Kojų priežiūra

Šiltuoju metų laiku daugiau vaikštome, keliaujame, todėl nenuostabu, kad esant karštam orui kojos greičiau pavargsta, tinsta, prisitrina nuospaudos, pūslės. Ką daryti, kad vasarėlę kojos pavargtų mažiau ir tarnautų mums geriau? Apie tai –žodis specialistams.

Patogūs batai
Tai bene svarbiausias dalykas, darantis įtaką mūsų kojų komfortui ir bendrai savijautai. Vasarą avėkime batus ar basutes, pagamintas iš minkštos natūralios odos žema pakulne (2–4 cm) ar lygiu padu.
Tada kūno svoris pasiskirstys tolygiai per visą pėdą, ir kojos ilgiau nepavargs. Ilgam vaikščiojimui rinkitės batelius, pagamintus iš lengvų ir lanksčių medžiagų, kad pėdos judėtų maksimaliai lengvai.
Pasak „Gijos Klinikų“ ortopedo traumatologo Gintauto Pociaus, batų padas turėtų būti šiek tiek lankstus ir storesnis, kad būtų didesnė amortizacija ir eidami neatmuštume pėdų į kietą grindinį. Bato viduje turėtų būti ne lygus, o pagal pėdos kontūrus išformuotas vidpadis.
Pėdos pirštai turi būti laisvi, jokiu būdu nesuspausti, kad ėjimo metu jie turėtų erdvės. Todėl neavėkime siauros smailėjančios avalynės.
Vasarą derėtų rinktis labiau atvirą modelį, kad, esant aukštesnei oro temperatūrai, kojos galėtų laisvai kvėpuoti ir neprakaituoti. Kuo lauke karščiau, tuo derėtų avėti atviresnę avalynę.
Jos aukštos kokybės sąlyga – lengvumas, minkšta, elastinga, patvari oda ir minkštas, lankstus padas.

Nuo nuospaudų – gydomasis pleistras
UAB „Gedimino klinikos“ gydytoja dermatologė Jolanta Urbštienė pataria susidariusią nuospaudą patepti jodu, salicilo spiritu ar papurkšti antiseptiku. Tada užklijuoti pralaidų orui ir drėgmei gydomąjį pleistrą, kuris greitai gydo kojų ir pirštų nuospaudas. Svarbiausia pasirūpinkime, kad klijuojant pleistrą lipnusis jo paviršius nepaliestų pažeistos odos kraštų.
„Derėtų išsirinkti universalų neperšlampamą pleistrą, kuris saugo nuo vandens bei bakterijų, tada galima maudytis ežere ar kitame vandens telkinyje,“ – pastebi gydytoja.

Saugokimės kojų grybelio
Vasarą savo sodyboje gera vaikščioti basiems po žolę, tačiau taip elgtis nederėtų viešose vietose; taip pat naudotis svetima avalyne ar rankšluosčiu. Tada rizikuojame užsikrėsti nepatogumų sukeliančia grybeline infekcija. Ką daryti, kad tai neįvyktų?
Avėkime atviras basutes, šlepetes, kad oras laisvai cirkuliuotų tarp pėdos pirštų.
Kuo dažniau keiskime kojines, puskojines. Reguliariai kirpkime nagus. Dažnai plaukime kojas. Lankantis baseine ar pirtyje būtinai avėkime gumines šlepetes. Rūpestingai išsausinkime tarpupirščių odelę.
Po pasivaikščiojimo paplūdimio smėliu, apsilankymo viešose maudynėse, pirtyse, tarpupirščių bei pėdų odą papurkškime dezinfekuojamu dezodorantu ar pasitepkime dezinfekuojančiu tepalu.

Kojų nuovargio profilaktika
Bendri patarimai mėgstantiems keliauti ar daug vaikščioti:
. Nevykime atostogauti apsiavę naujais batais.
. Jei turime lėtinių kojų problemų, mūvėkime kompresines kojines, vartokime venotonikų tepalus.
. Ilgiau sėdėdami automobilyje, laive, mankštinkime čiurnos sąnarius.
. Gerkime daugiau natūralaus mineralinio vandens, sulčių.
. Esant galimybei, kojas pakelkime aukštyn: gulėdami ant smėlio atremkime kojas į medį, gulėdami lovoje – į sieną.
. Venkime sėdėjimo pozos „koja ant kojos“.
. Sėdėkime ant kietos kėdės, venkime minkšto krėslo.
. Kelis kartus per dieną (ypač karštomis dienomis) plaukime kojas šaltu vandeniu (nuo apačios į viršų) – tai sumažins kojų nuovargį, pagerins kraujotaką.

Rubrikoje Sveikata ir socialinė apsauga. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *