Po Tėviškės ąžuolu…

Užuguosčio parapijiečiai per Onines atsisveikino su kunigu Gediminu Mieldažiu. Šv. Mišių metu buvo meldžiamasi ir už mano šeimos, ir a.a. vyro Jono Galkevičiaus artimuosius, išėjusius Anapilin. Po mišių aplankėme artimųjų kapus Užuguosčio, Pieštuvėnų, Stakliškių, Butkiškių (Kaišiadorių r.) kapinėse. Vėliau vykome prie Lukaševičių Tėviškės Ąžuolo į giminės pikniką. Vaišes pradėjome „Giminių“ daina… ir mano parašytu eilėraščiu.

Paveikslas
Apkabinu žemę, žolę, dangų,
Vaivorykštę vaikiškam lape.
Apkabinu gyvenimą ir savo kryžių,
Vienišą Ąžuolą Tėviškės peizaže…

Apkabinu dukras, jos – mano kraujas, giminės tąsa
Ir jų gyvenimo draugus apkabinu.
Anūkų pėdas smėlio audroje…
Garsus akordeono ir šilumą klajoklio širdyje…

Vaikystės ežią su prakaito kvapu apkabinu.
Kraštinę obelį sodo gale
Ir žibalinę lempą medinio namo palubėje.
Studentiškas šėliones ir pirmą bučinį apkabinu …

Apkabinu viską – kas man duota:
Vaikystę, palepintą jaunystę,
Brandą, paženklintą atradimais ir daubomis …
Ir pašaipūnus, ir apkalbas…

Išdavusius, prakeikusius,
Pamilusius ir ištikimus manąjam kelyje…
Apkabinu visus.
Kaip gera jaust, kai Jūs šalia.

Šitam paveiksle – aš.
(Druskininkai, 2015 01 10)
Visiems buvo smagu, vaišinomės Oninių duona, kaimiškais lašinukais, sūriais, savo  gamybos vynu ir kitomis gėrybėmis. Juk Ona – derliaus ponia. Daug kalbėjomės, žiūrėjom senas giminaičių, kurių atminimą šiandien pagerbėm, nuotraukas. Jautresnės ir ašarą nubraukėm… Laikas prabėgo labai greit, juolab kad ūkininkai turėjo išskubėti prie ūkio darbų, kiti turėjo savų įsipareigojimų. Po Ąžuolu susirinko ne visi: su mažais vaikučiais bijojo erkių, kiti Covido. Supratom ir visai nepykom. Išsiskirstėm visi susišildę Giminės bendryste, tikėdamiesi susitikti vėl, dar Čia, šitam pasaulyje…
Stasė Lukaševičiūtė- Galkevičienė

Rubrikoje Bendruomenės. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *