema išspręsta Austrijoje, Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje. O kokia situacija Lietuvoje? Kokios žinios apie jodą teisingos, o kurios – ne, apie tai aiškinamės su VšĮ Prienų ligoninės direktore, gydytoja endokrinologe Jūrate Milakniene.
– Kuo svarbus jodas?
– Jodo funkcija – dalyvauti skydliaukės hormonų sintezėje. Šis elementas padeda reguliuoti medžiagų apykaitą, širdies ritmą, kraujospūdį, kūno temperatūrą. Jodo reikia ir gerai savijautai bei nuotaikai.
Statistikos duomenimis, apie 30 proc. šalies gyventojų turi padidėjusią skydliaukę, 90 proc. nėščiųjų kenčia nuo jodo trūkumo, net 20–čiai proc. nėščiųjų didelis jodo trūkumas gali turėti įtakos kūdikių vystymuisi. Jodo trūksta kas antram – trečiam 8–10-ties metų vaikui.
Šis elementas itin svarbus nėštumo periodu: jo trūkumas sutrikdo vaisiaus augimą bei nervų sistemos vystymąsi. Kai nėščiajai trūksta jodo, gali įvykti persileidimas ar kūdikis gimti su pažeistomis smegenimis.
Kai besilaukiančiai moteriai stebimas ryškus jodo trūkumas, didelė tikimybė, kad naujagimiui išsivystys sunki hipotirozė (skydliaukės veiklos nepakankamumas), o ilgiau užsitęsus – endeminis kretinizmas (sunkus fizinis-protinis sutrikimas).
– Ar jodo poreikis priklauso nuo amžiaus?
– Taip, jodo poreikis priklauso nuo amžiaus. Jo per parą reikia: mažyliams – 50 mcg, 2–6 metų – 90 mcg, 7–12 metų – 120 mcg, suaugusiam – 150 mcg, nėščiosioms ir krūtimi maitinančioms moterims – iki – 200 mcg. Iš motinos organizmo vaisius pasisavina nemažai jodo, nes jis svarbus naujagimio skydliaukės formavimui.
Jodas būtinas skydliaukės hormonų, dalyvaujančių medžiagų ir energijos apykaitoje, reguliuojančių organizmo fizinę ir psichinę raidą, sintezei. Sergantys skydliaukės ligomis (padidėjusi skydliaukė) ar turintys psichinių sutrikimų, jodo turėtų gauti kuo daugiau.
– O gal šio elemento trūkumą kompensuoja pajūrio oras?
– Jodo trūksta, nes gėlame Lietuvos požeminiame vandenyje bei dirvožemyje jo nėra.
Daugelis teiraujasi, ar jodo trūkumą galima kompensuoti prisikvėpavus pajūrio oro. Deja, ne. Iki 98 proc. šio mikroelemento žmogus gali gauti su maistu ir vandeniu, ir tik 2 proc. – su įkvepiamu oru. Taigi pagrindinė jodo trūkumo priežastis – jo stygius maisto produktuose.
Kai trūksta jodo, jaučiame nuovargį, nervingumą, prastėja apetitas, nuotaika, darbingumas; didėja krūtų ir gimdos vėžio rizika.
– Kokie produktai turtingi jodu?
– Lietuva priklauso endeminei jodo trūkumo zonai, todėl šio mikroelemento derėtų gauti papildomai su maistu. Jo yra kiaušiniuose, lazdynų riešutuose, brokoliuose, kopūstuose, džiovintuose žirniuose, sojų pupelėse. Daugiausia jodo – jūros žuvyje bei gėrybėse (moliuskuose, krevetėse, ikruose), menkės kepenėlėse. Tačiau verta žinoti, kad termiškai apdoroti maisto produktai netenka apie 20–60 proc. jodo. Šalies gyventojams derėtų vartoti juoduotą druską, į kurią dedama kalio jodido (25 mg į 1 kg druskos).
– Ką reikėtų žinoti apie juoduotą druską?
– Jodas lakus iš druskos išgaruojantis elementas, todėl perkant juoduotą druską, stebėkite, kad jos pakuotė būtų nepažeista. Druską laikykite sandariai uždarytame inde.
Verdant ar kepant patartina ją berti patiekalo gaminimo pabaigoje ar pagaminus, nes jodo junginiai karštyje skyla. Juoduotą druską suvartokite iki produkto galiojimo termino pabaigos, nes ji veiksminga tik 3–6 mėnesius. Vėliau ji tiks tik maisto sūdymui, bet ne jodo atsargų papildymui organizme.

Trumpai apie jodą:
. Cheminį elementą jodą 1811 m. atrado prancūzų chemikas Barnardas Coutois. Tada pradėta tyrinėti jo svarba žmogaus organizmui ir sveikatai.
. Jodo trūkumas – PSO pripažintas kaip vienas iš svarbiausių maisto veiksnių, sąlygojančių gyventojų sveikatą.
. Maisto produktuose jodo nedaug.
. Mokslininkų atlikti tyrimai įrodė, kad žmonių, gyvenančių šalyse, kur trūksta jodo, intelekto koeficientas 15–20 proc. mažesnis, nei kitų regionų gyventojų.
. Labiausiai intelektinio išsivystymo sumažėjimas stebimas įvairaus amžiaus vaikams.

Renkantis atkreipkite dėmesį, kuo druska buvo joduota (stabilesnis kalio jodatas – KJ03), kokia jodo koncentracija druskoje (optimali 20–0 mg/kg).
Vartokite joduotą druską ar ją su maisto produktais, tačiau ne daugiau nei 5 g per dieną. Ypač svarbu jos nepadauginti sergantiems širdies, inkstų ligomis.
– Visuomenė nerimauja dėl Astravo atominės elektrinės paleidimo. Žmonės skuba apsirūpinti kalio jodido tabletėmis. Ar jų perteklius pavojingas žmogaus organizmui?
– Jodo perteklius sukelia ne mažiau problemų, nei jo trūkumas. Maisto papildų rinkoje nemažai produktų, praturtintų jodu. Daugelyje jų jodo kiekis viršija paros normą, todėl net ir maisto papildus vartokite pasitarę su gydytoju ar farmacininku.
Panašų poveikį gali sukelti vaistai, kurių sudėtyje yra jodo, pavyzdžiui, kalio jodidas, kordaronas. Vartojantys šiuos preparatus, turėtų periodiškai pasitikrinti skydliaukės veiklą. Kai žmogaus organizme nuolat jodo yra per daug, trinka skydliaukės veikla. Tada netenkama apie 20 proc. organizmo imuniteto.
Tad sveikatos palaikymui pakanka nuolat vartoti joduotą druską, jūros produktus:150–200 g žuvies turi jodo paros normą.
– Internete platinamas testas, kaip patys galime nustatyti, ar organizmui trūksta jodo ar ne. Ar toks testas patikimas?
– Internete galima rasti rekomendacijų apie tai, kad reikia patepti odą jodu ir stebėti, kaip keičiasi jo spalva: jei jodas išsilaiko ant odos visą parą ir jo spalva pasikeičia nežymiai, vadinasi, jodo kiekis organizme yra pakankamas. Tačiau mes, medikai, šį testą kritikuojame.
Ne vienam Lietuvos gyventojui jodo trūksta, tačiau daryti išvadas, pasikliaujant testo rezultatais, nepatartina. Testo rezultatai nebus teisingi, esant sulėtėjusiai skydliaukės funkcijai, nors tada jodas neįsisavinamas, bet atrodys, kad jo netrūksta. Jei pasitepus jodu dėmė staiga dingo, derėtų pagalvoti, ar nėra pernelyg suaktyvėjusi skydliaukės veikla.
Taigi pats geriausias būdas nustatyti jodo kiekį organizme – išsitirti skydliaukės funkciją.
Parengė Veronika Pečkienė

Rubrikoje Sveikata ir socialinė apsauga. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *