Nauji mokslo metai: kokie iššūkiai laukia Birštono ir Prienų rajono savivaldybių švietimo bendruomenių?

Dar praėjusiais mokslo metais Lietuvoje įvestas karantinas atnešė daugybę išbandymų visai švietimo bendruomenei. Tuomet mokyklų vadovai ir mokytojai kone per dvi savaites turėjo pasiruošti naujai mokymo nuotoliniu būdu tvarkai, tėvus kankino nežinomybė, kaip suderinti darbą iš namų ir tuo pačiu padėti vaikams, o abiturientai jaudinosi dėl pasiruošimo egzaminų sesijai. Artėjant naujiems mokslo metams, švietimo bendruomenė vėl ruošiasi jos laukiantiems iššūkiams.

Rugpjūčio 26 d. vykusio Birštono švietimo įstaigų vadovų susirinkimo metu aptarti praėjusių mokslo metų rezultatai, pasikeitimai ugdymo procese bei, žinoma, pasiruošimas naujiems mokslo metams.
Nepaisant to, jog pavasarį įvesta nauja nuotolinio mokymo(si) tvarka mokyklose sukėlė daug sumaišties ir chaoso, 2019–2020 mokslo metų reitingai rodo, jog Birštono ugdymo įstaigoms pavyko įveikti visus sunkumus. Žurnalo „Reitingai“ duomenimis, praėjusiais mokslo metais Birštono abiturientai pademonstravo gerus rezultatus brandos egzaminų sesijoje, o lietuvių kalbos ir literatūos bei anglų kalbos egzaminų išlaikymo procentas Birštono gimnazijoje – didesnis už visos šalies vidurkį. Lyginant visų šalies savivaldybių duomenis, gimnazija taip pat lyderiauja pagal mokyklų, turinčių laboratorijas, rodiklius, vidutinį mokytojų darbo krūvį bei neformaliojo švietimo galimybes – čia neformalaus švietimo užsiėmimus lanko net 82 proc. vaikų.
Šiais mokslo metais į Birštono gimnazijos suolą sugrįš 517 moksleivių, iš kurių 41 – pirmokas. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija atnaujino ugdymo programų planus, kuriuose aptartas ir nuotolinio ugdymo procesas. Atnaujintuose pagrindinio ir vidurinio ugdymo planuose numatoma, jog 5–8 klasių mokiniai nuotoliniu būdu gali būti mokomi iki 10 proc. skiriamo laiko per mokslo metus, o 9–10, I–IV gimnazijos klasių mokiniai – iki 30 proc. Taip pat atnaujintas ir priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašas, kuriame numatoma, jog pagal priešmokyklinio ugdymo programą vaikas gali būti ugdomas šeimoje. Susidarius ypatingoms aplinkybėms mokykloje, dėl kurių ugdymas negali būti vykdomas kasdieniu mokymo būdu, įstaigos vadovas gali priimti sprendimą laikinai koreguoti ugdymo proceso įgyvendinimą, keisti pamokų trukmę, pradžios ir pabaigos laiką, perkelti ugdymo procesą į kitas aplinkas ar laikinai stabdyti ugdymo procesą 1–2 dienoms.
Šiais mokslo metais, be švietimo ir ugdymo kokybės gerinimo, daug dėmesio skiriama moksleivių sveikatai ir saugumui, todėl ugdymo įstaigos turi užtikrinti sergančiųjų kontrolę bei valdyti srautus, kad užkrato atveju nereikėtų uždaryti visos mokyklos, tik atskiras klases, o siekiant užtikrinti nuolat atsinaujinančios informacijos pasiekiamumą, įstaiga privalo paskirti asmenį, teiksiantį bendrąją informaciją apie ugdymo organizavimo procesą, saugos priemones ir kt.
Paklausus, koks yra Birštono ugdymo įstaigų planas, jeigu jose būtų nustatytas užsikrėtimo korona virusu atvejis, Birštono gimnazijos direktorius Alvydas Urbanavičius teigė, jog, atsitikus blogiausiam scenarijui, įstaigos vadovas apie tai privalo pranešti Vilniaus specialistams ir bendradarbiaujant spręsti problemas. „Bloguoju atveju, ko gero, nuotolinis ugdymas prasidėtų su viena atskira klase ar su sąlytį su užsikrėtusiuoju turėjusiais vaikais. Šiuo metu pagal visas rekomendacijas stengiamės atskirti skirtingo amžiaus vaikus į skirtingus aukštus, kad būtų kuo mažiau kontaktų su kitais. Pamokos taip pat vyks skirtingas amžiaus grupes suskirsčius į atskiras zonas, esame numatę ir laikus, kuriais skirtingo amžiaus vaikai lankysis valgykloje. Žinoma, iššūkių bus. Vien tai, kad mokytojai turės keliauti pas vaikus į klases, bus sudėtinga. Praėjusį kartą buvo vienokia situacija, dabar taip pat visų lauks išėjimas iš konforto zonos. Tačiau to iššūkio mes nebijome ir esame pasiruošę padėti ir mokytojams, ir moksleiviams, ir patys tobulėti“, – situaciją komentavo A. Urbanavičius.
Artėjant Mokslo ir žinių dienai, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ragina ugdymo įstaigas atsisakyti masinių Rugsėjo 1-osios renginių. Todėl, anot gimnazijos direktoriaus, šiemet naujus mokslo metus Birštono bendruomenė sutiks kitaip: 9 val. į miesto stadioną, kuriame iš anksto numatytose vietose lauks klasių auklėtojai, bus kviečiami pradinių klasių mokiniai, o 10 val. – vyresnieji. „Dėl vaikų saugumo tėveliams rekomenduosime vaikus palydėti tik į stadioną, o į klases paleisti vaikus vienus“, – sakė A. Urbanavičius.

Rugsėjo 1-osios šventės formatas keičiamas ir Prienų rajono mokyklose. Dėl epidemiologinės situacijos šalyje šiemet atsisakyta tradicinės Rugsėjo 1-osios šventės ant „Žiburio“ kalnelio – moksleiviai naujus mokslo metus pasitiks mokyklų kiemeliuose (jeigu leis oro sąlygos) arba klasėse. Anot Prienų savivaldybės švietimo ir sporto skyriaus vedėjo Rimvydo Zailsko, šįkart ant „Žiburio“ kalnelio vyks nedidelės mokslo metų paminėjimo renginys, kuriame dalyvaus tik nedidėlis Prienų miesto mokyklų delegacijos, kurios parneš simbolinį Žiburį, bendruomenes vienijančią mokslo ugnį, į ugdymo įstaigas.
Paklaustas, kokį mokymo būdą planuoja pasirinkti Prienų rajono ugdymo įstaigos ir kokios naujovės laukia Prienų rajono švietimo bendruomenės, R. Zailskas sakė: „Manau, bus įvairių variantų. Tačiau dauguma mokyklų taikys mišrų mokymo būdą, tik kiek skirtinga apimtimi. Juo labiau, kad toks mišrus variantas – derinant tiesioginį mokymą su nuotoliniu – jau įteisintas ir ugdymo planuose. Todėl mokykloms nebus didelių keblumų jį pritaikyti savo darbe.
Šiuo metu visas naujoves diktuoja COVID-19. Specialių naujovių nėra. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pastaruoju metu parengė visą pluoštą naujų dokumentų arba jau galiojančių dokumentų pakeitimų, tačiau praktiškai visi jie susiję su dėl pandemijos pasikeitusiomis ugdymo sąlygomis. Tikslas lieka tas pats – ugdymo kokybės užtikrinimas ir pasiekimų gerinimas. Tačiau būdus, veiksmus ir kelius tikslams pasiekti artimiausiu metu diktuoja koronaviruso grėsmė ir būtinybė prisitaikyti prie esamų sąlygų. Iš tiesų grįžtame į mokyklas tiesiogiai, tačiau suprasdami, kad „gyvenimo“ mokyklose sąlygos yra visiškai pasikeitusios ir to negalime nei ignoruoti, nei pamiršti. Visgi ir toliau privalome garantuoti aukštą ugdymo kokybę mūsų vaikams. Štai tam ir turi būti pasiruošusi švietimo bendruomenė. Belieka palinkėti jai kuo didžiausios sėkmės!“
Rimantė Jančauskaitė

Rubrikoje Mokyklų gyvenimas. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *