Nuoširdžiai esu tikras – didžioji diduma Lietuvos girdėti negirdėjo apie tai, kad pavasarį Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TSLKD) iš partinės kasos pirko apsaugos priemones su koronavirusu kovojantiems medikams. Tąsyk už 20 tūkst. eurų TSLKD įsigijo apie 2,17 tūkst. respiratorių ir neatlygintinai perdavė organizacijai „Medikų sąjūdis“.
Dabar, kada už šį veiksmą Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) skyrė partijos lyderiui Gabrieliui Landsbergiui administracinę baudą, kurios prognozuojamas dydis – 150–850 Eur, apie jį žinos daug daugiau žmonių. Nes tokių iniciatyvų tada – kovo–balandžio mėnesiais – buvo daug daugiau, mat atakuojant COVID-19 ne tik gilesnės provincijos, bet ir didmiesčių ligoninių medikai skundėsi darban einantys it į karą. Todėl, kad pakankamai neturėjo nei respiratorių, nei vienkartinių pirštinių ar specialių apsiaustų. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tuo metu su žiniasklaidos atstovais žaidė stalo tenisą („ping-pongą“) iš pradžių tvirtindamas, kad „visko yra pakankamai“, vėliau į klausimus, kas yra „pakankamai“, rėmėsi valstybės paslaptimi. Dar, būdamas kariautojas su farmacijos beigi alkoholio mafija valstybėje, p. Veryga sunkiai prisivertė išrašyti leidimą vietos įmonėms gaminti dezinfekcinį skystį, kurio dabar, dėkui Dievui, dėl to jau yra visur, visokio ir pakankamai.
Apsaugos priemonių deficito problemą Sveikatos apsaugos ministerijai pavyko suvaldyti gal tik vasaros pradžioje. Ligi tol nemažai valstybės institucijų, visuomenininkų sambūrių vertėsi iš kailio, siekdami padėti medikams, kad jie nedirbtų kaip IV pasaulio šalyje. Visuomenininkams, beje, šiuose arimuose sekėsi daug geriau, nes pasirodė, kad jie suaukotus pinigus brangino, skaičiavo, stengėsi už pirkinius nemokėti trigubos ar net keturgubos kainos, kaip aiškėja dabar, audituojant kai kurių savivaldybių ar vyriausybės institucijų finansus. Ne viskas „gražu ir žalia“ taip pat ir Sveikatos apsaugos ministerijoje, kurios vienos viceministrės veikla dabar yra tiriama teisėsaugos institucijų.
Pretenzijos dabar jau buvusiai viceministrei Linai Jaruševičienei skamba gana formaliai, esą ėmusi pirkti apsaugos priemones, ji viršijo savo formalius įgaliojimus (aš suprantu, kad pirkimus turėjo daryti kiti ministerijos pareigūnai). Ir p. Veryga iš dalies yra teisus dabar kalbėdamas, esą tose aplinkybėse, kurios buvo pavasarį, formalių tarnybinių pareiginių aprašų nebuvo griežtai paisoma – svarbiausia buvo priimti sprendimus ir atlikti darbą. Lydėdamas pro ministerijos duris jau atsistatydinusią viceministrę p. Veryga dar pridūrė, esą po tokių teisinių priekabių prisitraukti profesionalus į valstybės tarnybą bus dar sunkiau. Valstybės paslapties šiuo atveju jis neatskleidė.
Tačiau ir TSLKD pažeidimas, nuo kurio pradėjome – taip pat yra formalus. Atitinka formaliąją teisę (nors yra teisininkų, kurie sako, kad VRK teisinius formalumus tik interpretavo savaip), tačiau prieštaraujantis sveikai nuovokai. Nes respiratorių pirkimas, kaip visa labdara, kuri įsigyjama už partinius pinigus, Lietuvoje yra neteisėtas. Tokia yra teisme VRK atstovavusio vieno jos nario nuomonė ir Komisijos daugumos pozicija (verta prisiminti, kad VRK formuojama politinių partijų atstovų delegavimo principu).
Beprasmiška svarstyti, ar visuomenei būtų naudingiau, jeigu konservatoriai 20 tūkst. eurų būtų išleidę, pavyzdžiui, rinkimų kampanijos klipams gaminti.
Tačiau kyla visgi bjaurokas klausimas: kodėl p. Landsbergiui – kad ir nedidelė bauda už formalų pažeidimą, o p. Verygai – reitingai, pagarba, ministro Sauliaus Skvernelio užuovėja nuo iš prezidentūros sklindančių pretenzijų ir – pistoletas „Glock-17“ už nuopelnus užtikrinant visuomenės saugumą?
Rytas Staselis
„Koks tu ir aš – tokia Lietuva“ ir „Tai, kas išaugina…“