Interviu vienu klausimu: Kokią paskutinę knygą skaitėte?

Danutė:
– Aldonos Ruseckaitės apie Salomėją Nėrį „Padai pilni vinių“. Pasirinkau šią knygą, nes ją rašė žemietė. Girdėjau daug gerų atsiliepimų ir rekomendacijų iš kitų žmonių, todėl ir pati susidomėjau.

Jolita:
– Net neklauskit, neatsimenu. Turbūt paskutinį kartą knygą skaičiau mokyklos laikais. Bet net neatsimenu, kokia ji buvo. Neskaitau dabar, kur čia skaitysi, laiko nėra. Nudirbi darbus, žinias pažiūri, ir viskas, reikia eiti miegoti.

Zita Legeckienė:
– Ignės Zarambaitės „Juodavandeniai“. Tikrai verta perskaityti. Ji atkreipia dėmesį į įvairias gyvenimiškas temas. Dabar skaitau tik lietuvių autorių knygas, pradėjo labai patikti. Kartais būna, kad knygą taip greit perskaitau ir pavadinimas, ir autorius užsimiršta.

Inga Žukauskienė:
– Paskutinė knyga, kurią perskaičiau, buvo „Melas“, autorės tikrai nepasakysiu, neatsimenu. Labai patiko, kaip pati knyga yra parašyta ir kaip skaitėsi. Taip labai lengvai ir greitai. Nors sakoma, nespręsk apie knygą iš viršelio, aš pasirinkau ją skaityti būtent dėl viršelio. Ir tikrai nenusivyliau.

Jolita Stačiokaitė:
– Tai buvo „Piligrimas“. Tik po to sužinojau, kad ši knyga yra labai garsaus rašytojo, bet dabar nepasakysiu kokio, neatsimenu. Prieš tai skaičiau „Petro imperatorė “, ji parašyta Kristinos Sabaliauskaitės. Knyga, sakyčiau, tokia klampi buvo, o mano minėtame „Piligrime“ jautėsi aiškus stilius. Su tokiu malonumu ją perskaičiau… Paliko labai gerą įspūdį.
Dabar grįžtu prie spausdintinės literatūros, man atrodo, ne aš viena. Knygų skaitymas prie planšetinio kompiuterio mane jau siutina.

Kalbino Ugnė Besusparytė

Rubrikoje Kultūra. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *