Jonas Juozaitis: „Apie patriotiškumą neužtenka kalbėti, reikia daryti“

1919-aisiais įkurta Šaulių sąjunga – ypač svarbi Lietuvai organizacija, nes mylintys Lietuvą bei pasiruošę ją ginti piliečiai ir yra šalies ateitis. Atrodo, kad norint būti šauliu reikia įdėti nemažai pastangų, bet ar priklausymas Šaulių sąjungai yra sunki našta ir kaip šauliai supranta tėvynės sąvoką, kalbamės su Prienų 206-osios kuopos Birštono būrio vadu Jonu Juozaičiu.


– Prieš 100 metų pradėtas rašyti sąjungos istorijos metraštis – labai turtingas. Šauliai buvo visų Lietuvai lemtingų įvykių aktyvūs dalyviai. O kokie tikslai šiandien svarbiausi jūsų organizacijai?
– Neabejoju, kad vienas iš pagrindinių sąjungos tikslų – ruošti jaunimą gyvenimui. Daug jaunuolių baigę mokyklas nežino, ką jiems toliau gyvenime veikti. Tad organizuodami savo veiklas, skatiname juos eiti į kariuomenę, stoti į savanorius. Tarnyba kariuomenėje, bendravimas su savanoriais neretai padeda jaunuoliams suprasti, ko nori gyvenime.
Dabar daug kas kalba apie tautiškumą, patriotiškumą. Gerai, kad apie tai yra kalbama, bet ar to neužtenka? Reikia ne tik kalbėti, bet ir daryti. Tad Šaulių sąjunga imasi veiksmų. Iš pradžių, kai sąjunga 1989-aisiais atsikūrė, jai priklausė daugiausia buvę partizanai. Apie tai, kad organizacijai gali priklausyti jaunimas, neturėjome net minties. O praėjus 12-15 metų nuo Šaulių sąjungos atkūrimo didžiąją dalį narių jau sudarė jaunieji šauliai. Šis kelias jaunimui labai reikalingas.
– Nuo kelerių metų galima tapti šauliu?
– Nuo 11–12 metų vaikai priimami į jaunuosius šaulius. Iki 18 metų būna jaunieji šauliai, o nuo 18 jau tampama šauliais.
– Kaip rengiami šauliai?
– Jauniesiems šauliams ir šauliams svarbus fizinis pasirengimas, taip pat vyksta daug ir teorinių bei praktinių užsiėmimų. Taigi reikia sukaupti daug žinių, todėl užsiėmimų ir pratybų metu labai daug išmoksta. O tie, kurie iš jaunųjų šaulių tampa šauliais, yra paruošti beveik taip pat, kaip kariuomenėje. Dalis jų ir išeina į kariuomenę, kai kurie joje lieka. Tie, kuriems iki 45 metų, gali tarnauti koviniuose būriuose. Jeigu susiklostytų ekstremali situacija, šauliai būtų pakviesti ir eitų ginti tėvynę.
– Ar galima, nepabuvus jaunuoju šauliu, iš karto stoti į šaulius?
– Galima. Nesvarbu, kokio amžiaus žmogus nori prisijungti prie sąjungos. Tik 45 metų ir vyresni jau yra garbės šauliai, jie nebėra įtraukiami į aktyviojo rezervo atsargos karių įskaitą.
– Ar daug šaulių pasuka į kariuomenę?
– Tikrai nemažai. Ne vienas iš šaulių renkasi ir darbą policijoje. Būdami mūsų organizacijos nariai, jie turi galimybę iš arčiau pažinti pareigūnų darbą. Nes renginiuose, šventėse padedam pareigūnams, budim. Draugaujam su policija.
– Kaip Jūsų organizacijoje jaučiasi merginos?
– Labai gerai. Jų yra daug. Štai visai neseniai iš mūsų būrio keturis berniukus pakeitė keturios mergaitės.
– Ar merginos taip pat renkasi kariuomenę?
– Taip. Ir dažnai joje tarnaudamos aukštą laipsnį užsitarnauja.
– Kaip Jūs prisijungėt prie Šaulių sąjungos?
– Aš mokiausi Kūno kultūros institute, tuo metu ten buvo ir karinis parengimas. Turėjau leitenanto laipsnį, todėl net negalvojęs prisijungiau prie Nepriklausomybės atkūrimo atgimstančios sąjungos. Mano tėvai, giminės irgi buvo šauliai, vėliau man daug papasakoję apie savo veiklą. Parodė ir kur paslėpę sovietmečiu laikė Lietuvos vėliavą. Toks gyvenimas buvo, toks laikotarpis. Aš labai džiaugiuosi, kad mes pragyvenome tą laikotarpį, kad išėjom iš sovietų sąjungos.
Prie organizacijos prisijungiau 1994-aisiais, iš karto, kai Birštone susikūrė padalinys. Birštono šaulių būrys priklausė Prienų kuopai. Paskui, 2002 metais, Birštonas atsiskyrė nuo Prienų ir buvo įkurtas atskirasis šaulių būrys. Nuo 2012 metų vėl esam Birštono šaulių būrys, priklausantis Prienų kuopai. Aš Birštono būriui vadovauju jau 20 metų.
– Ką Jums asmeniškai reiškia būti Šaulių sąjungos dalimi?

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

– Šauliškumas yra mūsų tėvynės gynyba, tėvynės apsauga.
– Ar skiriasi šaulio ir eilinio, vyresnio ir jaunesnio žmogaus supratimas apie meilę ir pareigą tėvynei?
– Yra paprastų žmonių, kurie taip pat, gal net daugiau ir giliau supranta, ką reiškia mylėti tėvynę. Ypač vyresnieji, gyvenę okupacijos sąlygomis. Jaunimas istoriją taip pat žino, bet kariuomenės bijojo, tik dabar pradėjo veržtis. Gerai, kad suprato tėvynės gynimo svarbą. Reikia džiaugtis tuo, kad tėvai savo anūkus ar vaikus pastūmėjo tautiškumo keliu. Tai – labai gražu.
Dabar į šaulius dažnai ir gimnazistai ateina. Vadinasi, jiems įdomu.
Atėję į užsiėmimus vaikai viską nori žinot. Jie daug domisi, iš interneto daug sužino, net mane kartais pamoko. Reikia tiktai džiaugtis. Daug šaulių išeina ir į kariuomenę tarnauti. Atitarnavę sugrįžta vėl į organizaciją, padeda vest pratybas.
– Ačiū už pokalbį.
Kalbėjosi Amanda Kiukytė

Rubrikoje Tai, kas išaugina.... Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *