Aptarė Europos šalių pienininkystės problemas

Justinas ADOMAITIS

Lietuvos pieno ūkiai balansuoja ties išlikimo riba: žaliavos supirkimo kaina nepadengia pieno gamybos kaštų, kintanti šalies mokestinė našta, nelygiavertės tiesioginės išmokos taip pat didina ūkininkų apsisprendimus atsisakyti nuostolingo verslo. Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) prezidentas Jonas Vilionis šias nacionalinio sektoriaus problemas neseniai aptarė Europos pieno tarybos (EPT) generalinėje asamblėjoje, kuri vyko Belgijos mieste Žemblo (Gembloux).
Dėl Covid–19 pandemijos LPGA ir dar septynių Europos šalių atstovai joje dalyvavo nuotoliniu būdu.

Europos pieno tarybos prezidentė Sieta van Keimpema praėjusiais metais lankėsi LPGA suvažiavime Jonavoje. Nuotraukoje ji su lietuvių kolegomis (iš kairės) Tomu Raudoniu, Jonu Vilioniu ir Andriejumi Štombergu.

Kaina – žemiau savikainos
Pasak LPGA vadovo J. Vilionio, didelį dėmesį Generalinės asamblėjos dalyviai skyrė situacijai ES ir pasaulinėje pieno rinkoje aptarti. Dėl Covid–19 pandemijos pakitus pieno produktų vartojimo srautams, daug kur krito pieno supirkimo kainos. Keliose Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse Vokietijos mokslininkų atlikti pieno gamybos kaštų skaičiavimai liudija, jog įvertinus pieno gamintojo ir jo šeimos narių darbo sąnaudas, už žaliavinį pieną ūkininkui mokama kaina jau kuris laikas nepadengia gamybos kaštų – šis trūkumas 2019 metais sudarė 29 proc. ūkininko nenaudai. Šiuo metu analogišką pieno gamybos kaštų palyginimo su kaina, mokama už žaliavinį pieną, skaičiavimą Vokietijos mokslininkai atlieka ir Lietuvoje. Sulaukus skaičiavimo rezultatų, bus galima juos palyginti su rezultatais kitose ES valstybėse narėse bei ieškoti priežasčių, kodėl Lietuvoje ūkininkams mokama žemiausia ES supirkimo kaina.
„Lietuvos pieno gamintojas nuskriaudžiamas du kartus, – sako LPGA prezidentas J. Vilionis, – jam ne tik mokama žemiausia ES pieno supirkimo kaina, bet ir tiesioginės išmokos mažiausios, dėl to mūsų pieno gamintojas patiria išskirtinai nesąžiningą konkurenciją. Tai neabejotinai viena priežasčių, kodėl pieno sektorius Lietuvoje sparčiai nyksta – kiekvieną mėnesį iš pieno gamybos pasitraukia ir smulkūs, ir stambūs ūkiai, sparčiai mažėja karvių skaičius“.

Žemės ūkio laukia „žalinimas“
EPT Generalinėje asamblėjoje dalyvavęs Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato atstovas Michaelis Scannellis pristatė dėl Covid–19 pandemijos susidariusią situaciją ES. Pranešėjo teigimu, ši pandemija atskleidė, koks svarbus ES gebėjimas apsirūpinti maistu, todėl sunkaus ūkininkų triūso negalima priimti už savaime suprantamą duotybę. Nepaisant to, naujojoje 2021–2027 metų finansinėje perspektyvoje ES piliečiai tikisi matyti žalesnę, klimatui palankesnę kryptį, ir žemės ūkio sektoriui teks prie to taikytis.
Kaip pastebi EPT asamblėjoje nuotoliniu būdu dalyvavęs LPGA direktorius Eimantas Bičius, ES institucijose baigiamos derinti pozicijos dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės perspektyvos bei žemės ūkiui svarbios jos dalies – Bendrosios žemės ūkio politikos. Šiuo metu susitarimo ieškoma tarp Vadovų Tarybos ir Europos Parlamento, kuris nesutinka, kad svarbiausioms sritims – žemės ūkio ir sanglaudos politikai būtų mažinamas finansavimas iš bendro ES biudžeto. „EPT siekia, kad pieno sektoriui Bendrojoje žemės ūkio politikoje būtų numatytas atskiras reguliavimas, veikiantis, kai sektorių ištinka krizė, – apie asamblėjoje aptartus pasiūlymus kalba E. Bičius, – tai alternatyvus seniau egzistavusiai pieno kvotų sistemai mechanizmas, kuris aktyvuotų pieno gamybos reguliavimą, ES rinkoje atsiradus pieno pertekliui, dėl kurio kristų pieno supirkimo kainos“.

Išlieka viltys
LPGA vadovas J. Vilionis ne kartą yra kreipęsis į Lietuvos atstovą EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete Bronį Ropę, kad tokia Lietuvai naudinga pataisa būtų įtraukta į 2021–2027 m. Bendrosios žemės ūkio politikos teisės aktus. Be to, LPGA ir toliau kryptingai siekia, kad iki kito ES finansinio laikotarpio pabaigos Lietuvos ūkininkams būtų mokamos ES vidurkį siekiančios tiesioginės išmokos. „Pieno supirkimo kaina bei tiesioginės išmokos yra du svarbiausi pieno ūkio pajamų komponentai, – įsitikinęs LPGA prezidentas J. Vilionis, – jei jie būtų sąžiningi ir sudarytų galimybę ūkininkui oriai išgyventi iš savo veiklos, Lietuvoje pieno sektorius turėtų visas prielaidas klestėti. Tokia ir yra pagrindinė LPGA veiklos siekiamybė“.
EPT nariai aptarė organizacinius klausimus. Pasibaigus EPT prezidento, viceprezidento ir valdybos kadencijai, naująja prezidente išrinkta Nyderlandų ūkininkė Sieta van Keimpema. Kaip sakė LPGA direktorius E. Bičius, naujoji prezidentė ne kartą lankėsi Lietuvoje ir dalyvavo LPGA renginiuose, žino mūsų šalies situaciją ir rūpesčius, kuriais gyvena Lietuvos pieno gamintojai. LPGA viliasi, kad glaudus ir kryptingas bendradarbiavimas su EPT ir toliau duos apčiuopiamų rezultatų.