Sveikatos apsaugos ministras paskelbė apie savo atsistatydinimą ta proga surengtoje spaudos konferencijoje. Ministras jau pateikė atitinkamą prašymą Vyriausybės vadovui ir užsiminė, kas galėtų tapti jo įpėdiniu. Pasak ministro, jo kėdę ateityje galėtų užimti kuris nors žymiausių šalies epidemiologų.
Ministras pabrėžė liksiąs parlamento nariu. Jo apsisprendimą trauktis iš pareigų lėmė noras sudaryti sąlygas „naujų sprendimų manevrui“, siekiant pažaboti koronaviruso pandemiją, kuri paskutiniu metu vis labiau gilėja. „Aš atėjau į ministeriją siekdamas įgyvendinti tam tikrus pokyčius, tačiau epidemija man sutrukdė tikslą pasiekti. Mėginau užtikrinti, kad sveikatos apsaugos sistema judėtų pirmyn, tobulėtų, todėl ministro pareigas vykdžiau visa širdimi ir iš visų jėgų“, – sakė ministras. Jį paskutinėmis dienomis itin kritikavo politinė opozicija bei visuomeninės organizacijos dėl nuolat kaitaliojamų karantino sąlygų. Vis dėlto ministras pirmininkas atsisakė paklusti reikalavimui ministrą atleisti. Nes, premjero požiūriu, ministras puikiai susidorojo su kilusiais iššūkiais COVID-19 pandemijos pirmosios bangos metu. Tik su antrąja užkrato banga jam dorotis esą pavyko nebe taip puikiai. Vyriausybės vadovas buvo priverstas sveikatos apsaugos ministrui net pareikšti papeikimą už tai, kad šalyje įkurta ir formaliai veikianti Vyriausioji epidemiologinė komisija, kurią sudaro įvairių sričių ekspertai ir visų ministerijų atstovai, paskutinįsyk buvo sukviesta š.m. gegužę. Vis dėlto po ministro atsistatydinimo šalies premjeras sakė suprantąs tokį sprendimą, nes šiam „igriso politika bei visuomenės informavimo priemonės“.
Žinia – tai ne apie Lietuvą. Tokį pranešimą prieš porą savaičių išplatino Čekijos naujienų agentūra ČTK, ir jame minimi atsistatydinę šalies sveikatos apsaugos ministras Adamas Vojtechas ir šalies premjeras Andrejus Babišas. O padėtis šioje šalyje tokia, kad užsikrėtimų COVID-19 virusu skaičius iš viso viršija 50 tūkst. (nuo pandemijos pradžios), tačiau vien rugsėjo 7–20 d. laikotarpiu išaugo 22 tūkst.
Atitinkama Lietuvos statistika atrodo gerokai kukliau: bendras užsikrėtusių skaičius siekia beveik 3,9 tūkst., o padidėjimas rugsėjo 7–28 d. – ????. Tačiau net jei tie rodikliai būtų dešimteriopai didesni (tai nereiškia, kad jie tokie nebus ateityje), Lietuvos sveikatos apsaugos ministras (SAM) Aurelijus Veryga vargiai būtų verčiamas ar pats ryžtųsi palikti savo postą. Viena vertus, ministrauti jam patinka. Vargu, ar lengva būtų surasti tokią poziciją, kuri taip atitiktų sociopatinius polinkius, kaip SAM pandemijos metu. Kurioje gali drausti arba leisti, skelbti naujus nurodymus jau po darbo valandų, nors jie turi įsigalioti kitos dienos rytą, kur nuo tavo sprendimų priklauso politinio pasitikėjimo komandos uždarbis už tikrus ar įsivaizduojamus viršvalandžius, o vietos verslui – galimybės gaminti tokias būtinas priemones kaip dezinfekcinis skystis (mes tuos trūkumus, buvusius ankstyvą pavasarį, jau spėjome pamiršti), apsaugos priemonės arba kokiais vaistais privalo gydytis bendrapiliečiai.
Kita vertus, p. Veryga yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) rinkimų sąrašo numeris. Ir premjero Sauliaus Skvernelio (Nr. 1), ir „Lietuvos viršininką“, sėdintį Seimo galiorkoje vaizduojančio LVŽS lyderio Ramūno Karbauskio požiūriu, matyt, aną sąrašą per balsavimą gali gerokai timptelėti. Iš atsistatydinusio ministro – tąja prasme nulis sveikų naudos.
Prieš rinkimus nėra labai ramu. Gal po spalio 11 d. balsavimo LVŽS jie nebus tokie tragiški, kaip atrodė pernai ar ankstyvą š.m. vasarą, tačiau partijos turimos svarbios pozicijos gali iš „po sėdynių“ pranykti.
Rytas Staselis
„Koks tu ir aš – tokia Lietuva“ ir „Tai, kas išaugina…“