Šilavote pristatyta Ernesto Kuckailio knyga „Dešimt kautynių“

Lietuvos profesionalus karys viršila Ernestas Kuckailis Šilavote pristatė dvi knygas – „Partizano žiedas“ bei „Dešimt kautynių“. Kartu su knygos autoriumi atvyko bardas Romas Naidzinavičius. Partizanų dainas atliko ir Šilavoto laisvalaikio salės ansamblis „Akacija“.
Knygos autorius viršila Ernestas Kuckailis yra profesionalus karys, Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centro snaiperinių ir taikliųjų šaulių ginklų ekspertas, turintis kovinės patirties tarptautinėse misijose. Tik atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, jis tapo Lietuvos kariuomenės savanoriu. Profesionalus karys mokėsi Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete. Jis sukūrė „Alfa“ kuopos ir jėgerių mokyklos emblemas.
Autorius kartu su istorikais, archeologais tyrinėja Lietuvos partizanų kovų vietas. Jau yra išleidęs šešias knygas, paremtas autoriaus biografijos faktais, tyrinėjimų duomenimis, archyvų dokumentais.
Naujausioje knygoje „Dešimt kautynių“ pateikdamas naujų faktų E.Kuckailis aprašo 10 partizanų kovų, vykusių įvairiose Lietuvos vietose, tarp jų – ir apie Prienų rajone vykusius du partizanų mūšius – Vilkų-Degimų kautynes bei Šilavoto puolimą. Šie du mūšiai yra labai gerai žinomi rezistencijos istorijos tyrinėtojams. Ne tik dėl to, kad jos aprašytos Juozo Lukšos knygoje „Daumantas“, bet ir dėl to, jog tai buvo vienos didžiausių kautynių Tauro apygardoje.
Lietuvos partizanų Tauro apygarda apjungė partizaninio pasipriešinimo vienetus, veikusius Suvalkijoje. Nuo 1945 m. šios apygardos sudėtyje buvo ir Geležinio Vilko rinktinė, kurios veikimo teritorijoje buvo ir Šilavotas. Rinktinė išsiskyrė griežta karine drausme. Kaimuose aplink Šilavoto valsčių aktyviai veikė partizanai, jiems ne kartą teko susiremti su okupantais.
E. Kuckailis, remdamasis amžininkų J. Lukšos ir Vytauto Juodsnukio partizanų kovų aprašymais, išanalizavo ir pateikė naujų faktų apie Degimų-Vilkų kautynes bei Šilavoto „mūriuko“ antrąjį puolimą.

Degimų-Vilkų kautynės
Degimų-Vilkų kautynės įvyko Klebiško miške, Degimų kaime, 1945 m. birželio mėnesį. Diena įvairiuose šaltiniuose nurodoma skirtingai. Mūšio vieta neatsitiktinė, mat netoli kautynių teritorijos, kairiajame Jiesios krante, plačioje pievoje vyko partizanų pratybos. Joms vadovavo Kazimieras Pinkvarta-Dešnys. Apie 4 valandą po pietų sargybiniai pastebėjo besiartinančias dideles priešo pajėgas. Vadas Dešnys priėmė sprendimą – kuo skubiau persikelti į dešinį Jiesios krantą ir ten išdėstyti 5 skyrius. Kelias valandas trukusiose kautynėse žuvo trečio skyriaus vadas Liudvikas Dabrišius-Kareivis, Jonas Slavickas-Plutonas, Antanas Banislauskas-Neptūnas, Kazimieras Gudaitis-Maksimas, Juozas Balčiūnas-Baikas, dingo be žinios Vincas Senavaitis-Žaliavelnis, į veidą buvo sužeistas vadas K. Pinkvarta-Dešinys. E. Kuckailis išsiaiškino skyrių pozicijas, partizanų skaičių, naudotus partizanų ginklus, rekonstravo mūšio eigą. Pagal surinktą medžiagą partizanų buvo apie pusšimtis, nukautų NKVD kareivių – keliolika ar keliasdešimt. Mūšis baigėsi partizanų rėmėjų Vilkų sodybos sudeginimu.

Antrasis Šilavoto puolimas
Antrasis Šilavoto „mūriuko“ puolimas įvyko 1945 m. lapkričio 16–17 d. Su partizanais bendradarbiavo ir Šilavoto parapijos klebonas Antanas Kubilius. Jis, palikęs neatrakintą bažnyčią, išvyko iš Šilavoto. Bažnyčioje buvo įrengtas medicinos punktas, o šventoriaus tvora, tarp bažnyčios ir „mūrelio“, tapo gera priedanga. E. Kuckailis nustatė, kad šventoriuje buvo išdėstyti keturi kulkosvaidžiai, kiekvienas nukreiptas į skirtingus langus, iš kurių atsišaudė NKVD. Partizanai buvo sumanę susprogdinti NKVD būstinę, tam turėjo pasitarnauti arklinis vežimas su pritvirtintais sprogmenimis. Kaip rašo autorius, laimė, jog šis sumanymas nepavyko (vežimas užstrigo griovyje) – partizanai būtų buvę kontūzyti, patyrę akustines traumas, o bažnyčios langai nuo sprogimo grįžtamojo smūgio, – išbyrėję. Iš visų keturių pusių „mūriukas“ buvo smarkiai apšaudomas, partizanai buvo išsidėstę visame miestelyje. Kelias valandas trukusiam mūšiui vadovavo Geležinio Vilko rinktinės vadas Juozas Stravinskas-Žiedas. Partizanų pusėje kovėsi 60 vyrų, Šilavoto NKVD įguloje – 17. Dar ir šiandien bažnyčios tvoroje matosi buvusio mūšio žymės.
Knygos autorius Ernestas Kuckailis per pristatymą vilkėjo atkurtą Lietuvos partizano uniformą ir pademonstravo to laikmečio ginklus. Susirinkusieji noriai dalinosi Laisvės kovų istorijomis, apžiūrėjo ekspoziciją „Laisvės kovos Šilavoto krašte“.
Viktorija Bielevičienė
Prienų krašto muziejaus vyresnioji muziejininkė

Rubrikoje Tai, kas išaugina.... Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *