Kai sutrinka širdies ritmas…

Širdies aritmija dažniau susergama vyresniame amžiuje. Statistikos duomenimis, iš 60-mečių senjorų suserga kas 25 žmogus. Kaip saugotis ir atpažinti ligą, o susirgus gydytis?

Aritmija didina insulto riziką
Dažnas širdies plakimas (per 90 kartų per min.) vadinamas tachikardija, pernelyg retas (plaka mažiau nei 60 kartų per min.) – bradikardija, o širdies permušimai (ne laiku vykstantys širdies susitraukimai) vadinami ekstasistolėmis.
Širdies ritmo sutrikimas (aritmija) net penkis kartus padidina insulto riziką. Sveikas žmogus neturėtų jausti širdies. Kai ji dažniau plaka po fizinio ar emocinio krūvio, – tai normalu ir laikini sutrikimai nepavojingi.
Pasak gydytojų kardiologų, sulaukus 50-ties metų dažniau pasireiškia širdies aritmijos simptomai – sunkesnis kvėpavimas, intensyvus neritmiškas širdies plakimas, skausmas, dažnesnis pulsas, dusulys.

Sutrikus ritmui – kreipkitės pagalbos
Patyrus aritmijos simptomus, kaip greitą, lėtą širdies plakimą, virpėjimą krūtinėje, kakle; skausmą, silpnumą širdies plote, derėtų apsilankyti pas gydytoją kardiologą.
Efektyviam gydymui labai svarbu parinkti tinkamą vaistų dozę. Jei netoleruojate vaistų, abejojate dėl paskirto gydymo, derėtų atlikti širdies echoskopiją ir įvertinti, ar nėra krešulių.
Sutrikus ritmui pagalbos darbo dienomis kreipkitės į savo šeimos gydytoją, o savaitgaliais – į greitosios pagalbos skyrių arba ligoninės priimamąjį. Svarbu nedelsti, nes dėl sutrikusio širdies ritmo (ir kraujotakos) ilgainiui gali susiformuoti kraujo krešuliai.
Širdies ritmas atstatomas lašeline infuzija į veną arba tabletėmis sveikatos priežiūros įstaigoje. Jei medikamentinis gydymas neefektyvus, tada atliekamas elektros šokas.

Kalis ir magnis – širdies draugai
Pasak Lietuvos dietologų draugijos prezidentės med. m. dr. gydytojos dietologės Rūtos Petereit, kalis ir magnis itin svarbūs mikroelementai sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Kalis normalizuoja ląstelių veiklą, palaiko stabilų arterinį kraujo spaudimą, reguliuoja širdies ritmą. Magnis apsaugo kraujagyslių sieneles nuo pažeidimo pakilus kraujospūdžiui. Kai magnio nepakanka, jaučiame nuovargį, skauda raumenis, dažniau plaka širdis, didėja arterinis kraujo spaudimas.
Organizmui pritrūksta magnio gausiau prakaituojant, ypač atšilus orams, po aktyvios mankštos ar ilgalaikio streso.
„Kaliu turtingi bananai, kiviai, apelsinai, abrikosai, džiovintos slyvos, razinos, riešutai, kopūstai, bulvės, taip pat grikiai, žuvis, paukštiena. Ypač naudingi graikiniai riešutai, juose itin daug širdžiai naudingų mikroelementų, – sako R. Petereit. – Beje, kalis labai susijęs su magniu, nes žmogaus organizmas gerai įsisavina kalį tik tada, kai gauna pakankamai magnio. Šio mikroelemento gausu kruopose, sėlenose, žirniuose, pupelėse, žuvyje, mėsoje, obuoliuose, riešutuose, lapinėse salotose. Venkite riebaus maisto, jis trukdo magnio absorbcijai organizme“.

Gudobelė naudinga senjorams
Senovėje širdies ligas gydė gudobelių vynu, vėliau – spiritine ištrauka. Rūgštoko skonio gudobelė kai kuriose tautose vadinama širdies duona ir su česnaku bei ginkmedžiu įeina į klasikinę širdį gydančių vaistinių augalų trijulę.
„Gudobelės preparatai – ypač naudingi pagyvenusiems žmonėms. širdies ligų profilaktikai ir gydymui. Senyvame amžiuje silpnėjant širdies raumens susitraukimams naudinga gerti gudobelės lapų ir vaisių nuovirą. Ši vaistažolė didina deguonies srautą, gerina širdies ir galvos kraujagyslių kraujotaką, reguliuoja širdies ritmą, kraujospūdį. Vaistažolės ekstrakto gerkite ne mažiau kaip tris savaites (21 dieną), po 20–30 lašų 3 kartus per dieną, valandą prieš valgį praskiedus drungnu vandeniu, – tada pajausite efektą,“ – pataria gydytoja dietologė.
Sergantiems tachikardija, širdies aritmija šio augalo ar tinktūros derėtų pagerti periodiškai. Gudobelės arbatai: 2 šaukštus džiovintų gudobelės žiedų ir lapų užpilkite verdančiu vandeniu (170 ml) ir uždengus palaikykite 5–7 minutes.
Augaliniai sukatžolės preparatai lėtina širdies ritmą, reguliuoja kraujospūdį; atpalaiduoja kelis kartus geriau nei valerijonas.
Nuo stipraus širdies skausmo tinka sukatžolės ir gudobelės mišinys (širdies darbą gerinantys lašai).

Ramybė ir sveikas maistas
Širdies ligų profilaktikai venkite triukšmo, nuovargio, skubos, nerimo, neigiamų emocijų.
Širdžiai poilsį ir komfortą suteikia tinkamas gyvenimo režimas: fizinis aktyvumas (laikantis principo: geriau lėčiau, bet ilgiau), geras miegas (venkite naktinio darbo), lėtinių ligų prevencija.
Svarbu pasirūpinti, kad organizmas gautų pakankamai vitaminų, antioksidantų, mineralinių medžiagų. Papildomai vartokite E, D3, B grupės, prailginto veikimo C vitaminus, seleną, chromą, kofermentą Q10, L–karnitiną, folio, pantoteno rūgštį. Jaučiant didesnę įtampą ar nerimą, naudingos nervų sistemą raminančios arbatos.
Venkite riebaus pieno, sūrių. Energetiniai gėrimai, sūrus, saldus maistas neretai sukelia širdies permušimus. Daugiau vartokite daržovių, vaisių, riešutų, augalinių aliejų.
„Stebėkite kūno svorį, kad masės indeksas atitiktų normos ribas (KMI – 18,5 – 25kg/m2).
Naudingi kvėpavimo pratimai, palaipsniui ilginant iškvėpimą ( kelis kartus ilgesnis nei įkvėpimas), tada retėja pulsas. Lankydamiesi pas šeimos gydytoją, reguliariai atlikite cholesterolio ir gliukozės kiekio kraujyje tyrimus,“ – pataria dr. R. Petereit.

Judėjimas gerina kraujotaką
Pasak LSMU Kauno klinikų gydytojų kardiologų, mažai judančiam žmogui kasdien būtinas nors 30–40 min. fizinis aktyvumas. Kardio treniruotės pratimai, bėgimas, plaukimas, spartus ėjimas (ypač vyresniame amžiuje, turintiems viršsvorio) pakelia spaudimą, didina pulso dažnį, stiprina širdies raumenį bei kraujagysles.
Atliekant fizinius pratimus būtina mankštos pradžioje apšilimui skirti 5–8 minutes ir lėtinti pratimų tempą ir intensyvumą pabaigoje. Tada nesusidarys kraujagysles ardantys laisvieji radikalai.
Kiekvieną rytą naudinga basomis pastovėti ar pavaikščioti ant specialaus dygliuoto kilimėlio. Pastoviai dirginant bei masažuojant pėdose esančius aktyvius taškus, širdies maudimas sumažėja (ar išnyksta), rečiau jaučiami skausmai širdies plote.
30 min. aerobinių pratimų tris – keturis kartus per savaitę gerina širdies veiklą, naudingi net patyrusiems infarktą. Besimankštinančių žmonių pulso dažnis retesnis, o fizinio krūvio metu jis padažnėja ne staigiai; vadinasi širdis dirba taupiau, kraujospūdis kyla lėčiau.
Izometriniai pratimai (didėja raumenų tonusas, bet nesikeičia ilgis), kurių metu raumenys susitraukia, o sąnariai nejuda. Tarkim, sunkių daiktų kėlimas ir laikymas reikalauja jėgos, todėl neretai sulaikomas kvėpavimas. Jėgos pratimų derėtų vengti turintiems širdies ritmo sutrikimų, esant pažeistam širdies raumeniui.
Dėl tinkamų pratimų parinkimo pasitarkite su gydytoju ar kineziterapeutu.
Veronika Pečkienė

Kaip apskaičiuoti pulso dažnį?
Širdis nepatirs per didelio fizinio krūvio, jei išmoksite skaičiuoti savo pulso dažnį. Maksimalus pulso dažnis apsiskaičiuojamas iš 220 (vyrams) arba iš 210 (moterims) atėmus savo amžiaus metus. Nespausdami pridėkite dviejų pirštų (rodomojo ir didžiojo) galus ant riešo ties nykščio pagrindu. Pajutę pulso bangas, skaičiuokite jas 15 sekundžių ir padauginkite iš 4. Gausite pulso dažnį per minutę. Kiekvieno užsiėmimo metu stenkitės pasiekti pulso dažnį, lygų 50 proc. maksimalaus. Praėjus keliems mėnesiams pulso dažnį padidinkite iki 75 proc. maksimalaus.