Grybų maistinė vertė

Grybai mus supa visur, net jei mes jų nematome. Sode ar miške, medines patalpas sugadina, netinkamai saugomus vaisius supūdo pelėsis, mieliagrybis kildina tešlą, visur ore sklando daugybė mikroskopinių grybų sporų.
Grybai yra viena svarbiausių gyvosios gamtos dalių. Vieni sukelia augalų, gyvūnų ir žmonių ligas, kiti sudaro abipusiškai naudingus ryšius su augalais, dumbliais ar vabzdžiais.
Grybų, kuriuos galima valgyti, yra daug, bet tik keliolika verta valgyti. Išsivysčiusiose šalyse grybus vartoja ne dėl jų maistinės vertės, bet dažniausiai dėl ypatingo aromato ir skonio. Kitose šalyse grybai yra vienas svarbesnių baltymų šaltinių.

Kokia grybų maistinė vertė:
. Vidutiniškai 90 proc. grybo sudaro vanduo, baltymai – 20–25 proc. sausosios masės dalies, 2–3 proc. sudaro riebalai, 8–12 proc. – mineralinės medžiagos, o visa kita – angliavandeniai.
. Grybų baltymai (vyrauja linolininė ir oleininė aminorūgštys) maistine verte užima tarpinę padėtį tarp mėsos ir augalinių baltymų. Skirtingose grybų rūšyse baltymų kiekis labai skiriasi. Pavyzdžiui, voveraitės baltymai sudaro apie 3,5 proc., o pievagrybių – 44 proc.
. Dėl mažai riebalų grybuose jie galėtų būti vartojami laikantis dietos.
. Angliavandeniai (ypač grybų ląstelių sieneles sudarantis chitinas ir glikogenas) sunkiai virškinama medžiaga.
. Skaidulinių medžiagų nauda yra maža. Kad kuo daugiau iš grybų pasisavintumėme naudingų medžiagų, turime juos gerai sukramtyti.
. Grybuose gausu riboflavino ir B grupės, ypač B12 vitaminų. Vegetarams tai gali būti tam tikrų svarbių vitaminų šaltinis. Geltonos spalvos grybų vaisiakrūmiuose (valgoma voveraitė) aptinkama A provitamino, vitamino C yra voveraitėse ir baravykuose. Esantis vitaminas D grybuose nesuyra net juos ir paruošus valgyti.
. Grybai gerai absorbuoja mineralines medžiagas, tad juose gausu naudingų fosforo, kalio, vario ir ypač seleno. Tačiau vienos ar kitos medžiagos gausumas labai skiriasi. Pavyzdžiui trumai turtingi kalio, o briedžiukai – fosforo.
. Unikalų skonį ir kvapą suteikia grybų kvapiosios medžiagos, kurios vartojamos kaip apetitą žadinančios.
Grybai kaip maistas ir vaistas buvo žinomi jau prieš 13 tūkst. metų. Jau tada grybus vertino kinai ir japonai. Italai ir prancūzai garsėja gurmanišku požiūriu į grybus – šiose šalyse ypač vertinami trumai. Prancūzijoje taip pat labai vertinami pievagrybiai. Lietuvoje visi grybautojai nori rasti baravykų, kurie yra turtingi baltymų ir kitų naudingų maisto medžiagų.
Vienas mėgstamiausių lietuvių laisvalaikio praleidimo būdų gamtoje yra grybavimas. Tai puiki proga pajudėti ir pabūti miške. O grybų patiekalai – vieni skaniausių valgių ant mūsų stalo. Jais galime gardžiuotis nuo pavasario iki vėlyvo rudens, o tinkamai paruošus – ir žiemą.

Rubrikoje Teisė žinoti. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *