Negalavimai rudenį

Vis rečiau šviečiant saulei ir vėstant orams keičiasi mūsų nuotaika ir savijauta. Kokie negalavimai dažniausiai mus aplanko rudenį ir kaip galėtume jų išvengti?

Ruduo – prisitaikymo metas

Prienų ligoninės direktorė gydytoja endokrinologė Jūratė Milaknienė.

Vėstant orams svarbu koreguoti mitybą, gyvenimo būdą, kad lengviau prisitaikytume prie metų laikų kaitos ir išvengtume sezoninių negalavimų.
Pasak Prienų ligoninės direktorės, gydytojos endokrinologės Jūratės Milaknienės, baigiantis vasarai žmogaus organizmo endokrininėje sistemoje, kuri yra visų organų sistemų valdytoja, vyksta perėjimo laikotarpis iš šviesaus, aktyvaus vasaros gyvenimo į rudenišką ramybę, darganą, tamsą. Gamtos dovanoti vaistiniai augalai padeda reguliuoti endokrininės sistemos veiklą, išgyventi rudens ligas, sezono pokyčius. Rudenį skydliaukės veikla ir medžiagų apykaita sulėtėja, organizmas poodyje kaupia riebalinį sluoksnį.
Šiuo metu svarbu pagerinti skydliaukės funkciją (ji stiprina imunitetą), jai sutrikus didėja rizika susirgti angina, bronchitu, laringitu, faringitu ir kt.

Stiprus dirgiklis – drėgmė ir šaltis
Kol dar nepripratę prie vėsių orų, svarbu tinkamai apsirengti (nei per šiltai, nei per vėsiai), apsiauti batais storesniu padu, kad nesušlaptume kojų.
Įsivyraujanti drėgmė ir šaltis provokuoja reumatinius skausmus. Todėl derėtų neperšalti, ypač saugoti juosmenį, kelius, smulkiuosius rankų, kojų sąnarius.
Vėdinkite, pernelyg neprišildykite būsto, nes išsausėjusios gerklės, ausų, nosies gleivinės taps neatsparios bakterijoms, virusams.
Apsaugai nuo šalčio svarbi gera virškinamojo trakto mikroflora. Todėl dažniau vartokite raugintus pieno produktus: kefyrą, pasukas, rūgpienį.

Ką valgyti dažniau?
Pusryčiams naudinga avižų dribsnių košė (stiprina skydliaukę, moteriškus hormonus (estrogenus), imunitetą, suteikia energijos), juodųjų serbentų lapų arbata su citrina ir cinamonu. Vartokite daug vitamino C turinčių obuolių, spanguolių, citrinų, taip pat salotų, krapų, petražolių, svogūnų laiškų. Kas rytą naudinga išgerti po šaukštą šaltalankių, erškėtrožių sulčių. Vertingas ceiloninio cinamono nuoviras, kininis ženšenis, tikrasis imbieras, medaus produktai.
Prie šaltmečio prisitaikyti padeda bičių pienelis, tačiau jis netinkamas sergantiems vėžiu.

Gyvenkite lėčiau
Sulėtinkite gyvenimo tempą: pasistenkite neskubėti, atsisakykite vakarais sočios vakarienės, įtempto siužeto filmų, varginančių diskusijų. Verčiau vakare pasivaikščioti, išgerti raminančios žolelių (mėtų, melisos) arbatos, paskaityti malonių emocijų knygą.
Svarbu geras miegas, nes jo metu ilsisi visos žmogaus organizmo sistemos.

Nuo streso – magnis
„Didžiausias šių dienų blogis – stresas. Rugsėjį-spalį greitėja gyvenimo tempas; rytais pilnos gatvės mašinų. Įtampoje, baimėje susitraukia raumenys, atsiranda kaklo, nugaros, pilvo skausmai, nemiga, kyla kraujospūdis, dažniau plaka širdis, mažėja gyvybinės galios, krenta imunitetas ir kimba ligos. Nuo rutininio streso, įtampos efektingai padeda magnis. Jei trūkčioja vokai, traukia mėšlungis, pagerkite šio mikroelemento kelias savaites“, – pataria gydytoja endokrinologė.

