Kitoks požiūris į kapų priežiūrą

Vėlinės be plastiko ir sintetinių spalvų
Besiruošiant Vėlinėms mūsų kapines užlieja gėlių ir žvakių jūra. Taip lietuviai išreiškia pagarbą savo išėjusiems artimiesiems. Tačiau ar toks dėmesio mirusiesiems demonstravimas iš tiesų atitinka mūsų tradicijas?
Plastikinės gėlės, plastiko ir stiklo indeliai, kurie lieka sudegus žvakėms, užteršia mūsų aplinką taip, kad vis garsiau kalbama apie kapinėse tiksinčią ekologinę bombą. Galbūt mes rungtyniaudami, kieno kapas bus apšviestas skaisčiau, ar nustelbs kitus spalvingų žiedų gausa – vis dėlto užmirštame tikrąją Vėlinių prasmę?

Kapinės – ne vieta „lenktynėms“
Mūsų nuomone, kapinėse nederėtų varžytis, kas uždegs daugiau žvakių ar gausiau apkraus kapą gėlėmis. Svarbiausia – saikas ir dermė su gamta.
Puošiant kapus iš protėvių vertėtų pasimokyti santūrumo – ryškios gėlės, gigantiški paminklai, žvakių kalnai nėra susiję su jokiomis tradicijomis. Juk seno-siose lietuviškose kapinaitėse buvo statomi kuklūs mediniai kryžiai arba amžinojo poilsio vietos būdavo ženklinamos kukliu lauko akmeniu. Ir gėlių ant mūsų protėvių kapų būdavę mažai. Tradicija iš kapinių daryti gėlynų darželius Lietuvoje atsirado tik XX amžiuje.
Senaisiais laikais kapinėse medžių niekas nekirsdavo, nes tikėjo, kad viskas, kas išauga mirusiųjų teritorijoje, yra mirusiųjų pasaulio dalis, todėl kirsdamas medį ar skindamas gėlės žiedą skriaudi patį mirusįjį. Taip pat tikėta, kad paukščiai saugo mirusiųjų pasaulį, nes yra tarpininkai tarp Dievo, žmogaus ir mirusiųjų. Tad medžiai buvo svarbi, nedaloma kapinių dalis. „Norisi paskatinti lietuvius jausti saiką, juk kapinėse svarbiausia – estetika ir dermė su gamta“, – sako floristė Rita Naujalienė.
Mirusiajam nėra svarbus mūsų puikybės padiktuotas noras kuo daugiau apkrauti jo kapą gyvų ir dirbtinių gėlių žiedais, tai mūsų, gyvųjų, susireikšminimas ir tuštybė.

Svarbiausia – saikas ir dermė su gamta
Gyvos ar dirbtinės gėlės?
Atskira problema – dirbtinės plastikinės gėlės ir vainikai, kuriuos daugelyje Europos valstybių paprasčiausiai draudžiama nešti ant kapų.
Gyvų ir dirbtinių gėlių ant kapų nešimas per Vėlines paplito sovietmečiu, bet tai buvo daroma kukliai – padedamas vos vienas kitas žiedas. Šiandien matome visai kitą vaizdą – begalė plastikinių ir stiklinių žibintų, gyvų ir dirbtinių gėlių kalnai…
Vis dėlto floristai tvarkančiuosius savo artimųjų kapus kviečia pagalvoti apie alternatyvą dirbtinėms gėlėms. Juk visuomet galima kapus papuošti tikrų gėlių, medžio žievės, šakelių, rudens uogų, kankorėžių vainikėliais, kompozicijomis, kurios natūraliai suyra.
Vėlinių metu kiekvieno šeimos nario pabuvimas su mirusiais artimaisiais – dvasinio ryšio su jais atkūrimas yra svarbiausias – jokiu būdu, ne ryšys per plastiką ar vartojimą.
Vėlinių dieną užtenka nuskinti putino ar šermukšnio uogų šakelę, porą kuklių darželio žiedų ir tikrai nereikia persistengti su įmantriomis gėlių kompozicijomis krepšeliuose. Kapų aplinka turi spindėti ramybe, o ne ryškiomis spalvomis.

Parengta pagal salono „Ritos gėlės“ informaciją

Rubrikoje Namų ūkis. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *