Biblioterapijos konferencijoje: nuo knygos iki mobilios programėlės

Spalio 16 d. Birštono viešosios bibliotekos iniciatyva Kurhauze surengta 5-oji respublikinė biblioterapijai skirta konferencija „Biblioterapija. Knyga gali prakalbinti ir gydyti“, kuri, kaip ir buvo tikėtasi, sudomino įvairių sričių atstovus: bibliotekininkus, psichologus, psichoterapeutus, socialinius darbuotojus, pedagogus. Dalyvių skaičius buvo ribojamas dėl saugumo reikalavimų, todėl buvo sudaryta galimybė konferenciją stebėti internetu. Tiesioginę transliaciją stebėjo 160 žmonių, o konferencijos įrašą per keletą dienų peržiūrėjo 1275 žmonės.

Konferencijoje pranešimus skaitė 13 pranešėjų, vyko 5 kūrybiniai-praktiniai užsiėmimai, skirti knygos gydomajai jėgai aptarti. Buvo sutiktos dvi naujos knygos – biblioterapinių technikų knyga „39 dovanos“ (aut. D. Grakauskaitė- Šličienė) ir „Biblioterapija: teorija ir praktika“ (aut. prof. dr. Daiva Janavičienė). O Birštono viešoji biblioteka su partneriais pristatė naujieną – mobilią biblioterapijos programėlę „Meditacinė biblioterapija“.
Pasidalinta biblioterapijos taikymo galimybėmis, praktiniais metodais, kurie naudojami gydymo ir sveikatinimo tikslams, ieškant vidinės pusiausvyros ar išeities iš susiklosčiusių gyvenimiškų situacijų. Pasisakymuose biblioterapija pristatyta ne tik kaip psichologo, bibliotekininko suteikiama paslauga. Šiandien biblioterapija vis dažniau taikoma medicinos ir socialinės globos įstaigose, psichologo ar psichoterapeuto kabinetuose, ji populiarėja skaitytojų klubuose, mokyklose ir siejama ne tik su perskaitytų knygų aptarimu, bet ir su skaitymo bei kūrybinio rašymo užduotimis, atpalaiduojančios aplinkos kūrimu.
Kalbėta apie knygos psichoterapinį poveikį išgyvenantiems dvasines traumas, sveikstantiems po ligų. Vienas iš pranešėjų, psichologas- psichoterapeutas Timas Petraitis iš Kauno, kalbėdamas apie tai, kaip veikia biblioterapija, raminantį knygos poveikį prilygino mezgimui. Pasak jo, neretai psichoterapeutų taikomą taiklią „smūginę“ intervenciją gali atlaikyti ne visi į konsultaciją atėję klientai, todėl darbas su knyga yra patogus, nes jos poveikis yra netiesioginis, jį galima dozuoti.
Jo kolegė Donata Grakauskaitė-Šličienė iš Šiaulių palietė skaudžią temą. Ji papasakojo, kaip, kuriant ir skaitant pasakas, jai sekasi gydyti vaikų psichologines traumas, patirtas biologinėse bei globėjų šeimose – suteikti jiems saugumo ir pastovumo pojūtį, susigrąžinti pasitikėjimą suaugusiaisiais, pasijusti reikalingiems. Biblioterapiją ji įvardino vienu iš efektyviausių terapijos metodų, kuris padeda specialistui tiksliai identifikuoti esamas problemas, kartu su klientu ieškoti tinkamiausių išeičių iš esamų situacijų, užmegzti gilų tarpusavio ryšį.
Filosofijos mokytojas Vidas Dusevičius iš Vilniaus pasidalino patirtimi, kaip nuotolinio mokymo mokykloje metu galima kūrybiškai išplėtoti kasdienes situacijas, pavyzdžiui, 15 minučių trukmės žiūrėjimas pro langą nebus betikslis, jei po to į galvą atėjusias mintis užrašysi popieriuje eilėmis.

Birštono viešosios bibliotekos direktorė A.Jaskūnienė (pirma iš kairės) su kolegėmis, kurios prisidėjo kuriant meditacinės biblioterapijos programėlę.

Jonavos viešosios bibliotekos kultūrinių renginių organizatorė Kristina Jaskūnienė sudomino pasakojimu, kaip karantino metu užsidarius bibliotekai skaitytojus įtraukė į kūrybinio–terapinio rašymo užduotis, padėjusias įprasminti buvimą tarp keturių sienų, išsisakyti ir išsiveržti iš atskirties.
Lietuvos nacionalinės bibliotekos vyr. bibliotekininkė Rasa Derenčienė pateikė veiklos LNB skaitytojų klube pavyzdžių. Jos teigimu, giluminis skaitymas, terapiniai pokalbiai klubo skaitytojams reiškia labai daug: „Mes kalbame apie knygas, o galiausiai suprantame, kad apie save: žmonėms svarbu išreikšti savo nuomonę, būti išklausytiems, priimtiems.“ Ji pastebi, jog tarp klubo narių atsiskleidžiantis atvirumas, jų bendrystė dažnu atveju perauga į naujus socialinius ryšius.
Šiaulių RSVB padalinio bibliotekininkės konferencijai parengė virtualų pranešimą apie tai, kaip savo bibliotekoje sukūrė tarp lankytojų itin populiarią multisensorinę erdvę su meditacine muzika, vaizdais, spalvomis, kvapais ir masažiniu krėslu. Vartotojų apklausos duomenimis, jie itin palankiai vertina tai, kad biblioteka tapo netradicinių paslaugų teikėja.
Savo įžvalgomis apie biblioterapijos reikšmę pasidalino Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius, prof. dr. Renaldas Gudauskas, prof. Daiva Janavičienė, doc., poezijos terapeutė, gydytoja-psichiatrė Jūratė Sučylaitė, „Tulpės“ sanatorijos sveikatos psichologė Brigita Gelumbauskienė, lituanistė iš Šiaulių Branguolė Šimkūnienė ir kiti konferencijos dalyviai. Biblioterapiją savo praktikoje taikantys specialistai apgailestavo, kad ne taip paprasta surasti geros grožinės literatūros su terapiniu poveikiu, kuri suteiktų emocinę paramą ir egzistencinių žinių, įkvėptų drąsos viską pradėti iš naujo.
Tiems žmonėms, kurie negali ar nenori dalyvauti biblioterapijos užsiėmimuose, Birštono viešoji biblioteka, bendradarbiaudama su programavimo, interneto svetainių kūrimo paslaugas teikiančia įmone „Caesar7“, lietuvių literatūros kūrėjais, vertėjais, kompozitoriumi Aru Žvirbliu, dailininke-iliustratore Ugne Lidžiūte ir kt., sukūrė ir pristatė naują produktą – mobilią biblioterapijos programėlę „Meditacinė biblioterapija“, kuri nuo šios savaitės visiems norintiesiems jau prieinama mobiliuose telefonuose ar kompiuteriuose. Kūrybinio proceso iššūkiais pasidalino bibliotekos direktorė Alina Jaskūnienė, vyr. bibliotekininkė Lina Savranskytė ir įmonės „Caesar7“ direktorius Aurimas Lapukauskas.
Programėlėje pagal nuotaiką bus galima pasirinkti vieną iš šešių temų, melodijų ar gamtos garsų, pasiklausyti profesionalių aktorių: R. Bagdzevičiaus, A. Bialobžeskio, J.Viliūnaitės, J.Zinkevičiūtės skaitomų prasmingų literatūros kūrinių ištraukų, kurias palydi socialinių mokslų daktarių Daivos Janavičienės ir Jūratės Sučylaitės įžvalgos, rasti biblioterapinių knygų sąrašą, jas užsisakyti artimiausioje bibliotekoje ar nusipirkti internetu.
Temų įvairovė, pasidalinimas patirtimi, biblioterapijos naujienos, neformalus bendravimas konferencijos dalyviams paliko gerus įspūdžius, anot Tauragės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotojų, suteikė žinių, idėjų, pažinčių ir noro veikti.
„Kai po puikios konferencijos grįžti ne tik su turtu galvoje, bet ir pasikrovęs teigiamų emocijų, įsirašęs atmintin puikius Birštono vaizdus, pasipildęs knygų lentyną… Kas žino, gal ateis laikas, ir savo bibliotekoje dar vieną svajonę paversime kūnu“, – Birštono viešosios bibliotekos direktorei Alinai Jaskūnienei už įkvepiančius darbus ir galimybę susitikti dėkojo ir kolegė Kristina Lebedžinskienė.
Konferenciją „Biblioterapija. Knyga gali prakalbinti ir gydyti“ Birštono viešoji biblioteka organizavo kartu su partneriais – Lietuvos nacionaline M.Mažvydo biblioteka, Lietuvos biblioterapijos asociacija, Humanistinės egzistencinės psichologijos institutu, įgyvendindama Lietuvos kultūros tarybos, Kultūros ministerijos ir Birštono savivaldybės finansuojamą projektą „Kūrybiška, išmani ir mobili biblioterapija“. Tai, kad Savivaldybė palaiko biblioterapijos idėjas, mano ją esant reikšmingą birštoniečių psichinei sveikatai, rodo ir asmeninis merės Nijolės Dirginčienės dėmesys bei pasveikinimas konferencijos dalyviams.
Dalė Lazauskienė

Rubrikoje „Birštono versmės“. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *