Sustojo laikas ir nutrūko kelias…

In memoriam

Sustojo laikas ir nutrūko kelias, kuriuo ėjo garbi mūsų kraštietė Gražina Starkauskaitė-Kavaliauskienė (1929–2020), praėjusį antradienį Amžinojo poilsio atgulusi Prienų kapinėse.
Gerbiamos Gražinos gyvenimo kelias buvo kupinas meilės ir atsidavimo kitiems, gražių darbų, prasmingų ieškojimų, rūpesčio gimtajam kraštui. Visą gyvenimą ji apie save globė ir būrė šeimos narius, giminės žmones, bendraklasius – garsiosios Prienų „Žiburio“ gimnazijos 1949-ųjų laidos abiturientus, kurso draugus iš Lietuvos žemės ūkio akademijos, buvusius bendradarbius, kaimynus. Visiems užteko jos dėmesio, rūpesčio, nes ji tiesiog nemokėjo nesidalinti. Ir šis asmenybės bruožas, užgrūdintas pokario metų sunkumų, skaudžių netekčių ir besikaupiančios gyvenimiškos patirties, kaip prisimena velionės artimieji, su metais tik stiprėjo.
Mums miela Gražina buvo labai brangi ir tuo, kad ji visą gyvenimą buvo Prienų žmogus. Nesvarbu, ar ji gyveno Širvintų rajone, ar Kaune, ar Garliavoje – dvasia ji buvo Prienuose. Todėl ir prasidėjus Atgimimui, Gražina Starkauskaitė-Kavaliauskienė visa širdimi įsitraukė į veiklas mūsų krašte ir dalyvavo visuose atsinaujinimo darbuose. Prisidėjo įamžinant partizanų žūties ir „Žiburio“gimnazijos atminimo vietas, atstatant paminklą Kunigaikščiui Kęstučiui, organizavo gimnazijos direktoriaus, kunigo Felikso Martišiaus, ateitininko Antano Šapalo, gydytojo Juozo Brundzos palaikų perkėlimą iš senųjų Prienų kapinių į naująsias.
Kartu su šviesios atminties mokytoja Danute Dvilinskaite surinko medžiagą knygai „Atgimimo istorijos vingiai Prienų krašte“, sukaupė daug vertingos istorinės medžiagos ir padėjo Prienų krašto muziejaus darbuose.
Iškiliai savo kraštietei esame dėkingi ir už atverstus Prienų krašto istorijos puslapius, ir už skleidžiamą gerą žinią apie Prienus už Atlanto, tarp išeivijos lietuvių, ir už brandžias pilietiškumo pamokas, ir už pasakytą bei „Gyvenime“ parašytą principingą bei reiklų tiesos žodį. Tokia tikra dvasios aristokratė ji buvo ir darbuose, ir gyvenimo kasdienybėje.
Ačiū Jums, miela Gražina, kad mylėjote ir mokėte, kad supratote ir patarėte, kad telkėte reikalingiems darbams, kad buvote mūsų – bendraminčių klubo siela.
Telydi Jus Amžinybės šviesa, o artimuosius dvasios stiprybė.
Kraštiečių bendruomenės vardu –
Ramutė Šimukauskaitė