Juostų paroda Vinco Mykolaičio- Putino gimtojoje sodyboje-muziejuje

Rugpjūčio 25 dieną Vinco Mykolaičio-Putino gimtojoje sodyboje-muziejuje pradėta eksponuoti Anelės Zurlienės rinktinių juostų paroda „Atminties takeliai“. Pamatyti unikaliomis juostomis papuoštą muziejų ir išgirsti Julijos Mykolaitienės pasakojamas istorijas apie gimtąją rašytojo sodybą ir jo gyvenimą svečiai galės iki rugsėjo 6 d.
Juostų autorė, medikė ir literatė Anelė Zurlienė sako, kad audimas jos gyvenime atsirado dar ankstyvoje jaunystėje. Kartą atvažiavusi teta pamatė, jog mergaitė knibinėja vieną juostelę. Tąsyk teta, paėmusi siūlų, apvyniojo juos ant vinies sienoje ir parodė, kaip juos sudėstyti. „Tavo piršteliai ploni, akelės šviesios. Rink siūlus ir išeis raštas,“ – drąsino teta.
Būdama šešiolikos metų, Anelė Zurlienė nusipynė juostelę prie mokyklinės uniformos. Pamatęs mergaitės polinkį pinti, tėtis pas stalių padarė rėmą. „Tada prasidėjo audimas“, – sako audėja. Tekdavo ir draugėms juostą išausti, ir vyrišką kaklaraištį padaryti. „Tuomet buvo laikas, kai parduotuvėje gražių daiktų nebuvo, todėl tekdavo gamintis patiems“, – dalinosi prisiminimais moteris.
Kiek vėliau audimą moteris pamiršo: „Baigiau vidurinę, prasidėjo studijos, darbas, o paskui vaikai. Taip ir nuplaukė audimas“. Tik prieš trejus metus Anelė Zurlienė vėl pradėjo austi, kaip pati sako, „iš neturėjimo, ką veikti“. Lietuva kaip tik ruošėsi minėti Lietuvos Nepriklausomybės šimtmetį, todėl ir pirmoji juosta buvo išausta tai progai.
Bėgant laikui, atsirado ir juostelių pirkėjų. „Tikrai plačiai tos juostos paplito“, – sako moteris. Jos pasiekė Australiją, Prancūziją ir Ameriką.
Audėja sako, jog ją įkvepia įvairūs dalykai: dainos, patarlės, knygos ir asmeninės patirtys. Todėl kiekviena juosta yra unikali ir pasakoja savo istoriją. „Ji į juostas įaudžia prasmę“, – mano Anelės Zurlienės dukra. Moteris pasidalino ir jautria asmenine istorija apie vakarą, kuomet prireikė net maldų. Iš to vakaro patirties gimė idėja juostai: „Motinos malda ir dangų pramuša“.
Anelė Zurlienė yra ne tik audėja, bet ir ne vienos knygos autorė. Viena iš jų pavadinimu „Neatpažintoji“ parašyta apie jos tetą, užkrėtusią noru austi. Teta Rozalija buvo netekėjusi moteris, labai dievobaiminga, ji buvo sukaupusi daug istorijų, kurios ir dabar eina iš kartos į kartą. Dalį jų Anelė Zurlienė aprašė savo knygoje.
Audimas moters gyvenime dabar užima itin svarbią vietą. „Mat, pradėjusi sunkiai girdėti, mama bendravimą stengiasi sustiprinti per išaustas juostas“, – sako Anelės Zurlienės dukra.

Ugnė Besusparytė