Nusviro serbentų karoliukai…

Krūmynai soduose pasipuošė raudonųjų, juodųjų ir baltųjų serbentų kekėmis. Kuo naudingos šios sultingos uogos? Ką iš jų pasigaminti žiemai?

Raudonieji serbentai naudingi senjorams

Eglė Kliukaitė-Sidorova.

Saldžiarūgštės uogos turi daug vitamino C (mažiau nei juodieji serbentai), A, E, P, B, PP, seleno, geležies, kalio, o tai naudinga kraujagyslių sistemai ir širdžiai. Gausu ir antioksidantų, kovojančių su vėžinėmis ląstelėmis, pektinų aterosklerozės profilaktikai. Raudonieji serbentai turi gintaro ir obuolių rūgščių, kurios suteikia energijos ir itin naudingi pagyvenusiems žmonėms. Uogos stiprina kraujagyslių ir kapiliarų sieneles, gerina apetitą, skrandžio, žarnyno veiklą, pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis (dezinfekuoja burnos gleivinę, mažina skausmą), skatina prakaitavimą, mažina karščiavimą.
„Tačiau esant padidėjusiam skrandžio rūgštingumui, sergant skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opalige, esant gastrito ar hepatito paūmėjimui raudonų serbentų ar jų sulčių derėtų nevartoti“, – pataria Vilniaus dietologijos centro gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė-Sidorova.

Žiemai – uogos ir lapai
Serbentų uogas vartokite šviežias, konservuotas, šaldytas. Iš jų galima pagaminti įvairių skanėstų: morsą, uogienę, marmeladą, sirupą, vyną.
Uogas nuplaukite, sudėkite į indelius ir laikykite šaldiklyje.
Namų sąlygomis derėtų žiemai prisidžiovinti serbentų lapų. Juose daug vitamino C ir kitų biologiškai vertingų medžiagų. Iš džiovintų lapų gaminama vitamininė arbata: du valgomuosius šaukštus susmulkintų lapų užpilkite stikline verdančio vandens.

Baltieji serbentai – saugo nuo kataraktos

Zeta Štarkevičienė.

Šios uogos turtingos vitaminais B1, B2, PP, P,A, C, kaliu, magniu, fosforu, kalciu, natriu, jodu. Vitaminas P stiprina kraujagysles, skatina tulžies išsiskyrimą, gerina kraują.
Vitaminas A gerina regėjimą (vyresniame amžiuje saugo nuo kataraktos); lėtina organizmo senėjimą, stiprina imunitetą, atitolina aterosklerozę.
Pasak gydytojos dietologės, baltieji serbentai puikai malšina troškulį, todėl derėtų jais mėgautis karštomis vasaros dienomis.
Beje, baltieji serbentai neturi dažomųjų medžiagų, todėl nesukelia alerginių reakcijų. Šios uogos dedamos į kepinius, desertus, padažus; iš jų gaminamas baltas vynas.

Juodieji serbentai – natūralus vaistas
…turi specifinį kvapą ir skonį, todėl ne visų mėgstami. Tačiau šios uogos – natūralus vaistas nuo daugelio ligų. Uogose gausu vitamino C (iki 400 mg/proc.), D, E, K, B grupės vitaminų, baltymų, glikozidų, eterinių aliejų; organinių rūgščių (citrinų, vyno, obuolių, gintaro, salicilo, rūgštynių), pektinų, folio rūgšties, taninų, taip pat geležies, fosforo, kalio, mangano, sidabro.
Šviežias uogas ar jų sultis, uogienes, džemus, morsus derėtų valgyti po lėtinių ar sunkių ligų, operacijų ar traumų, ypač vaikams, vyresniems ir senyvo amžiaus žmonėms.
„Uogos vartojamos sergant avitaminoze, mažakraujyste; skatina šlapimo išsiskyrimą, gerina odos elastingumą ir spalvą. Juodųjų serbentų sultys su medumi padeda atsikosėti, geriamos sergant kvėpavimo takų ligomis, – pastebi E. Kliukaitė-Sidorova.

Ką gaminsime žiemai?
Pasak maisto technologės Zetos Štarkevičienės, aromatingi juodųjų serbentų lapai – puikus prieskonis sūdant ar rauginant daržoves – agurkus, kopūstus, pomidorus.
„Iš juodųjų, baltųjų ar raudonųjų serbentų galima pasigaminti sulčių, jas užšaldyti plastikiniuose buteliukuose ar ledų formelėse (mažais kubeliais). Vėlyvą rudenį ar žiemą sušaldytų sulčių gabalėlį įdėjus į stiklinę vandens, – tai sveikas, skanus ir šventiškas gėrimas. Neišmeskite uogų išspaudų, jas užšaldykite, o žiemą panaudosite žėlei, saldžiai sriubai, kisieliui, – pataria maisto technologė. – Beje, visų rūšių serbentų drebučiai – be tirštiklių, natūraliai sustingsta, nes juose yra daug pektino“.
Iš juodųjų serbentų gaminamas padažas prie mėsos patiekalų.

Receptai žiemai

Serbentų drebučiai
1 l serbentų sulčių, 2,5 šaukšto želatinos, 200 g cukraus, 0,5 stiklinės vandens.
Želatiną išbrinkinkite vandenyje. Į sultis įberkite cukraus ir pakaitinkite iki virimo. Tada sudėkite išbrinkintą želatiną ir dar pakaitinkite iki virimo. Karštą supilkite į stiklainius ir sandariai uždarykite.

Juodųjų serbentų, aviečių ir mėlynių uogienė
1 kg juodųjų serbentų, 0,5 kg aviečių, 0,5 kg mėlynių, 1,5 kg cukraus.
Į puodą sluoksniais sudėkite juoduosius serbentus, avietes, mėlynes, cukrų, vėl juoduosius serbentus, avietes ir tt. Palaikykite parą (cukrus įsigers į uogas), tada virkite ant mažos ugnies (nugraibant putas) 10 minučių. Kai atauš, užvirkite vėl. Uogienę supilkite į sterilius stiklainius ir užsukite iškaitintais dangteliais. Žiemai laikyti šaltai.

Serbentų cukatai
Išspaustas serbentų žieveles (kurios lieka išspaudus sultis) apvoliokite cukraus pudra ir paskleiskite ant marlinio audinio (ar balto popieriaus), kad išdžiūtų. Sudžiūvusias saldžias žieveles žiemą naudokite desertų, arbatų skaninimui.

Serbentai grožiui

Kaukė riebiai odai
Šviežias juodųjų serbentų sultis sumaišykite su šiltu virintu vandeniu (1:1). Mišiniu suvilgykite marlės skepetaitę ir, uždėję prie veido, laikykite 5 minutes.

Serbentų kaukė
Sutrinkite 3–5 serbentų uogas, įdėkite truputį grietinės, išmaišykite ir užtepkite ant veido. Po 10–15 minučių kaukę nuvalykite vatos tamponėliu, sumirkytu šiltame vandenyje. Raudonieji, juodieji ir baltieji serbentai puikiai išlygina ir maitina odą.

Kūno šveitiklis
Iš dviejų valgomųjų šaukštų serbentų (nesvarbu, kokių) sutrinkite košelę. Pridėkite du šaukštelius rudojo cukraus ir du šaukštus avižinių miltų, kruopščiai išmaišykite. Mišinį lengvais judesiais įmasažuokite į odą, laikykite 7–10 minučių. Tada košelę nuplaukite šiltu vandeniu, ir odą patepkite drėkinamuoju kūno pieneliu.

Parengė Veronika P.