Vartokite vitaminą D
Pasak pašnekovės, rudeniop dažniau puola infekcinės viršutinių kvėpavimo takų ligos, gal prasidės ir antroji koronaviruso banga. Todėl nuo virusų, bakterijų derėtų dažniau vartoti česnaką (ar jo papildus), svogūną, imbierą, krienus.
Dėl saulės trūkumo organizmas mažiau sintetina vitamino D, o tai neigiamai veikia mūsų psichiką. Todėl pašvietus saulei bent pusvalandį išeikite į lauką pasivaikščioti.
Rudenį derėtų gerti vitaminą D, ypač sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis.
Valgykite riebią jūrinę žuvį: lašišą, skumbrę, silkę; kasdien išgerkite šaukštelį žuvų taukų,

Užmirškite dietas
Ruduo – netinkamas metas dietoms, nes vaisiai ir daržovės pačios naudingiausios, turinčios daug vitaminų, mineralinių medžiagų. Ryškiaspalvėse paprikose, pomidoruose gausu antioksidantų, A, E, C, B grupės vitaminų. Salotose, krapuose, petražolėse gausu kalio, cinko, seleno, geležies, folio rūgšties ir kt.
Tačiau vaisiais derėtų gardžiuotis saikingai (fruktozė ir gliukozė saldi), gali padidėti kūno svoris, nes žmogaus organizmas, besiruošdamas žiemai, labiau kaupia riebalus.
Valgant patartina neužsigerti saldžiais gėrimais, saldumynais lepintis retai.
Pasak J. Milaknienės, imuninę sistemą stiprina vitaminas C, jo gausu šermukšnio uogose, erškėčio vaisiuose, žalumynuose ir prieskoninėse žolelėse. Prasidėjus peršalimo sezonui vartotini ir vitamino C papildai, tačiau svarbu, kad jo sudėtyje esantis vitamino C kiekis atitiktų organizmo dienos poreikį. Ši informacija – ant kiekvieno maisto papildo pakuotės.
Apsaugines organizmo galias stiprina ir rausvažiedės ežiuolės arbata (ar maisto papildas).

Ak, tie peršalimai…
Kai oras pradeda šalti, didėja rizika užsikrėsti kuria nors infekcine liga, namuose turėkite priemonių, kurios pagelbėtų, pajutus gerklės peršulį ar slogą.
„Peršalus tinka antimikrobinių, uždegimą slopinančių savybių turintieji augalai, kaip ramunėlės, šalavijai, čiobreliai, medetkos, avietės, liepų žiedai. Gerkite šių žolelių arbatas, užpilus; nuovirus panaudokite gerklės ar nosies inhaliacijai“, – pataria gydytoja.
Nuo karščiavimo padeda citrinos nuoviras. Ekologišką citriną derėtų virti su visa žievele, nes ypač naudingi joje esantys eteriniai aliejai.

Receptai, padedantys jaustis geriau:

Avižinė košė (imuniteto stiprinimui)
0,7 l vandens ar avižų pieno, 3 šaukštai avižų dribsnių, šaukštelis medaus, 1 obuolys, paskaninimui – džiovintų razinų, abrikosų, sezamo sėklų.
Į puodą įpilkite vandens ar avižų pieno, įberkite avižų dribsnių, pridėkite medaus. Keletą minučių virkite ant silpnos ugnies, kol susiformuos vientisa tyrė. Baigus virti paskaninti obuolio riekelėmis, džiovintais vaisiais, sezamo sėklomis.
Avižinę košę valgykite 5–10 dienų, po to keiskite grikių, rudų ryžių ar kt. koše.

Citrinos nuoviras (nuo peršalimo)
1 citrina, šaukštelis cinamono, 0,5 l vandens, 3–5 gvazdikėliai, žiupsnelis čiobrelio žiedelių.
Perpjaukite citriną pusiau, įberkite cinamono, įmeskite gvazdikėlių, čiobrelių ir virkite ją vandenyje 10 minučių ant silpnos ugnies. Tada šakute sutrinkite citriną, perkoškite gautą skystį ir gerkite jį kuo karštesnį. Galima paskaninti medumi.
Pirmą dieną nuoviro gerkite 3 kartus ir daugiau, 2–5 dienas – 2–3 kartus, priklausomai nuo simptomų intensyvumo, o pradėjus sveikti 5 dienas – po 1 kartą.
Parengė Veronika Pečkienė