Balbieriškio bažnyčios 500 metų kelią lydėjo viltis ir stebuklai

Miestelių savastis, kasdienybė ir šventės

Liepos 18-osios pavakarę prie Nemuno vingio prigludusiame Balbieriškio miestelyje pasigirdę Lietuvos karinių oro pajėgų orkestro garsai balbieriškiečius ir svečius pakvietė į šventę, skirtą paminėti Balbieriškio Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčios ir parapijos 500 metų jubiliejų. Per pusę tūkstantmečio daug vandens nutekėjo Nemunu, kuris išliko nebyliu liudininku, menančiu šios vietovės gyventojų pastangas nuolat turėti bažnyčią ir puoselėti parapiją, atsitiesti po gaisrų, karų ir kitų negandų su dar stipresniu tikėjimu.

Jubiliejinės iškilmės – penktuose maldos namuose
Dvidešimt pirmasis amžius Balbieriškio parapijos tikintiesiems taipogi atnešė išbandymų – jų, jų tėvų ir prosenelių lankyta senoji dvibokštė medinė bažnyčia sudegė gaisre, kuris kilo 2013 metų rugpjūtį. Tai, kad bažnyčia buvo atstatyta vos per penkerius metus, yra tikras stebuklas, paskatinęs gyventojus dar uoliau ir glaudžiau susiburti aplink klebono Remigijaus Veprausko vadovaujamus maldos namus, jau spėjusius tapti ir kultūrinio gyvenimo židiniu. Būtent šioje miestelio vietoje – bažnyčioje ir jos prieigose – praėjusį savaitgalį nuskambėjo jubiliejinių iškilmių renginiai, sutapę su tradiciniais Šv. Magdalenos atlaidais.
Šeštadienio vakarą atvedęs šventinę eiseną per miestelį, prie bažnyčios koncertą susirinkusiesiems dovanojo pučiamųjų orkestras (vadovas kapelmeisteris kapitonas Ričardas Kukulskis bei dirigentas kapitonas Remigijus Terminas). 
Po koncerto maldos namuose buvo pristatyta žemiečio Česlovo Iškausko knyga, pasakojanti pusės tūkstantmečio Balbieriškio bažnyčios ir parapijos istoriją. Padėkota knygos sumanytojui klebonui Remigijui Veprauskui, bendraautoriams Vitui Rymantui Sidaravičiui ir Algiui Marcinkevičiui, leidėjams, rėmėjams ir gyventojams, pasidalinusiems prisiminimais ir nuotraukomis. Visi norintieji galėjo įsigyti solidžią, iliustruotą, spaustuvės dažais kvepiančią knygą. Ją išleido leidykla „Terra publica“.
Renginyje dalyvavo ne tik vietos gyventojai su šeimomis, iš kitų miestų sugrįžę kraštiečiai, renginį savo dalyvavimu pagerbė ir pirmasis nacionalinis mecenatas, Prienų garbės pilietis Arvydas Paukštys su žmona Gražina – šios šeimos svari finansinė parama atėjo pačiu laiku, pritrūkus suaukotų lėšų, ir leido baigti naujosios vienbokštės mūrinės bažnyčios statybas. Renginio nepraleido ir bažnyčios statytojai ponai Jonas, Vilius ir Rokas Urbonai (bendrovė „Archis“), žemės ūkio ministras Andrius Palionis, Seimo narys Andrius Kupčinskas, Prienų rajono savivaldybės vicemerė Loreta Jakinevičienė, Savivaldybės administracijos direktorė Jūratė Zailskienė, bažnyčioje dirbę kunigai ir kiti svečiai.
Parapijiečių ir svečių apsupty Balbieriškio parapijos klebonas Remigijus Veprauskas pasidžiaugė garbinga bažnyčios ir parapijos sukaktimi, minima naujuose maldos namuose, kurie degėsių vietoje iškilo vos prieš dvejus metus. Už tai, kad Balbieriškis vėl turi bažnyčią, klebonas dar kartą nusilenkė informacinių technologijų bendrovės „Teltonika“ vadovui A.Paukščiui, pasiūliusiam savo paramą, bei jo gausiai šeimai. Klebono padėką palydėjo gausūs susirinkusiųjų plojimai. Vakaro metu padėkos žodžiai mecenatui nuskambėjo ir iš kitų pasisakiusiųjų lūpų. Sveikinimo žodžiui pakilęs Arvydas Paukštys šventės dalyviams kalbėjo apie tai, jog meilė daro stebuklus ir kukliai priminė, jog dabartinę bažnyčią pastatė patys miestelio žmonės, o jis tik padėjo jiems, dėkodamas Dievui už jam skirtas gyvenimo dovanas…

Išleido bažnyčios ir parapijos istoriją
Dabartinė mūrinė Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčia – jau penktoji Balbieriškyje. Rengiantis jos jubiliejui, buvo sudarytas organizacinis komitetas. Jam atstovaujantys kraštiečiai nusprendė, kad geriausiai sukaktį įprasmintų užrašyta bažnyčios ir parapijos istorija, kuri išliktų ir ateities kartoms.
Apie knygos „Balbieriškio parapijai ir bažnyčiai 500“ atsiradimą, sklandų kolektyvinį darbą su pasididžiavimu papasakojo knygos autorius ir sudarytojas, žurnalistas, kraštietis Česlovas Iškauskas. Jis minėjo, jog iššūkis buvo nemenkas: per pakankamai trumpą laiką iš didelės apimties tekstinės ir vaizdinės medžiagos teko atrinkti pačią svarbiausią, labai kruopščiai patikslinti faktus. Anot jo, nors atkrito mokslinis istorijos vertinimas, spaudė glausti terminai, užklupusi pandemija apribojo tiesioginį bendravimą, o ryšio priemonės strigo, knyga su leidyklos „Terra publica“ kolektyvo pagalba buvo išleista laiku.
Knygos pagrindu tapo Krikštonių bažnyčios (Lazdijų rajonas) kunigo Jono Reitelaičio 1957 metais paliktas 295 puslapių rankraštis, kuriame atsispindi Balbieriškio bažnyčios istorija, paminėti joje dirbę kunigai. Darbą palengvino Balbieriškio mokiniai, kompiuteriu surinkę rankraščio tekstus. Pasinaudota kraštiečio žurnalisto Justino Adomaičio knygose sukaupta informacija apie Balbieriškį ir jo žmones, taip pat kai kurių mokslininkų tyrinėjimais. Kraštietis Algis Marcinkevičius asmeniniame archyve surado, iš gyventojų ir kitų šaltinių gavo per šimtą senų ir retų fotografijų, liudijančių praeitį. Iš pusantro tūkstančio turėtų nuotraukų į leidinį pateko apie pusantro šimto. Prie knygos nemažai padirbėjo ir leidyklos „Terra publica“ darbuotojai Vytautas Kandrotas ir Daiva Dmuchovska su kolegomis, beje, dėl kilusios pandemijos su jais daugiausia bendrauta internetu.
Anot Č.Iškausko, knyga suskirstyta į keturis skyrius. Pasakojimas apie Balbieriškio bažnyčios ir parapijos ištakas prasideda nuo sielininkų gyvenvietės įsikūrimo prie Nemuno, maldos poreikio, pirmosios bažnyčios iškilimo 1520 metais ir veda per istoriją iki penktosios bažnyčios konsekravimo miestelyje 2018 m. kovo 3 d. Knygoje minimi 37 žinomi klebonai, dirbę bažnyčioje, ją puoselėję ir garsinę savo veikla, pasakojama apie bažnyčioje buvusias sakralines vertybes, katalikiškas apeigas, užsimenama apie kapines, žydų maldos namus, kitas konfesijas, su kuriomis sugyveno katalikai.
Č.Iškauskas perskaitė renginyje negalėjusio dalyvauti knygos bendraautoriaus Algio Marcinkevičiaus sveikinimo laišką susirinkusiems, perdavė jo padėką muziejininkams, bibliotekininkams, privatiems asmenims, su knygos rengėjais pasidalinusiems turima medžiaga.
Č.Iškauskas kartu su knygos bendraautoriais viliasi, kad balbieriškiečiai įvertins solidžią, gausiai iliustruotą knygą ir norės turėti ją savo namuose. Pasak jo, sklandus kolektyvinis darbas, pasitenkinimas kūrybos procesu kraštiečius skatina Balbieriškio istoriją pristatyti dar plačiau, todėl jis pasidalino organizacinės grupės svajone – išleisti dar vieną knygą, į kurią būtų surinkti pasakojimai apie miestelio gyventojus.

Kiekviename amžiuje išliko tikėjimo poreikis
Istoriniu aspektu Balbieriškio parapijos ir bažnyčios istoriją trumpai apžvelgė istorikas Vitas Rymantas Sidaravičius. Pirmosios bažnyčios įkūrimo datą jis pagrindžia rašytiniu šaltiniu – disidento Viktoro Petkaus leidiniu „Vilniaus vyskupai Lietuvos istorijoje“. Jame rašoma, kad 1519 m. mirus Vilniaus vyskupui Albertui Radvilai, LDK Žygimantas Senasis į jo vietą paskyrė savo 21 metų sūnų Joną, kuris apie 1520 metus įkūrė 30 parapijų ir jose pastatė bažnyčias. Viena iš jų buvo karališkos fundacijos Balbieriškio Šv. Petro parapija.
Kunigo J.Reitelaičio rankraštyje rašoma, kad pirmasis Balbieriškio parapijos klebonas kun. Martynas Abramavičius apie 1520 m. Balbieriškio bažnyčiai išrūpino parapijos teises.
Anot istoriko V.R.Sidaravičiaus, tolimesnę bažnyčios ir parapijos plėtrą pristabdė prasidėjusi reformacija. Apie 1600 m., nuo maro mirus tuometiniam klebonui, Balbieriškio dvaro savininkas Jaroslavas Holovčinskis (sūnus) pagrobė ir sunaikino bažnyčios dokumentus. Jo pastangomis 1612 m. vietoj griūvančios buvo pastatyta nauja medinė bažnyčia ir klebonija, pakviestas kalvinų pastorius. Daugelį metų tarp dviejų konfesijų vyko kova ir teisminiai procesai dėl bažnyčios, kol 1644 m. ji buvo priteista katalikams.
Tačiau 1655 m. rugpjūčio 11 d. į Lietuvą įsiveržusi Rusijos caro Aleksejaus kariuomenė sudegino dvarą, kaimus ir bažnyčią. Likę gyvi gyventojai pasiryžo atstatyti bažnyčią, tačiau trūko pinigų. Lėšų skyrė Lietuvos – Lenkijos didikas Jonas Karolis Čartoriskis, ir trečioji nauja, „meniškai išbaigta“ šventovė iškilo apie 1674 m., ji išstovėjo beveik du šimtus metų, kol paseno.
1884 – 1888 m. parapijiečių lėšomis buvo statoma medinė bažnyčia. Jos mecenatė – vietos dvaro savininkė grafienė Juzia Tiškevičiūtė-Vadzinskienė, skyrusi pinigų ir miško medžiagos maldos namams. Tokią išvaizdą, kurią prisimename, Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčia įgavo XX a. pradžioje. Ypač daug prie bažnyčios remonto prisidėjo iš Rusijos sugrįžęs klebonas Juozapas Rudaitis.
Penktoji, šįkart mūrinė, bažnyčia vietoj sudegusios iškilo 2018 m. Gaisras sunaikino nemažai joje buvusių kultūros paveldo vertybių, todėl balbieriškiečiams teko iš naujo kurti ir įrengti savo maldos namus. V.R.Sidaravičius pabrėžė pačių miestelio gyventojų, kraštiečių pastangas rinkti aukas bažnyčios atstatymui, prie to prisidėjo ir į Balbieriškį bendruomenės pakviesti menininkai, kurie šiam tikslui skyrė savo honorarus.

Padėkojo už iniciatyvą, knygos sudarymą ir leidybą
Sveikinimo žodžius bažnyčios ir parapijos sukakties proga tarė žemės ūkio ministras Andrius Palionis, pastebėjęs, jog ką tik išleista knyga svarbi ne tik parapijai, bet ir visai Lietuvai. Šios idėjos globėjui klebonui Remigijui Veprauskui ir knygos autoriui Česlovui Iškauskui jis įteikė padėkas.
Seimo narys Andrius Kupčinskas džiaugėsi galėdamas vėl apsilankyti atstatytoje Balbieriškio bažnyčioje. Jis išvedė paralelę su Kauno Prisikėlimo šventove – abi bažnyčios buvo atstatytos tikinčiųjų geros valios pastangomis, su labai šviesiomis ateities intencijomis.
Prienų rajono savivaldybės mero pavaduotoja Loreta Jakinevičienė, sveikindama garbingos sukakties proga, mero A.Vaicekausko vardu įteikė padėką Česlovui Iškauskui, jo asmenyje – išsakyta ir padėka visiems, kurie prisidėjo prie krašto istorijos išsaugojimo ir garsinimo. Savo padėkos raštą vicemerė skyrė knygos bendraautoriui, istorikui V.R.Sidaravičiui, pasak jos, labai gerbiamam istorikui, švietimo bendruomenės nariui.
Savivaldybės administracijos di-rektorė Jūratė Zailskienė nuoširdžiai padėkojo klebonui R.Veprauskui už garbę dalyvauti iškilmėse, galimybę savo rankose laikyti solidų albumą, matyti tokią susitelkusią ir didelį bendrystės jausmą turinčią bendruomenę. Ji linkėjo, kad pandemijos laikotarpiu gimusi knyga plistų kaip virusas – iš rankų į rankas – ir būtų reikalinga bendruomenei.
Prie sveikinimo žodžių prisidėjo ir leidyklos „Terra publica“ atstovai – Vytautas Kandrotas ir Daiva Dmuchovska, kurie džiaugėsi būdami šventės, kuri vyksta tik kartą per 500 metų, dalimi, dėkojo už tekusią atsakomybę dirbti kartu su bažnyčios istorijos metraštininkais ir taip prisidėti prie Balbieriškio krašto įamžinimo.
Kraštiečių vardu Č.Iškauskui dėkojo seniūnė Sigita Ražanskienė, nekantriai laukdama ir žadėtos naujos knygos pasirodymo.
Po renginio balbieriškiečiai neskubėjo skirstytis, norėjo įsigyti knygą, bendravo, o sekmadienį, klebono pakviesti, dalyvavo tradiciniuose Šv. Magdalenos atlaiduose, kurių metu po šv. Mišių atnaujintame šventoriuje buvo pašventintas kryžius su gaisre išlikusiu Nukryžiuotuoju. Šventę tęsė Balbieriškio KLC saviveiklininkai, vyko agapė.
Dalė Lazauskienė
Autorės nuotraukos