Kodėl svarbu skystinti kraują?

Apsilankius pas gydytoją dėl sveikatos problemų, pirmiausia yra atliekamas kraujo tyrimas. Kodėl kraujas itin reikšmingas mūsų gyvenime? Kaip galime išvengti kraujo tirštėjimo? Apie tai pokalbis su Klinikos „In Medica“ šeimos gydytoja Edita Puoliene.

Šeimos gydytoja Edita Puolienė.

Pažangūs mokslininkai kraują – „raudoną skystį“ vadina svarbiausia bet kokio gyvo organizmo substancija. Žemėje nėra nei vienos bekraujės būtybės, nes būtent kraujas dalyvauja visuose jos svarbiausiuose procesuose: kraujagyslėmis išnešioja deguonį, maistingąsias medžiagas, reguliuoja kūno temperatūrą ir t.t.

Tirštas kraujas –  blogas pranašas?
Kai valgome natūralų maistą, praktikuojame sveiką gyvenimo būdą – organizmui nesudėtinga palaikyti optimalų pH balansą. Deja, daugelio žmonių mityboje vyrauja saldūs baltų miltų gaminiai, nesveiki riebalai, gyvulinės kilmės baltymai, putojantys gėrimai. Minėti produktai rūgština organizmą, – ir tai pamažu sukelia sveikatos sutrikimus, chroniškas ligas.
Laiku nekoregavus mitybos įpročių, kraujas vis labiau rūgštėja. Tirštėjant kraujui jaučiame energijos stygių, silpnumą, greitą nuovargį; didėja širdies kraujagyslių ligų, krešulių (trombų) susidarymo bei insulto rizika.Kai kraujas tirštas, blogėja visų organų ir audinių aprūpinimas maisto medžiagomis bei deguonimi.
Kraujo tirštėjimo bei krešulių susidarymo išvengiama teisingai maitinantis.
Kokie produktai ir gėrimai skystina kraują?
Šiais laikais kraujo tirštėjimui sudarytos visos sąlygos: valgome, ką norime, per daug baltyminio maisto, todėl organizmas rūgštėja, kraujas tirštėja… ir užpuola ligos.
Kraują skystina augaliniai produktai, ypač turintys daug vandens: agurkai, arbūzai, melionai, pomidorai, morkos. Sveikatai naudingi kraują skystinantys česnakai, svogūnai, citrinos, imbieras, liepų medus, žuvis.
Tačiau saikingai vartotini kopūstai, brokoliai, nes šios daržovės kraujo krešėjimą skatina.
Tarptautinė kardiologų draugija pacientams, turintiems tirštą kraują, pataria valgyti liesą jautieną, paukštieną (be odelės), pieno produktų, grikių, avižų košių.
Kraują skystina ir vaisių, daržovių sultys. Pavyzdžiui, greipfruto, apelsino ir citrinos sulčių mišinys ne tik gerina kraujo kokybę, bet ir valo limfą, kepenis. Efektyviai veikia gervuogių, aviečių, agrastų, goji uogos; vandeniu skiestos morkų, obuolių sultys.
Kodėl svarbu gerti pakankamai vandens?
Suaugusio žmogaus organizme kraujas sudaro apie 7 proc. kūno masės. Kraujo plazmoje apie 90 proc. vandens. Štai kodėl labai svarbu gerti pakankamai vandens, kuris užtikrintų normalų kraujo tekėjimą. Jei žmogaus organizme mažai vandens, nėra iš ko formuotis kraujui. Jį skystina paprastas vanduo, kurio per parą derėtų išgerti apie 1,5 l ar daugiau. Geriau gerkite ryte ant tuščio skrandžio (valgyti po pusvalandžio) arba dieną, vakare prieš valgį, ir venkite vandens pavalgius.
Teko girdėti, kad kraują skystina aspirinas…
Gydomasis aspirino efektas kraujo skystinimui žinomas jau seniai, nuo 1897 metų. Jis slopina kraujo plokštelių sulipimą, saugo nuo krešulių susidarymo kraujagyslėse, kurios aprūpina širdį, smegenis, kitus organus deguonimi ir naudingomis medžiagomis. Tikriausiai teko girdėti, kad dauguma brandaus ir vyresniojo amžiaus vakariečių šį vaistą nuo infarkto ar insulto vartoja kaip profilaktinę priemonę.
Aspiriną derėtų vartoti nedidelėmis dozėmis, 500 mg tabletę padalinus į tris dalis. Standartinė vienkartinė vaisto dozė 75–150 mg. Tabletę ištirpinkite 50 ml vandenyje (tada organizmas greičiau ją pasisavins) ir išgerkite vakare, nes krešuliai (užsikemša kraujagyslės), kaip taisyklė, susidaro naktį.
Aspirinas dirgina skrandį, todėl nevartokite jo didelėmis dozėmis.
. Kai kraujo skystinimui vartojate liaudiškas priemones, tuo pat metu nedera gerti ir vaistų, ar tik minimalią dozę.
. Imbiero sudėtyje esančių eterinių aliejų cheminė sudėtis bei poveikis labai artimas aspirinui.
Veronika Pečkienė

Pasitikrink savo kraują:
. pH 7,35–7,45 – tai norma.
. pH mažiau 7,35 – kraujas turi padidintą rūgštingumą.
. pH mažiau 7,25 – aukštas kraujo rūgštingumas.
. pH 6,8 – sutrikusi rūgščių ir šarmų pusiausvyra, galimos sunkios sveikatos problemos.

Šaltinis: laikraštis „MK Latvija“

Rubrikoje Sveikata ir socialinė apsauga. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *