Vaistažolės: kokias ir kada vartoti?

Pavasarį prasidėjęs žoliavimo metas tęsiasi vasarą ir rudenį. Mūsų krašte populiarios mėlynės, čiobreliai, dobilai, rugiagėlės, raudonėliai, pelynas… visų rūšių ir nesuminėsi… Kada jas rinkti, kaip laikyti, nuo kokių sutrikimų vartoti, pasakoja ilgametė žolininkė iš nuostabaus Dzūkijos krašto, Merkinės miškų Bronė Pugžlienė.

Mėlynė – geram regėjimui
Pasak žolininkės, prinokusias uogas derėtų rinkti liepos–rugpjūčio mėnesiais, o lapus skinti gegužę – liepą. Šviežios ir džiovintos uogos gerina regėjimo aštrumą, virškinimą, padeda nuo mažakraujystės. Šviežių mėlynių uogų tyrelė gydo egzemą, spuogus, odos nudegimus.
Lapų arbata padeda nuo cukrinio diabeto, skrandžio problemų, žarnyno spazmų.
Pastaba: mėlynės kietina vidurius, tačiau jų nederėtų vartoti esant infekcinės kilmės viduriavimui.
Pelynas (kartusis kietis) – pagalba apsinuodijus
Ši žolė auga sausuose šlaituose, dykvietėse. Jų nuoviras žadina apetitą, gerina virškinimą, padeda apsinuodijus maistu, sergant bronchine astma, reumatu, tulžies pūslės uždegimu.
Be to, pelynas padeda išvaryti iš žarnyno askarides ar kitus parazitus.
„Kai tris dienas ryte ant tuščio skrandžio pagėriau pelyno arbatos, pajutau palengvėjimą žarnyne, kepenyse. Labai geras poveikis visam organizmui“, – asmenine patirtimi dalinasi p. Bronė.
Pastaba: nuovirą vartokite saikingai ir atsargiai – perdozavus galima apsinuodyti.
Paprastas čiobrelis – padeda atsikosėti
Kvapnusis čiobrelis sužydi birželį – liepą sausuose pušynuose, pakelėse. Nuoviras ar užplikyta vaistažolių arbata padeda nuo kosulio, bronchito, kitų kvėpavimo takų susirgimų.
Čiobrelio žiedai – ne tik natūralus vaistas, bet ir puikus prieskonis įvairioms sriuboms, troškiniams, mėsos kepsniams.
„Ruošiant arbatų mišinukus čiobrelis „draugauja“ su avietėmis, medetkomis“, – sako žolininkė.
Pastaba: peršalus nederėtų šios žolės vartoti ilgiau nei 7 paras.
Paprastoji žemuogė – mažina kraujo spaudimą
Žolininkė pasakoja, kad saldžiąją žemuogėlę derėtų rinkti liepą – rugpjūtį, o lapelius – geriau žydėjimo metu, nes tada jų skonis švelnesnis. Išdžiūvusios uogos turėtų išlikti tamsiai raudonos, saldžiarūgštės. Džiovintų uogų ir lapų antpilai naudingi sergant inkstų ir kepenų akmenlige, podagra, avitaminoze; padeda nuo širdies, virškinamojo trakto negalavimų.
Uogų ir lapų arbata veiksminga netekus jėgų po ilgalaikio streso, ligos ar antibiotikų vartojimo, padidėjusio kraujospūdžio, mažakraujystės. Arbata mažina ir cholesterolio kiekį kraujyje.
Pastaba: nederėtų arbatos ilgai vartoti turintiems mažą kraujospūdį, ir svarbu įsitikinti, ar nesate alergiški šiai uogai.
Rugiagėlė – viduriavimui malšinti
Jos žydi javų laukuose nuo gegužės iki spalio mėnesio. Mėlyna javų jūra… Žiedai skatina tulžies ir šlapimo išsiskyrimą, gerina apetitą, virškinimą, stabdo viduriavimą.
„Rugiagėlė tinka kaip priedas atsikosėjimą skatinančių arbatų mišiniams, su raudonėliais, pušų pumpurais, čiobreliais“, – pataria pašnekovė.
Raudonasis dobilas – mažina cholesterolį
Raudonskruosčiai dobilėliai puošia mūsų pievas ir šlaitus visą vasarą. Jų arbatos poveikis gana platus: vartotina sergant kvėpavimo takų, urologinėmis, inkstų ligomis, ateroskleroze, anemija.
„Mažina kosulį, cholesterolį, stiprina imuninę sistemą, skatina šlapimo išsiskyrimą, taip pat lengvina menstruacinius skausmus“, – primena Pugžlienė.
Paprastasis raudonėlis – puikus prieskonis
Šią vaistažolę rinkite liepą – rugpjūtį pamiškėse, šlaituose, sausose pievose. Žolės nuoviras gerina apetitą, virškinimą, skatina prakaitavimą, lengvina atsikosėjimą. Puikus prieskonis sriuboms, troškiniams, žuvies patiekalams.
Pastaba: nėščioms moterims raudonėlio preparatų vartoti negalima.
Paprastoji sukatžolė – koronaviruso laikotarpiu
„Puiki vaistažolė – ne toksiška, raminančiai veikia centrinę nervų sistemą. Jos poveikis stipresnis nei valerijono. Derėtų sukatžolės arbatą pagerti ypač koronaviruso laikotarpiu, kad nebūtume itin jautrūs, įsitempę“, – sako žolininkė. Pasak jos, sukatžolė naudinga moterims klimakteriniu periodu: ramina karščio bangas; taip pat mažina kraujospūdį.
Jonažolė – ramina nervus
Šią žolę derėtų rinkti šlaituose, miškuose liepos, rugpjūčio bei rugsėjo mėnesiais.
„Kaip sakydavo mūsų senoliai, jonažolė gelbsti nuo 99 ligų: gerklės, nosies gleivinės, virškinamojo trakto uždegimo, gerina širdies, kepenų veiklą. Ramina nervus, padeda nuo depresijos, skatina medžiagų apykaitą“, – sako pašnekovė.
Pastaba: jonažolės kompresai naudingi odai: gydo įvairias žaizdas, votis.
Paprastoji kraujažolė – ir agurkų rauginimui
Vaistažolė renkama dobilienose, dirvonuose, ganyklose, miškuose birželio – rugpjūčio mėnesiais. Kraujažolės nuovirą patartina gerti sergant parodontoze bei hemorojumi. Pasak pašnekovės, puikus prieskonis rauginant agurkus.
Pastaba: valo kraują, bet skatina jo krešėjimą.

Kaip džiovinti, kur laikyti ?
„Surinktas vaistažoles iš karto džiovinkite: paskleiskite plonu sluoksniu ant palangės, verandoje, itin tinka vėjo perpučiamos patalpos (pavyzdžiui, pastogė). Svarbiausia, kad vaistažolės džiūtų ne tiesioginiuose saulės spinduliuose, o pavėsyje; kartkartėmis jas pavartykite. Po kelių džiovinimo dienų vaistinius augalus pamaišykite. Sultingus vaisius ir uogas pirmiausia derėtų apvytinti žemesnėje, po to džiovinti 70–80OC temperatūroje, geriausia natūraliai arba specialioje džiovyklėje. Tačiau čiobrelius, mėtas, šalavijus ir kt., kurie kaupia eterinius aliejus, džiovinkite ne didesnėje nei 25–40OC temperatūroje“, – žiniomis dalinasi žolininkė.
Pasak jos, išdžiovintas vaistažoles derėtų laikyti popieriniuose ar drobiniuose maišeliuose. Galima laikyti ir sandariai užsukamuose stiklainiuose, tik būtina sąlyga – vaistažolės turi būti labai gerai išdžiovintos, – t. y. kai stiebai lengvai lūžta, o lapeliai, žiedai patrynus sutrupa.
Nederėtų vaistažolių laikyti polietileniniuose maišeliuose (nes nepatenka oro), ir tada vaistažolės gali pūti. Žoles derėtų suvartoti per 1–2 metus.
Bendri patarimai:
Vaistažoles rinkite saulėtą dieną, augalai turi būti sausi.
Jeigu vartojate vaistus, tuo pačiu metu negalima gydytis vaistažolėmis (išimtis –liepžiedžių, čiobrelių, aviečių arbatos peršalus vartojamos šalia vaistų).
Vaistažolių arbatas gerkite šviežias: tik užplikius ar užvirus. Po paros – jos vartojimui netinkamos.
Vaistažoles derėtų užplikyti termose ir gurkšnoti visą dieną.
Žolių ruošimui naudokite stiklinius ar porcelianinius indus.
Vaistažoles derėtų smulkinti prieš vartojimą.
Arbata profilaktiškai: šaukštelis žolės užplikomas puodelyje (yra atskiros receptūros, kai kelias minutes reikia pavirinti).
Prieš vaistažolės vartojimą būtinai pasidomėkite, ar nesate jai alergiški.
Veronika Pečkienė